- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- I2-1381-596/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00348-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino priedu prie skundo (b. l. 14–15), prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.
Skunde nurodo, kad ji atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime (toliau – ir Panevėžio kalėjimas), kurią atlikinės iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2024 m. kovo 4 d. su pareiškėja šiurkščiai elgėsi ir ją žemino Panevėžio kalėjimo vyr. pareigūnas D. M. (toliau – ir Pareigūnas), kuris savo veiksmais pažeidė pareiškėjos orumą, savigarbą, naudojo prieš ją psichologinį, moralinį bei fizinį smurtą. Dėl minėto Pareigūno veiksmų pareiškėja su skundais ne kartą kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – ir Tarnyba), tačiau išnagrinėjusi skundus Tarnyba pažeidimų nenustatydavo. Teigia, kad 2024 m. sausio 23 d. vaizdo registratoriumi užfiksuota, kaip Pareigūnas smurtauja, naudoja psichologinį smurtą, žemina, grasina ir bando smūgiuoti pareiškėjai ranka.
Teismo posėdyje pareiškėja savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad Pareigūno netinkami veiksmai iki šiol nesiliovė, pareiškėja jaučia stresą, baimę, nuolat atliekamos kratos, kameroje suverčiami daiktai, taip siekiant jai sukelti diskomfortą. Pareiškėja pripažino, kad 2024 m. sausio 23 d. pasipiktinusi ir pakeltu tonu paaiškino Pareigūnui, jog yra šmeižiama dėl neva paimtų saldainių, tačiau teigia, kad Pareigūnas bandė neteisėtai ją apkaltinti. Pareiškėja tvirtino, kad Pareigūnas nuolat siekia ją apšmeižti, žemina ir naudojasi savo darbine padėtimi. Paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, jog Pareigūnas neteisėtai liepė pareiškėjai rašyti pasiaiškinimą, o, jos nuomone, pasiaiškinimas rodo, jog esi kaltas, todėl ji norėjo rašyti ne pasiaiškinimą, o paaiškinimą. Posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad 2024 m. sausio 26 d. kreipėsi į Panevėžio kalėjimą su skundu dėl Pareigūno veiksmų, jos skundas išnagrinėtas, priėmus 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, tačiau šio sprendimo pareiškėja neskundė. Kitų skundų ginčo laikotarpiu pareiškėja neteikė. Pareiškėja teigė, kad vaizdo registratoriumi užfiksuota, kaip Pareigūnas naudojo fizinį smurtą, t. y. bandė sugriebti ją rankomis už kaklo, tačiau vaizdo medžiaga dėl jai nežinomų priežasčių neišsaugota.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 28–34) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teigia, kad pareiškėja skunde nurodė, jog 2024 m. sausio 23 d. Panevėžio kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai, pakvietęs pareiškėją į budėtojų dalį, elgėsi neadekvačiai, nevaldė emocijų, buvo agresyvus, liepė pareiškėjai parašyti pasiaiškinimą, nors ji nebuvo pažeidusi įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos, grasino, baugino, taip pat pareiškėjos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą ir mėgino panaudoti fizinį smurtą. Atsakovės atstovė paaiškina, kad 2024 m. sausio 23 d. apie 18.30–18.40 val. Tarnybos Skaitmeninio monitoringo skyriaus specialistas informavo Panevėžio kalėjimo budinčiosios pamainos pareigūnus apie neteisėtą nuteistiesiems neleidžiamų turėti daiktų perdavimą (galimai į kamerą, kurioje gyveno pareiškėja). Panevėžio kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai, kurio veiksmus pareiškėja skundžia teismui, savo 2024 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-21-3545 nurodo, kad (kalba netaisyta) „Informuoju, kad 2024-01-23 dirbau Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje 1-os pamainos vyriausiuoju specialistu budinčiai pamainai. Apie 18.40 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Skaitmeninio monitoringo skyriaus (veiklos vieta Panevėžio kalėjimas) D. R. informavo, kad per vaizdo stebėjimo kameras mato, kaip kalinamoji pririša celofaninį paketą prie nuleisto siūlo ir paketas įtraukiamas į viršuje esančią kamerą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau LR BVK) yra įtvirtintas draudimas kalinamosioms perleisti savo daiktus taip pat jų įsigyti iš kitų kalinamųjų (LR BVK 50 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 4 p. – pažeidimas). Reaguojant į aprašytą situaciją buvo peržiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros įrašas, kuriame matyti, kaip iš Panevėžio kalėjimo korpuso Nr. 3 (areštinės korpusas) yra nuliežiamas siūlas su svarmeniu prie jo prieina kalinamoji (kaip vėliau nustatyta J. S.) ir pririša paketą su celofaniniu maišeliu. Paketas įtraukimas į kamerą (toks veiksmas kalinamųjų tarpe yra vadinamas „Arkliu“ – juo kalinamiesiems dažnai perduodami uždrausti turėti daiktai, mobiliojo ryšio telefonai, švirkštai, uždrausti maisto produktai ir pan.). Vaizdo stebėjimo kameros įraše nėra matoma, į kurią tiksliai kamerą buvo įtrauktas paketas, tačiau pagal sienoje esančių kamerų išdėstymą ir nuleistos virvės padėtį buvo galima manyti, kad tai bus Kameros Nr. 9 ir Nr. 12. Nedelsdamas nurodžiau pataisos pareigūnei atlikti minėtų kamerų apžiūras. Jas atlikusi pataisos pareigūnė mane informavo, kad kameroje Nr. 9 ant palangės rasti ir paimti du celofaniniai paketai su saldainiais, o apžiūrint kamerą Nr. 12 paketo nepastabėta, tačiau pastebėtas išlaužtas (neužsidarantis) kameros langas. Atvesta į budėtojų dalį kalinamoji J. S. žodžiu nurodė, kad perdavė saldainius kalinamajai S. B., nors paaiškinime to fakto nenurodė. Įvertinęs aplinkybes: 1. Siūlas buvo nuleistas ties vieta, kur yra kamera Nr. 9 ir kurioje bausmę atlieka kalinamoji S. B.; 2. Kalinamoji J. S. žodžiu nurodė, kad saldainiai buvo perduoti kalinamajai S. B. (kaip vėliau paaiškėjo, pateikė melagingą, klaidinančią informaciją); 3. Kameroje Nr. 9 ant palangės buvo rasti celofaniniai paketai su saldainiais, vizualiai panašūs į paketo, kuris buvo įtrauktas panaudojant virvę ir svarmenį. Aprašytos aplinkybės leido man pagrįstai įtarti, kad paketas buvo įtrauktas kalinamosios S. B., tokiu būdu įsigydama daiktus iš kitos kalinamosios ji pažeidė LR BVK 50 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 4 p. reikalavimus ir savo veiksmais padarė režimo pažeidimą. Nurodžiau pataisos pareigūnei atvesti kalinamąją S. B. į Panevėžio kalėjimo budėtojų dalį siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Netrukus išgirdau kalinamosios S. B. garsų balsą, šūkavimus, ji dar neatvesta į budėtojų dalį, nežinodama visų įvykių aplinkybių garsiai šaukė reikšdama nepasitenkinimą (žr. vaizdo registratoriaus įrašą apie 18.45 val.). Atvesta į budėtojų dalį kalinamoji toliau elgėsi emocingai, visiškai nekreguodama į mano teisėtus reikalavimus parašyti paaiškinimą ir išdėstyti savo įvykių versiją. Parašyti paaiškinimą kalinamosios S. B. prašiau keletą ar keliolika kartų, tačiau tokiam mano reikalavimui nuteistoji nepakluso ir į jį nereagavo (kad elgėsi emociškai netinkamai, nevaldė savo elgesio ir emocijų vėlesnio pokalbio metu pripažįsta ir pati kaltinamoji S. B. (žr. vaizdo registratoriaus įrašą apie 18.53 val.), įvairiais būdais ginčydama aplinkybes, vilkindama laiką, elgėsi priešingai, kėlė reikalavimus nedelsiant atiduoti saldainius, parodyti vaizdo įrašą ir pan. (žr. vaizdo registratoriaus įrašą apie 18.45–18.46 val.). Siekiant suvaldyti susiklosčiusią situaciją ir perimti situacijos kontrolę į savo pusę, priversti kalinamąją S. B. paklusti su kalinamąja bendravau griežtai, principingai ir garsiai, tam kad mano nurodomai kalinamai būtų aiškūs suprantami ir vykdomi. (Bausmių vykdymo teisė pagrįsta administracinio (arba imperatyvinio) teisinio reguliavimo metodais – kai vienas valdymo subjektas privalo paklūsti kitam, aprašytu atveju kalinamoji privalo vykdyti teisėtus pataisos pareigūno reikalavimus, o ne atvirkščiai). Veikiant principingai, griežtai ir reikliai pavyko suvaldyti situaciją, kalinamoji S. B. išdėstė savo įvykių versiją, pradėjo rašyti paaiškinimą, nurodė kitas aplinkybes, kurios leido nustatyti tikslią vietą, kur buvo įtrauktas paketas su saldainiais (kameroje Nr. 12 (kamera esanti virš kalinamosios S. B. kameros Nr. 9), nurodžiau atlikti kratą (nebe apžiūrą, bet būtent kratą) detaliai tikrinant visas galimas nelegalių daiktų slėptuves, laikymo vietas ieškant paketo ir siūlo su kurio tas paketas buvo įtrauktas (žr. vaizdo registratoriaus įrašą apie 18.52 val.). Neplaninės kratos metu kameroje Nr. 12 tarp vienos iš kalinamų lovos buvo rastas praplėštas celofaninis paketas su arešto bausmę atliekančioms kalinamosioms draudžiamais turėti daiktais, siūlas skirtas paketui įsitraukti, (žr. 2024-01-23 neplaninės kratos protokolą Nr. SV-21-669), deja per tą laiką, kol kalinamoji S. B. budėtojų dalyje elgėsi emocingai, visiškai nereguodama į mano teisėtus reikalavimus parašyti paaiškinimą ir išdėstyti savo įvykių versiją, taip vilkindama laiką, dalis pakete esančių draudžiamų turėti daiktų buvo sunaudoti). Suvaldžius kalinamosios S. B. emocingą elgesį, jai pradėjus rašyti paaiškinimą, pasikeitė ir bendravimo aplinkybės, tiek kalinamoji S. B., tiek budėtojų dalyje buvę pataisos pareigūnai pašmaikštavo iš susiklosčiusios situacijos. Buvo sutarta dėl tolimesnių aplinkybių išsiaiškinimo ir paketų su saldainiais sugrąžinimo. Iš budėtojų dalies kalinamoji S. B. išėjo pakilios nuotaikos, šypsodamasi (žr. vaizdo registratoriaus įrašą apie 18.55 val.). Vėliau atsiimdama paketus su saldainiais jokių pretenzijų ar priekaištų neturėjo, apie tai patvirtino įrašu savo paaiškinime (žr. kalinamosios S. B. 2024-01-23 paaiškinimą Nr. SV-21-664)“.
Atsakovės atstovė daro išvadą, kad 2024 m. sausio 23 d. apie 18.30 val. Panevėžio kalėjimo budinčiosios pamainos pareigūnams buvo pranešta apie neteisėtą nuteistiesiems daiktų perdavimą (buvo kilęs įtarimas, kad tai vyko kameroje, kurioje gyveno pareiškėja). Pareigūnai, imdamiesi neatidėliotinų veiksmų daromam režimo pažeidimui užkardyti, laikinai, kol bus išsiaiškintos aplinkybės, iš pareiškėjos kameros paėmė dvi pakuotes su saldainiais, tačiau pareiškėja į tokius pataisos pareigūnų veiksmus sureagavo labai emocingai, lydima į budėtojų dalį garsiai reiškė pretenzijas, budėtojų dalies patalpose šaukė bei gestikuliavo, taip pat reikalavo pateikti įrodymus, tuoj pat peržiūrėti vaizdo įrašus, nedelsiant jai atiduoti saldainius bei savo ruožtu visiškai nereagavo į pareigūno teisėtą reikalavimą parašyti paaiškinimą raštu dėl šio įvykio. Reaguojant į tokį pareiškėjos elgesį, Panevėžio kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui budinčiai pamainai, kurio veiksmus skundžia pareiškėja, teko garsiau kalbėti, kad galėtų pareiškėjai išaiškinti savo teisėtus reikalavimus, tačiau grasinimų, bauginimų, psichologinio smurto ar mėginimo panaudoti fizinį smurtą pareiškėjos atžvilgiu Pareigūno veiksmuose nenustatyta.
Be kita ko, vaizdo registratoriumi užfiksuota, kaip Panevėžio kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai kelis kartus prašo pareiškėjos pateikti paaiškinimą raštu, išdėstyti savo įvykių versiją ir aplinkybes, tačiau pareiškėja tokiam reikalavimui nepakluso ir elgėsi priešingai, nei to reikalavo pareigūnas, ir tik po intensyvių įtikinėjimų ir reikalavimų pareiškėja parašė paaiškinimą. Neilgai trukus Panevėžio kalėjimo budinčiosios pamainos pareigūnai gavo daugiau reikiamos informacijos ir faktų apie padarytą režimo pažeidimą (neteisėtą nuteistųjų daiktų perdavimą). Patikrinę faktus ir aplinkybes pareigūnai nustatė režimo pažeidimą padariusį asmenį, neteisėtai perduotų daiktų laikymo vietą, perdavimo būdą ir aplinkybes bei kitą pažeidimo tyrimui reikalingą informaciją. Pabrėžia, jog surinkus pakankamai duomenų, Panevėžio kalėjimo pareigūnai nedelsdami sugrąžino iš pareiškėjos paimtus saldainius, o pareiškėja, atsiimdama saldainius, 2024 m. sausio 23 d. paaiškinimu Nr. SV-21-664 nurodė, kad pretenzijų neturi.
Pabrėžia, kad nei Panevėžio kalėjimo, nei Tarnybos administracija iš kitų asmenų nėra gavusi nusiskundimų dėl Pareigūno netinkamo bendravimo ar kitų pareigų atlikimo, priešingai, šio Pareigūno tarnyba kasmetinio veiklos vertinimo metu būna įvertinta gerai arba labai gerai. Pareigūnas įstaigoje skatintas ne vieną kartą, tiesioginio vadovo charakterizuojamas kaip griežtas, reiklus ir principingas pataisos pareigūnas, kuris sugeba tinkamai organizuoti budinčios pamainos darbą, paskirstyti užduotis ir pavedimus pavaldiems pataisos pareigūnams, gerai išaiškina ir uždokumentuoja kalinamųjų padarytus drausmės ar teisės pažeidimus. Taip pat Pareigūnas kolegų apibūdinamas kaip draugiškas, mėgstantis pajuokauti, paslaugus, sumanus, turintis daug praktinės patirties, kuria ir pamokymais nuolat besidalijantis su mažesnę darbo patirtį turinčiais jaunesniais pataisos pareigūnas, dėl to turi autoritetą tarp jaunesniųjų pataisos pareigūnų. Pareigūnas nevengia dirbti sudėtingose, emociškai sunkiose situacijose, kuriose be teisinio situacijos vertinimo reikia ir psichologinių žinių bei gebėjimo suvaldyti kalinamąsias, jų emocinius elgesio ar nuotaikų pokyčius (protrūkius) bei išsiaiškinti ir užkardyti jų daromus arba padarytus drausmės ar teisės pažeidimus. Pareigūnas ir nuteistųjų tarpe yra pelnęs giežto, bet teisingo pataisos pareigūno apibūdinimą.
Pažymi, kad visi bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, įskaitant ir Pareigūną, savo darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, taip pat pareigūnų etikos taisyklėmis. Pabrėžia, kad Pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš pareiškėją ar prieš bet kurį kitą nuteistąjį ar nuteistąją ir savo pareigas atlieka dorai bei atsakingai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad priesaiką davęs ir sąžiningai dirbantis pareigūnas nesilaikytų teisės aktų nuostatų bei pareigūnui keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė nesutinka su pareiškėjos reikalavimu atlyginti neturtinę žalą ir nurodo, kad pareiškėja nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jai atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjos nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi galimai siekdama sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, be to, ji nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės padarė įtaką jos fizinei ar psichinei sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, veiksmų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2024 m. kovo 4 d. atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė (savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; ir kt.).
Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
Nagrinėjant bylą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2024 m. kovo 4 d. bausmę atlikinėjo Panevėžio kalėjime.
Pareiškėja savo patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2024 m. kovo 4 d. Pareigūnas su ja šiurkščiai elgėsi, žemino, o 2024 m. sausio 23 d. vaizdo registratoriumi užfiksuota, kaip Pareigūnas smurtauja, naudoja psichologinį smurtą, žemina, grasina ir bando smūgiuoti pareiškėjai ranka. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėja teigia patyrusi didelį stresą, baimę, pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus.
Teismui peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo registratoriumi 2024 m. sausio 23 d. užfiksuotą vaizdo įrašą (b. l. 84), nuo 18:44:54 val. girdėti pareiškėjos riksmai, žodiniai paaiškinimai dėl to, jog ji neteisėtai kaltinama saldainių paėmimu (įsinešimu į kamerą), nes tuo metu dirbo. Vaizdo įraše nuo 18:45:15 val. iki 18:46:15 val. matoma ir girdima, kaip pareiškėja su Pareigūnu konfliktuoja, rėkia ir aiškinasi situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vaizdo įrašo matoma ir girdima, jog pareiškėja, ateidama į budėtojų postą, buvo agresyviai ir konfliktiškai nusiteikusi, kėlė balsą ir reiškė nepasitenkinimą dėl esamos situacijos, t. y. kad buvo apkaltinta neteisėtu saldainių įsinešimu į kamerą.
Į bylą pateiktas Panevėžio kalėjimo 2024 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. SN-21-119 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 3–5, 45–47), kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos 2024 m. sausio 26 d. skundas dėl netinkamų Pareigūno veiksmų būtent dėl 2024 m. sausio 23 d. apie 18.40 val. vykusio konflikto. Sprendime konstatuota, kad Pareigūnas kalbėjo griežtai, garsiai, nes pareiškėja elgėsi emocionaliai, nesutiko rašyti pasiaiškinimo (paaiškinimo), tačiau grasinimų, bauginimų ar psichologinio smurto, taip pat mėginimo panaudoti fizinį smurtą prieš pareiškėją nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėja šio sprendimo neapskundė, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu.
Į bylą pateiktas pareiškėjos 2024 m. sausio 23 d. pasiaiškinimas (b. l. 74), kuriame ji nurodė, kad nepadarė jokių neleistinų veiksmų, saldainius atgavo ir pretenzijų neturi.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalį nuteistieji privalo: 1) vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos; 2) vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad nuteistieji turi vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, privalo paklusti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymams ir įsakymams (pvz., 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013; 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1168-662/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).
Taigi, iš esmės nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Tokia įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veiktų tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas, visų pirma, pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Pareigūnas būtų suinteresuotas pakenkti pareiškėjai ar būtų siekęs, kad pareiškėjai būtų paskirta drausminė nuobauda, siektų melagingai apkalbėti pareiškėją ir pan. Iš vaizdo registratoriumi užfiksuotos vaizdinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ir pati pripažino, jog elgėsi emocionaliai, pyko dėl to, jog buvo neteisėtai apkaltinta neleistinų daiktų įsinešimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai neigiamas emocijas galėjo sukelti pats faktas, jog jai liepta rašyti pasiaiškinimą, aiškintis dėl veiksmų, kurių ji nepadarė, kadangi iš byloje esančios Panevėžio kalėjimo Saugumo valdybos skyriaus 2024 m. vasario 20 d. tyrimo išvados Nr. SV-21-1423 matyti, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta jos atliktų neteisėtų veiksmų. Vis dėlto, tai nepaneigia fakto, kad pareigūnai, siekdami išsiaiškinti visas neteisėtos veikos padarymo aplinkybes, gali paprašyti pateikti paaiškinimus ir pan. Šiuo atveju, vaizdo registratoriumi užfiksuotoje vaizdinėje medžiagoje, kaip minėta, matyti, jog laikotarpiu nuo 18:45:15 val. iki 18:46:15 val. Pareigūnas su pareiškėja bendravo griežtai, pakeltu tonu, prašė jos rašyti pasiaiškinimą, tačiau Pareigūnas pareiškėjos atžvilgiu neišsakė grasinančio ar bauginančio pobūdžio replikų, taip pat iš vaizdo medžiagos nematyti mėginimo panaudoti fizinį smurtą prieš pareiškėją ar kitų neleistinų veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad Pareigūno veiksmai akivaizdžiai rodo pareiškėjai suteiktą galimybę pateikti savo poziciją (rašytinį paaiškinimą) dėl neteisėtos veikos, t. y. kameroje esančių neleistinų daiktų. Taigi, minėti duomenys paneigia pareiškėjos skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog Pareigūnas ją žemino, naudojo psichologinį smurtą ir siekė su kitaip ja susidoroti.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2024 m. kovo 4 d. Pareigūnas elgėsi šiurkščiai, žemino, naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau teismas pažymi, jog šių savo teiginių pareiškėja nekonkretizavo, taip pat teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai įvardyti, kuo pasireiškė pareigūno veiksmai, t. y. tik deklaratyviai nurodė, kad prie Pareigūnas jos kabinėjosi, engė, tačiau šių aplinkybių nekonkretizavo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde akcentavo, jog ne kartą kreipėsi ir Tarnybą dėl Pareigūno veiksmų, tačiau išnagrinėjusi skundus Tarnyba pažeidimų nenustatydavo. Teismas pažymi, kad pareiškėja nekonkretizavo, kada ir su kokiais skundais kreipėsi į Tarnybą, o atsakovės atstovė teismui atsiliepime paaiškino, kad nei Panevėžio kalėjimo, nei Tarnybos administracija nėra gavusi nusiskundimų dėl Pareigūno netinkamo bendravimo ar kitų pareigų atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu pati pareiškėja taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu kitų skundų Tarnybai dėl Pareigūno veiksmų neteikė. Taigi, iš esmės pareiškėja reiškia pretenzijas dėl Pareigūno netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimų aplinkybių nenurodo, nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjos atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės (šiuo atveju – Pareigūno) veiksmų neteisėtumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Panevėžio kalėjimo Pareigūnas ar Panevėžio kalėjimo administracija savo veiksmais pareiškėjos teisių nepažeidė. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta vienos iš esminių sąlygų – Panevėžio kalėjimo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėja neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus skundą bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Teismas pažymi, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos S. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.