- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-673-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01039-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio rajono
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja: B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-673-372/2013
Teisėjas A. Mitkus Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01039-2012-1
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-70-632/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei V. L., tretiesiems asmenims S. N. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui dėl savavališkos statybos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę nugriauti savavališkai pastatytą stoginę, kuri priblokuota prie S. N. ūkinio pastato ir nugriauti savavališkai pastatytą stoginę, kuri priblokuota prie garažo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atlikti aukščiau išvardintus darbus ir sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės, jei atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys reikalavimo. Nurodė, kad 2012-01-06, 2012-06-22 užfiksuota savavališkai pastatyta stoginė, esantį (duomenys neskelbtini), priblokuota prie S. N. pastato, ir stoginė priblokuota prie garažo. Kadangi atsakovė stoginės statyba vykdė be statybą leidžiančio dokumento, todėl jai buvo surašytas savavališkos statybos aktas dviem stoginėms. V. L. neturi nuosavybės teisės į suformuotą žemės sklypą, todėl ji negali įgyvendinti statytojo teisės. Kadangi atsakovė per Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nuodytą terminą statybą leidžiančio dokumento negavo, ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę nugriauti savavališkai pastatytą stoginę.
Atsakovė V. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad stoginė – malkinė pastatyta suderinus su tuo metu buvusiais pastatų savininkais. Stoginė pastatyta ant atsakovės išsipirktos iš valstybės žemės sklypo, pinigai už žemę sumokėti dar 1993-03-05 pagal 1989 metais parengtą ir Radviliškio rajono savivaldybės vyriausiojo architekto A. J. suderintą sklypo projektą, kuriame yra užfiksuoti tuo metu buvę pastatai. Iš sklypo plano matyti, kad prie trečiajam asmeniui priklausančio ūkinio pastato yra pastatyta ir stoginė. Tokie statiniai priklauso I grupės statiniams, ir jiems nereikia daryti planų, be to, ant statinio neuždėtas stogas, statinys uždengtas tik ruberoidu. Nepripažįsta, kad statinys įsikiša į kitą sklypą, nes pagal planą jis neišsikiša.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius su patikslintu ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad nemato jokių kliūčių V. L. išsipirkti žemę, net pinigai yra sumokėti. Kvite yra nurodytas valdos adresas. Pagal tuometinę tvarką valda buvo išpirkta. Šiai dienai atsakovė yra sumokėjusi už tą valdą, tik turi parengti sklypo planą, sudaryti sutartį, ir įregistruoti. Šiai dienai parengti planą kliūčių nėra. Teismo procesas nėra kliūtis. Pagal ką sudaryta žemės valda, atsakyti negali, nes reiktia pažiūrėti į bylą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. N. paaiškino, kad stoginė priblokuota prie jos ūkinio pastato, todėl negali prie jo prieiti. Tarėsi gražiuoju, bet atsakovė į prašymus nereagavo. Kita stoginė taip pat išlenda – išlenda šiferis, į jų kiemą bėga vanduo. Į prašymus nupjauti, atsakovė nereagavo. Pirko su suformuotu žemės sklypu, pasirašė A. L.. Po jo mirties buvo atėję matininkai matuoti žemę. Atsakovei netiko žemės ribos ir ji nutarė daugiau žemės nebematuoti. Dėl statybos pūva gegnės, norėtų rekonstruoti savo ūkinį pastatą, bet negali prieiti dėl atsakovės priestatų. Atsikraustė 1999 m. 12 mėn., ten buvo šuns voljeras, po to atsakovė pradėjo statyti malkinę. A. L. pastatė stoginę, bet ji nebuvo priblokuota. S. N. rašė pretenzijas dėl šuns voljero, stoginės, nes buvo apgadinti jos pastatai. Apylinkės inspektorius užfiksavo apgadinimus, kad nuskeltas šiferis, ūkinio pastato šonas. Kada atsakovė atliko statybos darbus, nepamena.
II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovę V. L. nugriauti savavališkai pastatytą stoginę, kuri priblokuota prie S. N. ūkinio pastato ir nugriauti savavališkai pastatytą stoginę, kuri priblokuota prie garažo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atlikti aukščiau išvardintus darbus ir sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės, jei atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys reikalavimo. Iš atsakovės V. L. teismas priteisė 143 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad stoginė pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, dalis stoginės patenka į S. N. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir yra priblokuota prie jai priklausančio ūkinio pastato. Stoginė statyta apie 1999 metus, statybą leidžiančio dokumento nėra
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad statytojas, organizuodamas arba pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo vadovautis Statybos įstatymu, LR Civiliniu kodeksu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose nustatyta, kad I grupės nesudėtingo statinio statytojas privalo turėti supaprastintą projektą ir raštišką valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimą. Statyba yra teisėta tik tuomet, kai vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovės V. L. pastatyti statiniai – stoginės - pagal išmatavimus (ilgis 7,37 m, plotis 3,24 m, aukštis 3,40 m; ilgis 4,80 m, plotis 1,20 m, aukštis 2 m) patenka į I grupės nesudėtingų statinių kategoriją. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915) 6 priedo 3.3 papunktyje nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui.
Teismas nurodė, kad 2012 m. sausio 6 d. ir 2012 m. vasario 3 d. atsakovei V. L. buvo surašyti reikalavimai Nr. REI-60-111213-00088 ir Nr. REI-60-120203-00008 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nustatyti terminai savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytas stogines, adresu (duomenys neskelbtini) (atitinkamai iki 2012 m. birželio 13 d. ir iki 2012 m. rugpjūčio 3 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neturėdama statybą leidžiančio dokumento, savavališkos statybos padarinių pati gera valia nepašalino, t. y. nenugriovė per Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nuodytą terminą stoginės, ieškinį dėl atsakovės įpareigojimo nugriauti savavališką statybą tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pritaikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė mano, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismo išvada, kad stoginė, kuri yra pastatyta prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio garažo ir stoginė, kuri yra pastatyta prie trečiajam asmeniui S. N. priklausančio ūkinio pastato yra pastatytos savavališkai yra nepagrįsta. Stoginės yra pastatytos ant iš valstybės išpirktos žemės (taupomojo banko pranešimas apie nurašymais nebalansinės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini)). Atsakovė į bylą pateikė dar 1989 metais rengtą žemės sklypo projektą, kuriame jau buvo užfiksuota stoginė, kuri yra prie S. N. priklausančio ūkinio pastato. Projektą tvirtino Radviliškio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas A. J.. Stoginė pastatyta turint tuo metu buvusio patalpų savininko sutikimą ir turint valstybės tarnautojo pritarimą, kuris buvo gautas 1989 metais (Radviliškio rajono vyr. architekto A. M. parašas ant sklypo plano).Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl stoginės, esančios pristatytos prie atsakovei priklausančio garažo. Apeliantė mano, kad ieškovė pateiktas patikslintas ieškinys dėl stoginės, esančios prie garažo nugriovimo yra pateiktas praleidus LR Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nurodytą terminą. Pagal byloje surinktą medžiagą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-60-120203-00008 V. L. buvo surašytas dar 2012-02-03, kuriuo buvau įpareigota iki 2012-08-03 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi ieškovė su pareiškimu dėl statinio (stoginės) nugriovimo turėjo kreiptis į teismą iki 2012-09-03.Teismo įpareigojimas nugriauti stoginę, apeliantės nuomone, yra nepagrįstas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių“ 52 punkto nuostatas ir LR Statybos įstatymo 27 str. nuostatas teismas turėjo įpareigoti atsakovę sutvarkyti trūkstamą dokumentaciją, o ne įpareigoti nugriauti statinius.Trečiojo asmens S. N. argumentai, kad stoginė pažeidžia jų sklypo ribas yra nepagrįsti. Įrodymų, patvirtinančių minėtus trečiojo asmens argumentus byloje nėra. S. N. sklypo riba tarp (duomenys neskelbtini) nėra juridiškai įteisinta. Nenustačius sklypo ribų teismas negalėjo konstatuoti pažeidimo, nes jeigu stoginė yra pastatyta ant atsakovės žemės sklypo, tai stoginės statybai nereikėjo nei statybos leidimo, nei supaprastinto projekto, nei valstybės tarnautojo pritarimo. Apeliantės nuomone, teismas turėjo taikyti 2010 m. liepos 2 d. LR Seimo priimto LR Statybos įstatymo 23 str. pakeitimą (Nr. XI-992), kuris įsigaliojo 2010-10-01, ir kurio 25 d. pasakyta, kad 23 straipsnio l d. 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Jokių pretenzijų dėl pastatytų stoginių atsakovė nėra gavusi, nei iš žemės savininko, nei iš trečiojo asmens. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu.
Atsiliepimas
Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismui pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, o ne (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo savininkui S. V., o ne atsakovei, suderintoje vietoje leidžiama statyti naujai suprojektuotą gyvenamąjį namą taip pat nurodyti esami gyvenamieji namai ir numatomi statyti ūkiniai pastatai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis yra taikoma tuomet, kai statybą leidžiantis dokumentas yra tik žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovė vykdydama stoginių statybą privalėjo turėti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, t. y. rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui, kaip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 papunktyje. Nei tuo metu, kai atsakovė pastatė statinius, nei šiai dienai, ji neturi dokumentų, patvirtinančių, kad žemės sklypas, kuriame ji savavališkai pastatė stogines, jai priklausytų nuosavybės teise. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Byloje yra pateiktas tikslus V. J. geodezinių darbų įmonės 1999 metais parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas. Atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, nes buvo pateiktas ne naujas ieškinys, o tik ieškinio, pateikto 2012 m. birželio 22 d. tikslinimas ir jo reikalavimų didinimas.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad po apeliantei nuosavybės teise priklausančiais pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nesuformuotas ir priklauso laisvam žemės fondui. Už 0,0474 ha namų valdos žemės plotą apeliantės sutuoktinis A. L. 1993 m. kovo 5 d. sumokėjo 17,06 valstybės vienkartinių išmokų, tačiau valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta, nes neparengtas teritorijų planavimo dokumentas ir žemės sklypo planas. Teismas atsižvelgė į V. L. atstovų prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir leisti parengti žemės sklypo planą bei kadastrinių matavimų bylą. Per nustatytą terminą nei apeliantė, nei jos atstovai, teismui minėto žemės sklypo plano bei kadastrinių matavimų bylos nepateikė. Priešingai nei teigė apeliantė, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis S. N., suformuotas atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Stoginės pastatytos neturint valstybinės žemės patikėtinio, t. y. Tarnybos, sutikimo atlikti statybos darbus valstybinėje žemėje. Dėl sutikimo vykdyti statybos darbus valstybinėje žemėje apeliantė į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrių nesikreipė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kasacinėje teismų praktikoje pripažinta, kad pagal konstitucinį teisinės valstybės principą negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.G., T.I.,M.G v. E.S., K.S., bylos Nr. 3K-3-233/2013)
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismo procesas nagrinėjamoje byloje vyksta pakankamai ilgą laiką, atsakovė nesirūpino, kad gautų atitinkamą statybas įteisinančią dokumentaciją. Atsakovės atstovas nurodo, kad jis kreipėsi į matininkus, kurie gali nustatyti jo sklypo ribas, tačiau teismui nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantė kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydama leisti pradėti rengti žemės planą (1 t., b.l.139), tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad procesas vyko toliau, nors teismas buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą ir suteikęs apeliantei galimybę tai sutvarkyti. Pirmosios instancijos teismas , spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių, pagrįstai nustatė, kad atsakovė neteisėtai pastatė stogines ant valstybei priklausančios žemės. Įvertinama ir ta aplinkybė, kad atsakovės velionis sutuoktinis, nors nebuvo įsigijęs nuosavybės teisių į žemės sklypą, sugebėjo tinkamai įforminti tiek gyvenamojo namo, tiek jo priklausinių statybą ir rekonstrukciją. Tokiu atveju darytina išvada, kad stoginės be būtinų dokumentų buvo pastatytos ir vėliau neįteisintos ne dėl to, kad atsakovė nežinojo jų statybos tvarkos, o dėl nerūpestingumo ir neatidumo. Kolegija daro išvadą, kad, bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nustačius šią aplinkybę, reikšmingą sprendžiant dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių, įvertinus padarytus pažeidimus, jų santykį su pažeidžiamu viešuoju interesu, nėra pagrindo konstatuoti proporcingumo principo pažeidimą. Kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbus ne tik valstybės interesas užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi teisės normų, bet ir trečiojo asmens S. N. galimybė tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, Tokiu atveju siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Šis išaiškinimas, be kita ko, reiškia, kad viena įrodinėtinų ir teismų vertintinų aplinkybių savavališkos statybos bylose yra statinių statybos laikas. Ginčai dėl statybos teisinių santykių yra dispozityvūs, juose nenustatyta teismo pareigos būti aktyviam, imtis priemonių išsiaiškinti atsakovės atsikirtimų įrodymui reikšmingas aplinkybes; kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12,178 straipsniai). Dėl to siekdamas atsikirsti į ieškovo reikalavimus ir paneigti teiginį, kad reikalaujamos nugriauti stoginės yra savavališkos statybos, atsakovė turėjo įrodyti, jog ginčo statiniai buvo pastatyti iki patikrinimo metu galiojusių statinių savavališką statybą nustatančių teisės normų įsigaliojimo ir jų statybai buvo gauti visi pagal statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus privalomi dokumentai. Atsakovės iniciatyva buvo apklausti liudytojai, kurių parodymai yra visiškai prieštaringi. Liudytojas V. V. nurodė, kad statiniai buvo pastatyti 1975 metais. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos, pateiktos teismui, matyti, kad visi pagalbiniai pastatai buvo pastatyti 1978-1987 metų laikotarpiu. Tokiu atveju stoginės prie jų niekaip negalėjo būti statomos 1975 metais, kaip nurodo liudytojas V. V., Liudytojas R. B. nurodė, kad statiniai buvo pastatyti apie 1991 metus. Pastarasis liudytojas nurodė, kad kartu su A. L. statė garažą ir ūkinį pastatą, tačiau nieko nepasakė apie stoginių statybą (2 t., b. l. 49). Tokiu atveju liudytojų parodymai laikytini prieštaringais ir remtis jais, sprendžiant ginčo esmę, nėra pagrindo. Kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti trečiojo asmens S. N. parodymais, kad pirmoji stoginė, prieš tai buvusi šuns voljeru, pastatyta po 2000 metų (2 t., b. l. 48). Įvertinus tai, kad atsakovės vyras A. L. mirė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 32), o apeliantės atstovas dėl statybų datos nieko nenurodo, teismas daro išvadą, kad statiniai buvo pastatyti iki jo mirties. Kolegija vadovaujasi statybos metu galiojusiais normatyviniais aktais.
Statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. redakcija Nr. I-1240) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisės realizuojamos, kai: 1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. LR Aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.316 patvirtinto STR 1.07.01:1999 “Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka” A priede yra išvardinti statiniai, kurių statybai nereikalingi leidimai. Ginčijamos stoginės šiame sąraše nenurodytos. Nenuginčytas tas faktas, kad atsakovė neturi jokių įrodymų, kad jai ar jos velioniui vyrui buvo suteikta teisė statyti abi stogines, net jeigu galima būtų daryti išvadą, kad vėliau tokių statinių leidimas nebebuvo būtinas. Bet kuriuo atveju būtinas statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas valstybės tarnautojas. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai pripažino stogines savavališkos statybos statiniais.
CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Tokia nuostata įtvirtinta kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. D. ir S. G. sporto centras ir kt., byla Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-340/2007).
Dėl savavališkos statybos
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, 1 priede nustatyta, kad minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimynų sklypo ribos turi būti 3 m. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento 1.01.07:2002 nuostatas atsakovė turėjo teisę įgyvendinti statytojo teisę tik turėdama kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą ir nustatyta tvarka parengtą ir suderintą supaprastintą stoginės statinio projektą. Kadangi trečiojo asmens sutikimas nebuvo gautas, tai Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies pagrindu tokia statyba pripažintina savavališka. Apeliantės motyvas apie vienerių metų terminą, per kurį gretimo sklypo savininkas turi teisę reikšti pretenzijas dėl kaimyno statinių, yra nepagrįstas. Kolegija sprendžia, kad tokiu atveju būtų nepagrįstai įteisinta savavališkų statinių statyba, prieštaraujanti teisės normoms ir gretimo sklypo savininkės teisėms tinkamai naudotis savo turtu. Ginčijami savavališkos statybos statiniai pažeidžia trečiojo asmens interesus – viena stoginė priblokuota prie jos ūkinio pastato, o stoginė prie garažo neišlaiko 3 metrų atstumo nuo gretimo sklypo ribos. Apeliantė nurodė, kad trečiojo asmens sklypo ribos tinkamai nesuformuotos, tačiau minėto atstumo nesilaikymas aiškiai matomas nuotraukoje (1 t., b. l. 91,185), skaičiuojant jau ne nuo sklypo ribos, o nuo trečiajam asmeniui priklausančių pastatų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
Kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad atsakovė stogines pastatė pagal tuo metu galiojusius įstatymus.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kad remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu, minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Iš minėtų Statybos įstatymo nuostatų darytina išvada, jog reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012).
Nei vienu iš šių būdu apeliantė nepasinaudojo. Kolegija sprendžia, kad apeliantė prarado galimybę reikalauti įforminti savavališką statybą, todėl jos apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.
Dėl senaties termino
Apeliantė nurodo, kad ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys dėl stoginės, esančios prie garažo nugriovimo yra pateiktas praleidus LR Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nurodytą terminą. Kolegija pripažįsta, kad šis terminas yra praleistas. Tai patvirtina spaudas ant prašymo pakeisti ieškinio dalyką (1 t., b. l. 178). Tačiau ieškinio senaties taikymas galimas tik stoginės prie garažo atžvilgiu, kadangi dėl pradiniame ieškinyje minimos stoginės terminas nepraleistas. Įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, kolegija pripažįsta, kad terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Jis praleistas tik 15 dienų, o bylos nagrinėjimas pradėtas lygiai prieš metus. Taip pat įvertinama ir ta aplinkybė, kad priešingu atveju nebus įmanoma priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, liečiantį du savavališkai pastatytus statinius, dėl kurių pažeidžiami trečiojo asmens interesai. Šiuo atveju interesų pusiausvyra yra pažeista būtent S. N. atžvilgiu, todėl teismas negali toleruoti tokių apeliantės veiksmų.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Apeliantė pateikė papildomus paaiškinimus dėl pateiktų atsiliepimų. Kolegija nurodo, kad tokie dokumentai negali būti priimamai ir vertinami, kadangi nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje nepriimami (CPK 314 straipsnis). CPK 318 straipsnis numato, kad galima pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau atsiliepimo į atsiliepimą jokios CPK normos nenumato. Tokiu atveju apeliantės pateikti dokumentai grąžintini jai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.