Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Triplike atsakovė pateikė nesutikimo su dubliku argumentus. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. sutartimi UAB „YIT Lietuva“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Ji privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Todėl būtent UAB „YIT Lietuva“, kaip gatvės, kurioje į vyko eismo įvykis, valdytoja, yra atsakinga už žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d. tarp ieškovės ir draudėjo buvo sudaryta savanoriškoji draudimo (KASKO) sutartis (draudimo liudijimo Nr. 447870053, serija LRD Nr. 109276193, draudimo laikotarpis 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. spalio 23 d.), pagal kurią buvo apdraustas automobilis BMW 7 730D A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

7. Nustatyta, jog 2018 m. gegužės 8 d. Vilniuje, Zujūnų g., T. R., vairuodamas automobilį BMW 7 730D A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį. 2018 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime Nr. 10R-33768365-18 yra konstatuota, kad policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų neįžvelgė.

8. Byloje pateikta 2018 m. gegužės 24 d. žalos sąmata Nr. 2002293, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 988,26 Eur sumai. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, jog ieškovė 2018 m. rugsėjo 3 d. išmokėjo T. R. nurodytam autoservisui UAB „Autovisatos servisas“ 723,44 Eur draudimo išmoką.

9. Nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „YIT Lietuva“ (rangovo) buvo sudaryta sutartis Nr. A62-19/17(3.10.21-TD2), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 3.3.3 punktas). Sutarties 2.3. punkte numatyta, jog už savavališkai atliktus ir/arba su užsakovu nesuderintus darbus rangovui nebus apmokama. Sutarties 3.3.1 punkte nurodyta, kad rangovas įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus užsakovo raštišką užsakymą (užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui). Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą (sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus kiekius (sutarties 3.3.7 punktas). Pagal sutarties 3.3.6 punktą, rangovas įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; rangovas privalo defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą; rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

10. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

11. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 3 dalis apibrėžta kelio sąvoką: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Minėto straipsnio 8 dalis apibrėžta kelio priežiūros sąvoka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014 yra konstatavusi, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

12. KĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto aprašo 12.1 punktą kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

13. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Minėta prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos spendimo nebuvo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi būti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju - kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Teismas, įvertinęs minėtas sutarties sąlygas, kurios galiojo 2018 m. gegužės 8 d. eismo įvykio metu, daro išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Tokiu būdu, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, kaip kelio Zujūnų g., Vilniuje, savininkė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamojoje praktikoje kitose bylose, kuriose buvo analizuojamos analogiškos sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020).

14. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju, ieškovė dėl minėto eismo įvykio išmokėjo 723,44 Eur dydžio draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui (atsakovei). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo duobė, buvusi Vilniuje, Zujūnų g., nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs (CPK 178 straipsnis). Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių T. R. kaltę autoįvykyje (CPK 178 straipsnis). Iš byloje pateikto 2018 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo Nr. 10R-33768365-18 nustatyta, jog objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės valdytojos T. R. kaltės nėra. Taigi nustatyta, jog automobilio valdytojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktai), nes, nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (Kelių eismo taisyklių 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 8-11 punktai). Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojos didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Ieškovės patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas žalos bylos medžiagoje esančiomis transporto priemonės BMW 7 730D A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis, žalos sąmata ir mokėjimo nurodymu. Nustatyta, kad apskaičiuojant žalos atlyginimo dydį, teikiant regresinį reikalavimą, remonto darbų kaina buvo sumažinta iš jos išskaičiuojant kainą už vieną padangą (311 Eur), nes už ją mokėtą pagal su draudėju sudarytos KASKO draudimo sutarties sąlygas, skolininkas nėra atsakingas už šias išmokas ir pritaikomas 46,65 Eur nusidėvėjimas nuo vienos padangos. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien atsakovės deklaratyviais teiginiais, teismas neturi pagrindo. Atsakovė nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 459,09 Eur žalai atlyginti.

15. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (459,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 459,09 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 9 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (459,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.