- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-09
- Bylos Nr.
- A-1168-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00014-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė:
1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 2S-5702;
2) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1187(1).
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus pataisos namų direktorius skundžiamu nutarimu skyrė jam drausminę nuobaudą – draudimą 1 mėnesį pirkti maisto produktus, dėl to, kad pareigūnams užėjus į informatikos klasę buvo pastebėta, jog nuteistasis M. N. sėdi prie stalo kartu su 4-ojo būrio nuteistuoju ir naudojasi kompiuteriu, kuris jiems nepriklauso. Nuobaudą skirta už tai, kad buvo informatikos klasėje, kurioje nėra draudžiamas ar ribojamas judėjimas nei įspėjamaisiais ženklais, nei nustatytais lankymo grafikais. Vilniaus pataisos namų nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 2S-5702 atsisakė panaikinti neteisėtai skirtą nuobaudą. Iš minėto sprendimo neaišku, kokia dokumentinė medžiaga buvo analizuojama, nepateikta informacija, ar klasėse yra nuolat lankomasi ar ne.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad Vilniaus pataisos namų direktorius įsakymu Nr. 3-43 patvirtinto Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji savo asmeniniais kompiuteriais naudojasi pataisos namų skaitykloje ar kitose tam skirtose patalpose, o turintys atskirą pataisos namų direktoriaus leidimą, savo gyvenamosiose patalpose. Taigi, nuteistieji pataisos namų skaitykloje ar kitose tam skirtose patalpose gali naudotis tik savo asmeniniais kompiuteriais. Aprašo 15 punktas nustato, kad nuteistieji negali parduoti, skolinti ar dovanoti savo kompiuterių kitiems nuteistiesiems ar laikyti juos ne pataisos namų direktoriaus nurodytoje vietoje. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 24 d., 15 val. 30 min. Vilniaus pataisos namų informatikos klasėje naudojosi 5-ojo būrio nuteistajam priklausančiu kompiuteriu. Pareiškėjo kompiuteris 2015 m. spalio 22 d. buvo paimtas patikrinimui ir 2015 m. spalio 24 d. jis neturėjo galimybės pasinaudoti jam priklausančiu kompiuteriu, o neturėdamas savo asmeninio kompiuterio, informatikos klasėje grafike nustatytu laiku galėjo būti tik turėdamas Vilniaus pataisos namų direktoriaus leidimą, kurio jis neturėjo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2015 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. spalio 24 d., 15 val. 30 min. I-ojo gyvenamojo korpuso apėjimo metu, užėjus į informatikos klasę, pastebėjo, kad 7-ojo būrio nuteistasis M. N. sėdi prie stalo kartu su 4-ojo būrio nuteistuoju ir naudojasi kompiuteriu. Patikrinus kompiuterį išaiškėjo, kad jis priklauso 5-ojo būrio nuteistajam, kurio tuo metu informatikos klasėje nebuvo. M. N. prisipažino, kad naudojosi kitam nuteistajam priklausančiu kompiuteriu. M. N. neturėjo teisės būti kompiuterinėje klasėje, nes vadovaujantis Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2013 m. spalio 23 d. patvirtintu grafiku asmeniniai kompiuteriai 1, 4, 5, 6, 7 būrių nuteistiesiems poilsio dienomis išduodami nuo 15.00 val. iki 18.00 val., o patikrinus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų duomenis nustatyta, kad nuteistojo M. N. kompiuteris 2015 m. spalio 22 d. buvo paimtas patikrinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015 m. spalio 24 d. paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui neneigė, kad buvo kompiuterių klasėje prie kitam nuteistajam priklausančio kompiuterio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus pataisos namų direktorius 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 28-1187(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė nuobaudą – draudimą 1 mėn. pirkti maisto produktus. Priimdamas ginčijamą nutarimą Vilniaus pataisos namų direktorius vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktu.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 28-1187(1), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. 2S-5702 „Dėl prašymo ir skundo išnagrinėjimo“, be kita ko, konstatavo, kad nuobauda – draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus, skirta teisėtai ir pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra blanketinė bendro pobūdžio norma, kuri (dėl šio savo pobūdžio) turi būti taikoma kartu su paminėtą tvarką reglamentuojančio ir detalizuojančio teisės akto atitinkama norma – nagrinėjamu atveju su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktu, nustatančiu, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-43 patvirtinto Nuteistųjų naudojimosi kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji savo asmeniniais kompiuteriais naudojasi pataisos namų skaitykloje ar kitose tam skirtose patalpose, o turintys atskirą pataisos namų direktoriaus leidimą, savo gyvenamosiose patalpose; nuteistasis nustatytu laiku pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą grafiką atvyksta į kompiuterių saugojimo vietą, pateikia kompiuterio nuosavybės kortelę, pasiima savo asmeninį kompiuterį ir pasirašo specialiame žurnale, nurodydamas kompiuterio paėmimo datą bei laiką (3 p.); nuteistiesiems suteikiama teisė naudotis savo kompiuteriais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173¹ punkte nustatytą laiką, pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką (5 p.).
Pagal Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 27 d. patvirtintą kompiuterių išdavimo grafiką poilsio ir švenčių dienomis I-ojo būrio nuteistieji kompiuteriais gali naudotis nuo 15.00 val. iki 18.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrinęs teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistieji gali lankytis patalpose, kuriose nedirba ir nesimoko tik tuo atveju, jei leidžia pataisos įstaigos direktorius; nuteistieji gali naudotis tik savo asmeniniais kompiuteriais pataisos namų skaitykloje ar kitose tam skirtose patalpose, o turintys atskirą pataisos namų direktoriaus leidimą, savo gyvenamosiose patalpose; naudotis savo kompiuteriais nuteistieji gali tik pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką; pareiškėjas galėjo naudotis kompiuteriu 2015 m. spalio 24 d. nuo 15.00 val. iki 18.00 val.
Byloje nekilo ginčas dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjo kompiuteris pažeidimo nustatymo dieną, t. y. 2015 m. spalio 24 d. buvo paimtas patikrinimui. Bylos įrodymai patvirtino, o ir pats pareiškėjas neneigė, kad 2015 m. spalio 24 d., 15.30 val. buvo kompiuterių klasėje neturėdamas savo kompiuterio. Taigi, pareiškėjas 2015 m. spalio 24 d., 15.30 val. negalėjo būti kompiuterių klasėje, kadangi tam neturėjo Vilniaus pataisos namų direktoriaus leidimo, o naudotis asmeniniu kompiuteriu pagal nustatytą grafiką taip pat negalėjo, kadangi jo kompiuteris tą dieną buvo paimtas patikrinimui.
Teismas remdamasis byloje surinktais įrodymais, teisiniu reglamentavimu, aktualia teismų praktika, padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė pažeidimą numatytą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkte, nuobauda paskirta atsižvelgiant į visas nuobaudai skirti svarbias aplinkybes, nuobaudą paskyrė kompetentingas pareigūnas. Kalėjimų departamento 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 2S-5702, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinys leido konstatuoti, kad Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso normomis, yra aiškus ir motyvuotas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 28-1187(1) ir Kalėjimų departamento 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 2S-5702.
III.
Pareiškėjas M. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas teigia, jog kompiuterių klasė yra pereinamoji patalpa, kuria reikia pereiti norint patekti į biblioteką, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien kompiuterių išdavimo grafiku.
Pažymi, jog kompiuterių išdavimas vyksta bibliotekoje, tačiau kompiuterių išdavimo grafikas nėra leidimas būti ar nebūti kompiuterių klasėje. Pabrėžia, jog kompiuterių klasė neturi jokių įspėjamųjų ar draudžiančiųjų ženklų, kurie draustų ten būti neturtint kompiuterio. Taip pat pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti informacijos apie klasės lankomumą, tačiau teismas to nepadarė ir priėmė neteisingą sprendimą. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo diskriminacijos, nes kompiuterių klasėje nuolatos būna žmonių, kurie neturi kompiuterių, tačiau atsakovas nubaudė tik pareiškėją.
Atsiliepimas
Vilniaus pataisos namai pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teigia, kad Kalėjimų departamentas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. 25-5702 ,,Dėl prašymo ir skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktų nuteistajam M. N. – skirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalimi (nuteistiesiems skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, o kadangi Vilniaus pataisos namų pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota nusižengimo sudėtis, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pažeidėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus, apsaugos ir priežiūros pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijami teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Remiantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas (taip pat žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnį). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja BVK 110 straipsnio 1 dalis. Remiantis BVK 110 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių, o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, BVK atskirai aptartos ir nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nuteistieji gali lankytis patalpose, kuriose nedirba ir nesimoko tik tuo atveju, jei leidžia pataisos įstaigos direktorius; nuteistieji gali naudotis tik savo asmeniniais kompiuteriais pataisos namų skaitykloje ar kitose tam skirtose patalpose, o turintys atskirą pataisos namų direktoriaus leidimą, savo gyvenamosiose patalpose; naudotis savo kompiuteriais nuteistieji gali tik pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką; pareiškėjas galėjo naudotis kompiuteriu 2015 m. spalio 24 d. nuo 15.00 val. iki 18.00 val. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjo kompiuteris pažeidimo nustatymo dieną, t. y. 2015 m. spalio 24 d. buvo paimtas patikrinimui. Bylos įrodymai patvirtino, o ir pats pareiškėjas neneigė, kad 2015 m. spalio 24 d., 15.30 val. buvo kompiuterių klasėje neturėdamas savo kompiuterio. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 24 d., 15.30 val. negalėjo būti kompiuterių klasėje, kadangi jo kompiuteris tą dieną buvo paimtas patikrinimui.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais nurodytais apeliaciniame skunde, jog pareiškėjas negalėjo žinoti, kad naudotis kompiuteriu jis neturėjo teisės, nes kompiuterių klasė yra pereinama patalpa, neturtinti įspėjamųjų ženklų ir kurioje vyksta didelis judėjimas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BVK 116 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Šio kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas; šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba ar nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią jis supranta. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl informacijos apie įkalinimo sąlygas suteikimo ir kad toks prašymas būtų buvęs atmestas. Įvertinus šiuos argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjui buvo žinoma drausminių nuobaudų skyrimo bei kompiuterių naudojimosi tvarka Vilniaus pataisos namuose, todėl pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog paskiriant drausminę nuobaudą pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, jog drausminė nuobauda buvo skirta tik jam, o už panašaus pobūdžio veiksmus nėra skiriama kitiems nuteistiesiems (pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kam ir kokiu metu už analogiško pobūdžio veiksmus nebuvo skirta drausminė nuobauda). Todėl toks pareiškėjo teiginys vertinamas kaip nepagrįstas, nes skiriant drausminę nuobaudą pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų nuteistųjų, t. y. nebuvo diskriminuojamas.
Įvertinus visus argumentus, teisėjų kolegija nemato pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.