Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Tranelio skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-364-670/2025 perduota prokurorui, nustatant 5 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apylinkės teisme 2025 m. balandžio 15 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje R. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos taip:

1.2 Bylos nagrinėjimo teisme metu skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi byla grąžinta prokurorui tyrimui papildyti, kadangi teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, išklausęs eksperto V. P. parodymus, nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo vertinti, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajai I. Z. Ekspertas patvirtino, kad jis negali atkurti įvykio mechanizmo, nes tam reikalingas eismo įvykio dalyvių išsidėstymas bei atstumas buvęs tarp dviračio ir pėsčiojo. Įvykio apžiūros protokole, įrodymų patikrinimo vietoje metu, nebuvo padaryti tokie matavimai, todėl, teismo vertinimu, nepateikta objektyvių duomenų nuspręsti, ar dviračiu važiavęs asmuo turėjo galimybę apvažiuoti pėsčiąją. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn, galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti išsamiai ištirtos, negali likti neaiškumų ir netikslumų. Teismas dėl šių neaiškumų bylą grąžina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir pažymi, kad šių proceso veiksmų dėl jų pobūdžio ir apimties atlikti teisme nėra galimybės. Teismo vertinimu, tokių duomenų aiškumas ir tikslumas yra esminis, siekiant pašalinti esančius prieštaravimus ir sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

2.1 Skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta ir padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio, dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022).

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokuroro skundas tenkinamas.

4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimas perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

6. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, byla prokurorui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-8-699/2019).

7. Aukštesniojo teismo vertinimu šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog kaltinimas R. M. yra abstraktus, nesuprantamas ar kaltinamasis aktas turi trūkumų. Pažymėtina, jog formuluojant kaltinimą nusikalstamos veikos aplinkybės aprašomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kai kurių aplinkybių, esant sudėtingam nusikalstamos veikos mechanizmui, tam tikrais atvejais itin detaliai nustatyti apskritai nebūna įmanoma. Taigi, prokuroras, aprašydamas nusikalstamą veiką nagrinėjamoje byloje, vadovavosi tomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, o tai, ar kaltinamajame akte R. M. inkriminuoti neteisėti veiksmai patvirtinami byloje surinktais duomenimis, privalo nustatyti bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės susikoncentravo vien tik kaltinamojo R. M. gynėjo pareikštą prašymą nustatyti tam tikras įvykio aplinkybes, tačiau nenurodė jokių kaltinamojo akto trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisme.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas, kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

9. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Todėl apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą ir svarstydamas pareikštą gynėjo prašymą, neturi spręsti klausimų, dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Skundžiamoje nutartyje teismas jau vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, taip iš esmės netiesiogiai atliko išankstinį šios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, o skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės yra akivaizdžiai labiau susijusios ne su kokiais nors objektyviai egzistuojančiais kaltinamojo akto trūkumais, o su įrodymų vertinimu. Todėl kalbėti apie kaltinimo ydingumą BPK 219 straipsnyje išdėstytų reikalavimų nesilaikymo prasme šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

10. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamasis aktas šioje byloje atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, jokių esminių pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, jame nenustatyta, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-364-670/2025 perduota prokurorui, nustatant 5 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, o baudžiamoji byla perduotina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Tranelio skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.