Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, susipažinusi su pareiškėjo S. Č. skundu dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų, suinteresuotas asmuo – R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. Č. kreipėsi į antstolę Nijolę Jutkienę su skundu (vykd. b. Nr. 0092/16/00414) dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo ir prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems arba sumažinti tokių lėšų areštą (išieškotą sumą), tiek, kad minėtus produktus jis galėtų įsigyti.

Antstolė Nijolė Jutkienė 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymu reg. Nr. S-5220, S-5221 atsisakė tenkinti skolininko S. Č. skundą dėl antstolės veiksmų ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0092/16/00414 persiuntė jį teismui. Antstolė nurodė: kad vykdydama žalos išieškojimą, vadovavosi CPK 668 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punkto nuostatomis; kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog negalima išieškoti iš lėšų, esančių įkalinimo vietos įstaigos sąskaitoje; kad pareiškėjo nurodoma kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 nėra aktuali jos vykdomoje žalos išieškojimo byloje; prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismui bylos nagrinėjimui kartu su pareiškėjo skundu pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0092/16/00414 medžiagos duomenys patvirtina, kad antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-517/2013 dėl 718,76 Lt (208,17 Eur) turtinės ir 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos išieškojimo solidariai iš T. T., S. Č., D. Č. ir K. S. ir dėl (900 Lt) advokato išlaidų lygiomis dalimis iš minėtų asmenų nukentėjusiajam R. G.. Šioje vykdomojoje byloje vykdomąjį dokumentą antstolė priėmė vykdymui 2016 m. kovo 8 d., kitą dieną užregistravo jį Antstolių informacinėje sistemoje, parengė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą S. Č. įvykdyti sprendimą, kuris išsiųstas jo gyvenamosios vietos, esančios Ukmergėje, adresu (vykd. b. l. 16, 18-19, 20-21). Šis raginimas 2016 m. kovo 10 d. grįžo neįteiktas su pašto žyma „Gavėjo nerasta. Negyvena.“ (vykd. b. l. 17).

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Kadangi nenustatyti CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, antstolė turėjo pareigą siųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir šią pareigą vykdė, tačiau netinkamai.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte yra įtvirtinta, kad priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais (t. y. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimu, raginimu įvykdyti sprendimą) skolininkui siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Taigi nagrinėjamu atveju antstolė, priėmusi vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, turėjo patikrinti, ar skolininkas S. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau to nepadarė. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad raginimas buvo siunčiamas minėto pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu Ukmergėje. Tuo tarpu vykdomajame rašte atliktas įrašas, kad raginimas įvykdyti sprendimą paskelbtas viešai 2016 m. kovo 9 d., kai tuo tarpu raginimas išsiųstas skolininko gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas 2016 m. kovo 10 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad antstolė raginimą įvykdyti sprendimą viešai paskelbė, visiškai nesiaiškinusi apie skolininko buvimo vietą ir neišnaudojusi kitų teisės aktuose numatytų dokumentų įteikimo skolininkui būdų. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, skolininko S. Č. buvimo vieta nustatyta tik 2016 m. kovo 29 d., pasibaigus raginime nustatytam sprendimo įvykdymo laikui, dar prieš antstolei priimant patvarkymą vykdyti išieškojimą (CPK 624 straipsnio 1 dalis) (vykd. b. l. 8, 16). Taigi pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, įteikiant jam raginimą įvykdyti sprendimą ir suteikiant galimybę išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei papildomų išlaidų, bet iš karto pradėtas skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad antstolė netinkamai atliko vykdymo veiksmus ir tai lėmė skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Toks aiškinimas atitinka aktualią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Nors nurodomos kasacinės ir šios bylos ratio decidendi nėra tapačios, tačiau joje pateikti civilinio proceso kodekso nuostatų išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant ir šioje byloje atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą. Vykdymo išlaidos gali būti skaičiuojamos ir išieškomos tik tinkamai įvykdžius įstatymo reikalavimus dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo skolininkui. Kadangi ši pareiga nebuvo tinkamai įgyvendinta, antstolės reikalavimas skolininkui S. Č. sumokėti vykdymo išlaidas pripažįstamas neteisėtu vykdymo veiksmu.

Pagal vykdymo veiksmus reglamentuojančias civilinio proceso kodekso normas, skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Šiuo atveju antstolė išieškojimą iš skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimo veiksmus, t. y. skolininkui, priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdė vadovaudamasi CPK 668 straipsnio nuostatomis. CPK 668 straipsnio 1 dalies norma numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų piniginių lėšų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Įgyvendinant šią nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, dėl to nei antstolė, nei teismai negali remtis aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kategoriškas draudimas nukreipti išieškojimą į minimaliam skolininko pragyvenimui būtiną vienintelę pinigų sumą. Tokiu atveju, vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų svarbu yra nustatyti ne tik tai, ar piniginės lėšos priklauso skolininkui, tačiau taip pat ir tai, ar jos neviršija MMA, bei, ar jos nėra skolininkui vienintelės, kuomet jis negauna jokių pajamų. Nustačius visas šias aplinkybes, išieškojimas iš tokių lėšų negalimas. Nagrinėjamu atveju iš laisvės atėmimo įstaigos sąskaitos antstolė nurašė pareiškėjui S. Č. priklausančias lėšas, kurias pervedė jam artimi asmenys jo kasdieniams poreikiams tenkinti (įsigyti maisto produktų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje, apmokėti pašto išlaidas ir pan.). Iš ieškotų lėšų paskirstymo protokolo matyti, kad bendra S. Č. skola sudaro 1038,10 EUR. Vykdant vykdomąją bylą iš jo išieškota 69,04 EUR iš jų 22,71 EUR skolos ir 37,16 EURvykdymo išlaidų (vykd. b. l. 6). Iš vykdomoje byloje esančių duomenų nėra aišku, ar minėta suma antstolės nurašyta neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šių duomenų antstolė nepateikė ir teismui pareikalavus, nurodydama, kad pagal Teisingumo ministro patvirtintą patvarkymo formą nėra reikalaujama nurodyti, nuo kokios sumos įvykdytas išieškojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas prašė pateikti duomenis (informaciją), kurie nebūtinai turi būti užfiksuoti patvarkymo formoje. Šiuo atveju šie duomenys yra reikšmingi, sprendžiant dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo. Nors pareiškėjas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7².3 punktą per keturiolika dienų nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto registre nepateikė antstoliui duomenų, įrodančių, jog areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, visgi antstolė gavusi skundą, iš kurio turinio matyti, kad galimai buvo nurašytos piniginės lėšos pažeidžiant CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, šias aplinkybes turėjo įvertinti, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad antstolės Nijolės Jutkienės vykdymo veiksmai buvo atliekami pažeidus įstatymo nuostatas, reglamentuojančias raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą ir turto, iš kurio negalima išieškoti, tvarką, dėl to pripažintini neteisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo S. Č. skundą tenkinti.

Pripažinti antstolės Nijolės Jutkienės veiksmus dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir dalies skolos išieškojimo iš skolininko S. Č. lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, neteisėtais.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.