- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- eA2-4997-842/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15071-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- K. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja K. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022, be kita ko, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą, tenkinti ieškinio reikalavimus pilna apimtimi ir ieškovei iš atsakovo priteisti jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1008-820/2022 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui (toliau – ir VU), ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, 2022 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, tačiau jį 2024 m. kovo 8 d. buvo atsisakyta priimti.
3. Nurodoma, kad 2024 m. spalio 17 d. pareiškėjai gavo elektroninį laišką nuo dr. D. V., kuriame nurodoma, kad jis apklausė nepriklausomus užsienio ekspertus, kurie žinomi pasauliniu mastu dėl savo svaraus mokslinio indėlio ir vykdo mokslinius tyrimus panašius į K. M. disertacijos temą, paaiškėjo, kad pareiškėjos disertacijos tema yra ne biochemijos krypties / srities. Gautuose atsakymuose visi ekspertai vieningai atsakė, kad, remiantis atsiųstais dokumentais, tai ne biochemijos mokslo krypties disertacija, o biofizikos; kai kurie paminėjo, kad galima būtų priskirti ir neurobiologijos mokslo krypčiai. Remiantis VU Mokslo doktorantūros reglamentu (8.2: 8.2.1, 8.2.4, 8.2.6 punktai), VU Biochemijos reglamentu (8: 8.2.3, 8.2.6., 8.2.7. punktai), Doktorantūros komitetas (Biochemijos Komitetas) teikia Rektoriui disertacijų tematiką (disertacijų pavadinimą, anotaciją), taip pat tvirtina priimtų doktorantų vadovą, o taip pat individualius studijų ir mokslinių tyrimų planus bei vykdo doktorantų atestaciją ir rengia jos dokumentus. Kadangi pareiškėjos darbo tema nebuvo biochemijos krypties, todėl VU Biochemijos doktorantūros komitetas negalėjo teikti Rektoriui tvirtinti tokios tematikos, negalėjo tvirtinti vadovo (kartu su doktorante) parengto studijų ir mokslinių tyrimų plano bei negalėjo vykdyti doktorantės atestacijų (tiek pirmais, tiek antrais, tiek trečiais doktorantūros studijų metais), nes tai yra visai kitos mokslo krypties disertacija. Pažymėjo, kad temą disertacijai rinkosi iš pateiktų temų sąrašo. Be to, VU pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų sutartyje Nr. D-16-0382 numatytą prievolę doktorantei sudaryti sąlygas vykdyti doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą bei biochemijos krypties doktorantūros studijų tvarką Universitete reglamentuojančius teisės aktus, todėl Doktorantūros studijų sutartis Nr. D-16-0382 yra nutraukta dėl universiteto kaltės. VU studijų metu neužtikrino tinkamos paslaugos teikimo, nesuteikė visų darbo ir kitų reikiamų priemonių bei sąlygų. Jeigu ne doktorantės maksimalios pastangos ir Kaune dirbančių LSMU mokslininkų pagalba ir geranoriškumas, tai doktorantė būtų susidūrusi su didelėmis problemomis. Atsakovas, kuris, neva, teikė paslaugą ir turėjo jai padėti ir užtikrinti sklandų Plano vykdymą, doktorantę iš esmės paliko likimo valiai ir tik nuo jos pačios priklausė, ar ji susiras reikiamas priemones, atliks tyrimus, gaus know-how žinias ir pan. Šiuo pagrindu yra konstatuojama, jog atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių teisinių įsipareigojimų, o teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos“. Remiantis naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nebuvo sąlygų vykdyti doktorantūros studijų ir patvirtinto mokslinių tyrimų plano, nes VU Gyvybės mokslų centre, Biochemijos institute, niekas nevykdė tokio pobūdžio tyrimų ir niekas negalėjo tinkamai konsultuoti, nes tai yra ne Biochemijos mokslų krypties disertacija, o Biofizikos. VU Biochemijos komitetas pažeidė biochemijos krypties doktorantūros studijų tvarką VU reglamentuojančius teisės aktus, nes negalėjo teikti Rektoriui tokios tematikos, negalėjo tvirtinti tokio studijų plano ir negalėjo vykdyti atestacijos, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra pagrindas procesą atnaujinti.
Atsiliepimas
4. Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos nurodomais teiginiai nesutinka ir mano, kad prašyme dėstomos aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Apklausai atlikti pasitelktas trečiasis asmuo dr. D. V. yra (duomenys neskelbtini) specialistas, kuris, naudodamasis savo tarnybinėmis pareigomis ir tarnybiniu elektroniniu paštu, kreipėsi į užsienio mokslininkus – ekspertus, prašydamas pateikti ekspertinį išsamų paaiškinimą dėl disertacijos priskyrimo konkrečiai mokslo krypčiai. Atsiliepime keliamas klausimas, kokiu teisiniu pagrindu paklausimas siųstas. VU žiniomis, dr. D. V. turi asmeninį suinteresuotumą civilinės bylos atnaujinimui (šalims dalyvaujant teisminės mediacijos procese (2023 m.) dr. D. V. dalyvavo kartu su pareiškėja ir buvo pareiškėjos pristatytas kaip jos partneris / vyras). Taip pat keliamas klausimas, ar galima tokiu būdu gautus užsienio mokslininkų atsakymus, atsižvelgiant į tai, kokie dokumentai jiems buvo pateikti ir kaip siunčiamas paklausimas, prilyginti objektyviam ekspertiniam vertinimui. VU nuomone, tokiu būdu gauti atsakymai neatitinka objektyvumo kriterijaus. Be to, pareiškėja civilinės bylos Nr. e2-1008-820/2022 nagrinėjimo teisme metu, pasinaudojusi savo procesinėmis teisėmis ir siekdama įrodyti savo tiesą, galėjo prašyti teismo skirti ekspertizę tiek dėl Biochemijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2016 m. patvirtinto Doktorantūros plano tinkamo vykdymo, tiek dėl jos pasirinktos ir plane įrašytos preliminarios disertacinio darbo temos (ne)priskyrimo nurodytai mokslo krypčiai, jeigu, jos nuomone, tai galėjo daryti įtaką doktorantūros komiteto sprendimą pareiškėjos neatestuoti už III studijų metus ir sukelti kitas su neatestavimu susijusias pasekmes, t.y. pašalinimą iš doktorantūros studijų ir Studijų sutarties nutraukimą. Pareiškėja tokia savo procesine teise nesinaudojo. Pareiškėja apskritai neturėjo jokių pretenzijų III doktorantūros studijų metais nei Doktorantūros komitetui, nei paskirtam moksliniam vadovui. Tai yra antrasis pareiškėjos siekis atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Pareiškėja renka ir gauna naujus įrodymus, kuriais siekia procesą atnaujinti. Tokie pareiškėjos veiksmai nedera su proceso atnaujinimo instituto paskirtimi, o šiuo atveju gauti nauji įrodymai nėra susiję su pareiškėjos byloje įrodinėtų aplinkybių dėl studijų sutarties nutraukimo pagrindimu. Pareiškėjos pozicija dėstant savo argumentus dėl naujai paaiškėjusių esminę reikšmę užbaigtai civilinei bylai turinčių aplinkybių išlieka nenuosekli, ji nepateikia aiškių argumentų, kodėl jos prašyme nurodytos aplinkybės, vertinant jas visų kitų nagrinėtos bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų kontekste, turėtų lemiamą reikšmę priimti kitokį teismo sprendimą.
5. Proceso dalyviai apie prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuoti tinkamai, viešai paskelbiant apie rašytinį bylos nagrinėjimą, taip pat pareiškėjui išsiųsta, o suinteresuotiems asmenims, jų atstovams – pranešimas dėl rašytinio teismo posėdžio ir jo datos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1008-820/2022 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei VU dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi 2022 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2022 m. birželio 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 27 d.
7. CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
8. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
9. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
10. Proceso atnaujinimas yra ypatinga, ir išimtinė, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teigimu, pagrindas procesui atnaujinti atsirado 2024 m. spalio 17 d., gavus elektroninį laišką nuo dr. D. V. Pareiškėja į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2025 m. sausio 10 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino tokiam prašymui pareikšti.
12. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.
13. Nagrinėjamu atveju, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėja kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo, kad pareiškėjos disertacijos tema yra ne biochemijos mokslo krypties.
14. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
15. Šiuo atveju pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodyta aplinkybė dėl disertacijos temos neatitikimo studijų krypčiai nėra laikytina nauja, kadangi ji akivaizdžiai, jei ir nebuvo, tai bent jau galėjo būti pareiškėjai žinoma nagrinėjant bylą. Pareiškėja neįrodė, kad bylos nagrinėjimo metu ji neturėjo galimybės kreiptis į kitus mokslininkus dėl disertacijos temos vertinimo atitikimo studijų sričiai, tokio klausimo bylos nagrinėjimo metu ji nekėlė, byloje neprašė skirti ekspertizės šiam klausimui išspręsti. Procesinės teisės jai turėjo būti žinomos, kadangi byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Aplinkybė, kad pareiškėja ieškinį grindė vienomis, o prašymą dėl proceso atnaujinimo – kitomis aplinkybėmis, vertintina kaip siekis naujo civilinės bylos išnagrinėjimo.
16. Reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2022 m. birželio 17 d. sprendimą, konstatavo, kad ieškovė neįvykdė visų Individualaus plano 2.3 ir 2.4 punktų sąlygų, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų sutartį Nr. D-16-0382, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytą studijų sutartį CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu. Taip pat, nenustačius aplinkybių, jog atsakovė nesudarė doktorantei sąlygų vykdyti individualų planą, atmestas reikalavimas pripažinti, kad studijų sutartis nutraukta dėl atsakovės VU kaltės.
18. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo sutikti, kad pareiškime nurodomos aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.
19. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė esant pagrindo procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 335 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjos K. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.