Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitos Valeckaitės,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Justinai Katelovič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo V. V.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti 2013 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1641 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-582 ,,Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) panaikinti 2014 m. spalio 20 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1258 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. V.“.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio.

Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.

Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692). Vadovaujantis minėto nutarimo 2.15 papunkčiu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Pažymėjo, kad administraciniai aktai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas ir administraciniai sprendimai dėl žemės sklypo pardavimo prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nustatantiems, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus: 1) atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką; 2) yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose.

Šiuo atveju, iš žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas 0,0417 ha ploto ginčo žemės sklypas, kadastrinis (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, be to, suformuotas 0,0417 ha žemės sklypo plotas viršija teisės aktais nustatytą maksimalų leistiną parduoti ne aukciono tvarka 0,04 ha žemės plotą, todėl administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti, nes valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Nutarimu Nr. 692.

Pareiškimas grindžiamas būtinumu pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka. Dėl šio pažeidimo valstybė ne tik negavo galimų pajamų, tačiau buvo suvaržytos kitų asmenų teisės pretenduoti į ginčo sklypą, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Teisingas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas yra konstitucinė vertybė, reikšminga visai visuomenei, kurią turi ginti prokuroras.

Pareiškėjas nurodė, kad viešasis interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą, inter alia valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokie administraciniai aktai turi būti skundžiami tiesiogiai administraciniam teismui, nesilaikant išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos NŽT, kaip centrinėje valstybės institucijoje. Pati NŽT kreiptis į teismą su pareiškimu administracinėje byloje, kurioje būtų ir pareiškėjas, ir atsakovas, negali, todėl vienintelis subjektas, galintis ginti valstybės interesus į jai nuosavybės teise priklausančią žemę, šiuo atveju yra prokuroras.

Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškimą tenkinti visą.

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė teismo jį tenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo Savivaldybės administracijos 2010 m. gegužės 24 d. raštą Nr. A51-11500(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kuriuo buvo prašoma pateikti išvadą dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje.

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. SS16-23 „Dėl plano rengimo“ neprieštaravo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas Žemės sklypo planas, padidinant jį 432 kv. m. vakarinėje pusėje. Savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 30-1641 patvirtino Žemės sklypo planą, kuriame nustatytas bendras žemės sklypo 1176 kv. m plotas, įskaitant 417 kv. m. įsiterpusį žemės sklypą (kadastro (duomenys neskelbtini)).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-582 patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko F. S. 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ „Registrų centrą“, prašydamas įregistruoti minėtą 1176 kv. m. žemės sklypą.

NŽT Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1258 nusprendė parduoti 417 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro (duomenys neskelbtini)). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-191-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo V. V., kad yra stabdoma 417 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., pardavimo procedūra.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813- (14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti, inter alia, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 30-1641, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-582 ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1258 panaikinimo procedūras.

NŽT teigimu, valstybinis žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie Žemės sklypo.

Teismo posėdžio metu atsakovės NŽT atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodytus argumentus ir prašė teismo pareiškimą tenkinti.

Atsakovė Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė teismo pareiškimo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad prašo sprendimą byloje priimti atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Pagal Žemės įstatymą bei Žemės reformos įstatymą, valstybinės žemės pardavimas ar/ir nuoma yra priskirta valstybinės žemės patikėtinio – NŽT kompetencijai.

Savivaldybės administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą.

Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, vadovaudamasis Nutarimu Nr. 692, Aprašo nustatyta tvarka išnagrinėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės V. V. prašymą priskirti papildomą laisvos valstybinės žemės plotą. Prašomas papildomai priskirti prie laisvos valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) buvo įsiterpęs tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir suplanuoto įvažiavimo, sudėtingame reljefe (didelius aukščių perkritimus) dėl greta esančio Pavilnių regioninio parko teritorijoje esančio Savivaldybės saugomo gamtos paveldo objekto – Rokantiškių kalvos, kurios viršūnė yra aukščiausia Vilniaus miesto vieta. Prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo.

Pažymėjo, kad Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius suderino parengtą sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 30-1641 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro (duomenys neskelbtini)), planą, prilyginimą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1176 kv. m. plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 417 kv. m. ploto sklypą prie 759 kv. m. privataus žemės sklypo dalies.

Atkreipė dėmesį, kad pagal iki 2011 m. kovo 16 d. galiojusio Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatą, papildomi (įsiterpę) valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu galėjo būti parduodami besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams tik savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktas buvo pakeistas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Atsakovės teigimu, prašomas papildomai priskirti laisvos valstybinės žemės plotas (ginčo sklypas) buvo būtent siauroje juostoje, prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir netoli esančios saugomos teritorijos, todėl prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nebuvo galimybės įrengti privažiavimo. Teritorija, kurioje buvo prašomas prijungti žemės sklypas, nebuvo suplanuota detaliuoju planu ir joje statyba nebuvo galima.

Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius Svajos ir Džiaugsmo gatvėse esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualiųjų gyvenamųjų namų statybos kvartalai su visa šių kvartalų poreikiams būtina susisiekimo ir inžinierine infrastruktūra. Tarp šių kvartalų liko valstybinės žemės plotas, kuriame, atsižvelgiant į esamą urbanistinį kontekstą, nebuvo galimybės suformuoti atskirų savarankiškų racionalių ribų žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta veikla, t. y. individualiųjų gyvenamųjų namų statyba. Šis plotas apribotas minėtų individualių gyvenamųjų namų kvartalų privačiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, todėl į jį nebuvo galimybės įrengti įvažiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo, siekiant užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą, racionalų žemės naudojimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, gamtos paveldo objekto apsaugą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 30-1641 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtintas 1176 kv. m. žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 417 kv. m. plotą.

Atsakovė rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. KT44-N12/214, kuriame paminėta, kad Žemės įstatymu, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad inter alia būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę.

2019 m. sausio 9 d. Savivaldybė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje eA-675-822/2018 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-7321-790/2016, dėl kurios ši administracinė byla buvo sustabdyta) paliko teismo sprendimą nepakeistu, kiekviena ginčo sklypą reikia vertinti konkrečiu teritorijos požiūriu, nevertinant kitų teritorijoje esančių sklypų išsidėstymo ir įtakos formuojant ginčo sklypą. Pažymėjo, kad teismų priimti sprendimai, netgi šalia esančio sklypo atveju gali skirtis, nes skiriasi ir faktinės ginčo sklypų formavimo aplinkybės – dydžiai, reljefas, išsidėstymas, galimybės racionaliai naudoti ir pan.

Teismo posėdžio metu atsakovės Savivaldybės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodytus argumentus ir prašė teismo pareiškimo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 30-1641 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro (duomenys neskelbtini)), planą, prilyginimą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1176 kv. m. plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 417 kv. m. ploto sklypą, prie 759 kv. m. privataus žemės sklypo dalies, ribas, naudojimo būdą, pobūdį ir kt.

V. V. 2014 m. vasario 28 su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama parduoti įsiterpusį žemės sklypą, esantį šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-582, atsižvelgdamas į patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro (duomenys neskelbtini)), planą, prilyginimą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko F. S. 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti minėtą žemės sklypą.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1258 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. V.“ nustatė 417 kv. m. ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo kainą ir nusprendė minėtą sklypą parduoti V. V. išsimokėtinai.

NŽT 2015 m. sausio 30 d. Nr. 1PAV-39-(1.8.) priėmė pavedimą, kuriame nurodė, kad NŽT Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyrius 2014 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akte Nr. 1KA-(9.4.)-93 „Dėl įsiterpusių žemės sklypų formavimo ir priimtų sprendimų teisėtumo“ (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo eilė sprendimų, tame tarpe 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-582, galimai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-191-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo V. V., kad yra stabdoma 417 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo procedūra.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813- (14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti, inter alia, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 30-1641, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-582 ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1258 panaikinimo procedūras, kadangi valstybinis žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie V. V. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Byloje ginčas kilęs dėl sprendimų, kuriais pradėtos žemės sklypo, pripažinto įsiterpusiu žemės sklypu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto apibrėžimą, pardavimo be aukciono procedūros, panaikinimo.

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą. Viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje deklaruojama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; valstybės turtas yra viena iš priemonių viešajam interesui, socialinei darnai užtikrinti; valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei; todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai), žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas.

Aiškindamas Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju prokuroras siekia panaikinti galimai neteisėtus viešojo administravimo subjekto priimtus individualius aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuotas Lietuvos Respublikai priklausantis valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta perleisti privačiam asmeniui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono). Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiškimas paduotas siekiant apginti viešąjį interesą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. vasario 21 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).

Taigi, teisės aktų nuostatos leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – Aprašas), nustatyta, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamus žemės sklypus, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Aprašo 17 punkte yra reglamentuojama pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymų pradėti rengti žemės sklypo planą nagrinėjimo procedūra, kurios metu nustatoma, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 punkte (17.1 punktas).

Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendinančio Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas nustato, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo tvarkos galima spręsti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.

LVAT, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Todėl darytina išvada, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis tik nurodyti subjektai. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas).

Remiantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio, iš NŽT Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2014 m. gruodžio 18 d. akto Nr. 1KA-1-(9.4.)-93 matyti ginčo sklypo faktinis išsidėstymas iš visų pusių ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu. Todėl ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iš įsiterpusiam sklypui keliamų sąlygų, nustatytų Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte – jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, atitinkamai, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, ir jo perleidimui lengvatinėmis sąlygomis (parduodant be aukciono) negali būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos.

Byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai, t. y. kadastro žemėlapių, skaitmeninių žemėlapių, teminių žemėlapių ištraukų bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo nuolydis nėra žymus, todėl negalima laikyti, kad ginčo sklype yra šlaitas ar griova; ginčo sklypas yra nuo 15,44 iki 15,70 m. pločio, todėl nelaikytinas siaura juosta.

Atsakovė Savivaldybės administracija teigė, kad ginčo teritorijoje neracionalu formuoti žemės sklypus individualiųjų namų statybai, pateikė ginčo teritorijos paviršių pjūvių brėžinius, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie konkretų ginčo žemės sklypo reljefo nuolydį procentais bei kitų duomenų, įrodančių, kad ginčo teritorijoje individualių namų statyba negalima. Todėl, teismo vertinimu, ginčo teritorijoje yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirą valstybinės žemės sklypą (sklypus), kuriuos galima būtų naudoti Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdant žemės reformą ir racionaliai panaudojant valstybinę žemę.

Teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, po 1995 m. birželio 1 d. yra priskirta Vilniaus miestui, todėl ginčo sklypas, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, galėjo būti formuojamas ne didesnis kaip 0,04 ha (400 kv. m.). Kadangi teismas nustatė, kad ginčo sklypo plotis ir esami reljefo ypatumai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu ginčo sklypo plotas negalėjo būti didinamas iki 417 kv. m.

Atsakovės pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje būtina remtis LVAT 2018 m. spalio 4 d. aiškinimu, pateiktu administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018. Pritartina atsakovės argumentams, kad kiekvienas sklypas turi būti vertinamas bei nagrinėjamas tik konkrečiu ginčo teritorijos požiūriu, tačiau teismas pažymi, jog minėtoje administracinėje byloje ir buvo vertinama ta pati ginčo teritorija, t. y. Svajos g. 14, Vilnius, o šioje byloje – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė nurodė, kad situacija gali skirtis netgi šalia esančio sklypo atveju, tačiau šiuos savo argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiami Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 30-1641 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-582 ,,Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1258 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. V.“ prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Nutarimo Nr. 692 2.15 punktui ir yra naikintini (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 30-1641 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-582 ,,Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1258 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. V.“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.