Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. V.) dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjas, atlikęs tyrimą nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 30-1641 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: 0,176 ha plotas, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0417 ha sklypą prie 0,0759 ha privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-582 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo įregistruota NŽT patikėjimo teisė į sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2014 m. spalio 20 d. įsakymu buvo nuspręsta 0,0417 ha ploto žemės sklypą parduoti už 38 500 Lt. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

4. Pareiškimas grindžiamas būtinumu pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka. Dėl šio pažeidimo valstybė ne tik negavo galimų pajamų, tačiau buvo suvaržytos kitų asmenų teisės pretenduoti į ginčo sklypą, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Teisingas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas yra konstitucinė vertybė, reikšminga visai visuomenei, kurią turi ginti prokuroras.

7. NŽT teigimu, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie Žemės sklypo.

9. Administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat galimybę įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą.

10. Administracijos Miesto plėtros departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka išnagrinėjo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkės V. V. prašymą priskirti papildomą laisvos valstybinės žemės plotą. Prašomas papildomai priskirti prie laisvos valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) buvo įsiterpęs tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir suplanuoto įvažiavimo, sudėtingame reljefe (didelius aukščių perkritimus) dėl greta esančio Pavilnių regioninio parko teritorijoje esančio Savivaldybės saugomo gamtos paveldo objekto – Rokantiškių kalvos, kurios viršūnė yra aukščiausia Vilniaus miesto vieta. Prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo.

11. Administracija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius suderino parengtą sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Įsakymu patvirtino Žemės sklypo planą, prilyginimą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1 176 kv. m plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 417 kv. m ploto sklypą prie 759 kv. m privataus žemės sklypo dalies.

12. Pagal iki 2011 m. kovo 16 d. galiojusio Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatą papildomi (įsiterpę) valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu galėjo būti parduodami besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams tik savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktas buvo pakeistas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

14. Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius (duomenys neskelbtini) gatvėse esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualiųjų gyvenamųjų namų statybos kvartalai su visa šių kvartalų poreikiams būtina susisiekimo ir inžinierine infrastruktūra. Tarp šių kvartalų liko valstybinės žemės plotas, kuriame, atsižvelgiant į esamą urbanistinį kontekstą, nebuvo galimybės suformuoti atskirų savarankiškų racionalių ribų žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta veikla, t. y. individualiųjų gyvenamųjų namų statyba. Šis plotas apribotas minėtų individualių gyvenamųjų namų kvartalų privačiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, todėl į jį nebuvo galimybės įrengti įvažiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo, siekiant užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą, racionalų žemės naudojimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, gamtos paveldo objekto apsaugą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, Įsakymu buvo patvirtintas 1 176 kv. m žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini), įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 417 kv. m plotą.

II.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalimis, nurodė, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus. Pagal Tvarkos aprašą žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamus žemės sklypus, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Tvarkos aprašo 17 punkte yra reglamentuojama pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymų pradėti rengti žemės sklypo planą nagrinėjimo procedūra, kurios metu nustatoma, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Tvarkos aprašo 4.4 punkte (Tvarkos aprašo 17.1 p.). Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendinančio Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas nustato, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Teismas pažymėjo, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, o neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.

18. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika, teismas nurodė, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Todėl nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

19. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, nustatė, kad ginčo sklypo faktinis išsidėstymas iš visų pusių ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu. Todėl ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iš įsiterpusiam sklypui keliamų sąlygų, nustatytų Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte – jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, atitinkamai, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, ir jo perleidimui lengvatinėmis sąlygomis (parduodant be aukciono) negali būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos. Byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai, t. y. kadastro žemėlapių, skaitmeninių žemėlapių, teminių žemėlapių ištraukų bei Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio duomenys patvirtino, kad ginčo sklypo nuolydis nėra žymus, todėl negalima laikyti, kad ginčo sklype yra šlaitas ar griova. Ginčo sklypas yra nuo 15,44 iki 15,70 m pločio, todėl nelaikytinas siaura juosta. Administracija teigė, kad ginčo teritorijoje neracionalu formuoti žemės sklypus individualiųjų namų statybai, pateikė ginčo teritorijos paviršių pjūvių brėžinius, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų apie konkretų ginčo žemės sklypo reljefo nuolydį procentais bei kitų duomenų, įrodančių, kad ginčo teritorijoje individualių namų statyba negalima. Todėl, teismo vertinimu, ginčo teritorijoje yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirą valstybinės žemės sklypą (sklypus), kuriuos būtų galima naudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdant žemės reformą ir racionaliai panaudojant valstybinę žemę.

20. Teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, po 1995 m. birželio 1 d. priskirta Vilniaus miestui, todėl ginčo sklypas, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, galėjo būti formuojamas ne didesnis kaip 0,04 ha (400 kv. m). Kadangi teismas nustatė, jog ginčo sklypo plotis ir esami reljefo ypatumai nesudaro pagrindo teigti, kad jis laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu ginčo sklypo plotas negalėjo būti didinamas iki 417 kv. m. Atsakovo pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai nepaneigė nustatytų faktinių aplinkybių.

21. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog skundžiami aktai prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Nutarimo Nr. 692 2.15 punktui, todėl juos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikino.

III.

24. Nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ir ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Byloje skundžiamas Įsakymas buvo priimtas prieš įsigaliojant Nutarimo Nr. 692 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai, kuria įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, todėl kiekvienu atveju žemės sklypo atitikimas minėtoms sąvokoms buvo vertinamas pagal faktinę situaciją. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, kad naujosios 2.15 papunkčio nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimti sprendimai juos parduoti arba išnuomoti. Taigi šios nuostatos neturi grįžtamosios galios ir yra nukreiptos tik į ateityje sudaromus sandorius ir procedūras, todėl jomis remiantis vertinti Žemės sklypo sudarymo teisėtumą būtų teisiškai nepagrįsta, juk tuo metu, kai buvo priimtas šioje byloje skundžiamas administracinis aktas, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis būdavo vertinamas individualiai.

25. Administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į tokį valstybinės žemės plotą.

26. Apeliantui nesuprantama teismo išvada, kad ginčo teritorijoje galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirą valstybinės žemės sklypą, kurį galima būtų racionaliai panaudoti. Apeliantas pažymi, jog sklypas suformuotas apverstos „L“ formos teritorijoje, įsiterpusioje tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalų. Iš byloje pateiktų kadastro žemėlapių ištraukų bei skaitmeninio suvestinio Vilniaus miesto plano ištraukos matyti, jog teritorija (tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalų), prie kurios priskiriamas ginčo žemės sklypas, sudaro „L“ formą, t. y. šis žemės plotas yra siauras ir pailgas. Ginčo sklypas yra išsidėstęs stačiakampe juosta, kuri nėra didelio ploto teritorija. Teismas nenurodė, kaip šioje teritorijoje galėtų būti formuojami racionalių ribų, funkcionaliai panaudojami žemės sklypai, ypač, atsižvelgiant į tai, jog toje teritorijoje reikėtų numatyti pastatų statybą, išlaikyti teisės aktų nustatytus atstumus tarp pastatų ir pan. Įvertintus šias aplinkybes, apeliantas mano, jog ginčo sklypo suformavimo metu nesant nustatytų konkrečių griežtų reikalavimų siauros juostos sąvokai, ginčo žemės sklypo laikymas siaura juosta nelaikytinas protingumo, teisingumo principus pažeidžiančiu vertinimu. Be to, prokuroras nei pareiškime, nei bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog ginčo sklype būtų galima kitų pastatų statyba. Jokių konkrečių planų dėl šio teritorijos panaudojimo taip pat nėra. Ginčo teritorijoje žemės sklypų suformavimas prieštarautų racionaliam teritorijų planavimui ir būtų aiškiai per mažo ploto individualių namų statybai, kadangi, kaip numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimai, minimalus vienbučių – dvibučių gyvenamųjų pastatų sklypas turi būti ne mažesnis nei 0,04 ha (400 kv. m). Taip pat namo statybai reikėtų išlaikyti minimalius atstumus tarp pastatų, sklypų ribų, todėl sklypo suformavimas tokiame plote yra visiškai neracionalus ir neįmanomas.

27. Apelianto vertinimu, prokuroro įvardintas kaip viešasis interesas valstybės siekis bet kokia kaina ištaisyti galimai padarytas valstybės institucijų klaidas yra visiškai neatsižvelgiant į dėl šio intereso gynimo galimai pažeidžiamus kitus viešuosius interesus. Priešingai nei nurodė prokuroras, pareiškimo šioje byloje tenkinimas tik sumažina pasitikėjimą valstybės institucijomis, jų priimamais sprendimais, pažeidžia teisinio tikrumo principą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

29. Pareiškėjas pažymi, kad byloje yra sprendžiamas valstybės turto – valstybinės žemės – naudojimo ir disponavimo teisėtumo klausimas, t. y. pareiškėjas siekia užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisės aktų imperatyvai perleidžiant valstybei priklausančią žemę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teritorija – Rokantiškių kaimas – nesant pretendentų atsikurti natūra nuosavybės teises į žemę, buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei sklypams nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčiais sklypais formuoti. Taigi šiuo atveju leidus lengvatine tvarka be aukciono įsigyti didesnius nei 0,4 ha ploto žemės sklypus, suformuotus kaip įsiterpę žemės plotai, buvo pažeistas teisės aktuose įtvirtintas žemės reformos eiliškumas. Tai reiškia, kad ginčo teritorijoje esanti laisva valstybinė žemė, kurioje suformuotas ginčo žemės sklypas, visų pirma galėtų ir turėtų būti naudojama naujiems žemės sklypams, reikalingiems vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras, formuoti.

30. Teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo žemės sklypas, atsižvelgiant į tai, kad jis formuojamas daugiau nei vieno hektaro laisvos valstybinės žemės plote neatitiko teisės aktuose nustatytų įsiterpusių žemės sklypų formavimui bei pardavimui ne aukciono tvarka taikytinų reikalavimų, nustatytų Žemės įstatyme ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Ginčo teritorija, t. y. „L“ raidės formos laisvos valstybinės žemės plotas, nelaikytina siaura juosta, o svarbiausia yra aplinkybė, kad šis plotas yra ne mažiau kaip 30 m pločio, savo dydžiu sudaro apie 1 ha, o į jį buvo numatyta „sutalpinti“ net 17 didesnių nei 400 kv. m ploto žemės sklypų, t. y. pagal plotą tinkamų ir individualiems namams statyti ar naudoti pagal kitokią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir dar likus laisvos žemės. Todėl teiginiai, kad tokio pločio ir dydžio žemės plotas yra per siauras įrengti namų valdas bei pilnavertį įvažiavimą į jas, yra nepagrįsti.

31. Nagrinėjamu atveju ginčo plotas net tris kartus viršija teisės aktų siaurai juostai šiuo metu nustatytą 10 m pločio ribą. Įsiterpusių žemės sklypų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo esmė iki ir po 2016 m. birželio 1 d. nesikeitė, t. y. tiek iki šios datos, tiek po jos be aukciono kaip įsiterpę galėjo būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie atitinka įsiterpusiems žemės sklypams keliamus reikalavimus, o 2016 m. birželio 1 d. atitinkamas teisinis reguliavimas buvo tik konkretizuotas. Todėl ta pati faktinė situacija, kai įsiterpęs žemės plotas net tris kartus viršija šiuo metu nustatytą maksimalų siauros juostos dydį, negali būti vertinama skirtingai iki ir po 2016 m. birželio 1 d., t. y. toks žemės plotas iki 2016 m. birželio 1 d. negali būti laikomas įsiterpusiu ir parduotinu be aukciono, nes yra siaura juosta, o po 2016 m. birželio 1 d. – nebeįsiterpusiu ir nebeparduotinu, nes nėra siaura juosta.

32. Tvarkos aprašo 17 punktas nenustato įsiterpusių žemės sklypų sąvokos ar kitokių šiems sklypams keliamų reikalavimų, o nustato tik atitinkamo teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką, todėl šiuo konkrečiu atveju sprendžiant žemės sklypo kaip įsiterpusio formavimo teisėtumo klausimą, netaikytinas. Be to, sprendžiant, ar kaip įsiterpęs formuojamas, šiuo atveju žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus, būtina vertinti ne tik formuojamo sklypo plotą, bet visą laisvą valstybinę žemę, besiribojančią su šiuo sklypu.

34. NŽT įsitikinimu, apeliantas bando daryti prielaidą, kad nustatant, kokio dydžio įsiterpęs žemės sklypas bus parduodamas, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata. Tačiau minimas teisinis reglamentavimas tik konstatuoja iki kokio maksimalaus dydžio gali būti padidinamas pagrindinis žemės sklypas, tačiau pati procedūra atliekama vadovaujantis Žemės įstatymu, kuris daro nuorodą į Vyriausybės nustatytą tvarką.

35. NŽT sutinka, kad teritorijų planavimo funkcija Vilniaus mieste su nedidelėmis išimtimis yra priskirtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, bet jau suplanuotos teritorijos (valstybinės žemės sklypo) pardavimo (nuomos) klausimas yra valstybinės žemės patikėtinio kompetencija.

36. NŽT vertinimu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešojo administravimo institucijų priimtų individualių administracinių aktų, kuriais suformuotas valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta parduoti privačiam asmeniui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo – prokuroro, ginančio viešąjį interesą – pareiškimą tenkino, konstatavęs, kad valstybinės žemės sklypas, kurį nuspręsta parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui lengvatine tvarka, neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų tokiam žemės sklypui formuoti ir parduoti, skundžiami aktai priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatoms, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, juos panaikino. Su tokiu aplinkybių vertinimu atsakovas Administracija nesutinka ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas netinkamai taikė įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimą, suformavimą ir pardavimą / nuomą be aukciono reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir neteisingai įvertino faktinę situaciją.

39. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

40. Dėl faktinių bylos aplinkybių ginčo iš esmės nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pasisako tik dėl teisės, taikytinos šiems ginčo santykiams aiškinimo.

41. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.

42. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

43. Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas (Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 263 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d.) nustatė, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

44. Vadovaujantis šios nutarties 42–43 punktuose išdėstytomis teisės normomis, pažymėtina, kad valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuojama imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose, kuomet valstybinė žemės gali būti parduodama ne aukciono būdu. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).

46. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas atitinka sąlygą dėl valstybinės žemės ploto, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, todėl jis galėjo būti parduotas be aukciono, yra nereikšmingos nagrinėjamai bylai.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagal aptartą reglamentavimą, valstybinės žemės plotai gali ribotis siauros juostos, šlaito ar griovos lygmenyje, bet už siauros juostos, šlaito ar griovos jie turi būti įsiterpę tarp kitų paminėtų ir suformuotų sklypų. O jeigu jie už siauros juostos, šlaito ar griovos ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tokie žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti įsigyjami nuosavybėn Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y., be aukciono (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018).

48. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kadastro žemėlapių, teminių žemėlapių ištraukų ir suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenimis, nustatė, kad 0,0417 ha ginčo valstybinės žemės sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotais. Atsakovas apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės iš esmės neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią faktinę aplinkybę, padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo Žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti pardavimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą objektu.

49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pagrindė, dėl ko yra pagrindas pripažinti, jog prokuroro pareiškimas paduotas siekiant apginti viešąjį interesą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šioje byloje prokuroro ginamo intereso pripažinimo viešuoju interesu, todėl jų nekartoja ir detaliai nevertina atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl tinkamo viešojo intereso gynimo įgyvendinimo.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.