Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo; suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą palikimo priėmimo terminą priimti (atsisakyti priimti) palikimą po A. S. mirties;

1.2. išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), T. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti (atsisakyti priimti) tėvo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į R. S. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad Tarnybos manymu termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisėtų interesų, tačiau, kadangi nėra aišku, koks yra paveldimas turtas ar kreditoriai, todėl jei būtų nustatyta, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, Tarnyba neprieštaraus dėl palikimo atsisakymo nepilnamečių vaikų vardu. Nustačius, kad paveldimo turto balansas galimai yra teigiamas, pareiškėjai būtų tikslinga priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal apyrašą, toks palikimo priėmimas užtikrintų, kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai nebus pažeisti.

4. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas ir išvadą byloje teikiančios Tarnybos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Turto banko ir Tarnybos atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

5. Pareiškėja R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. mirė jos vyras A. S.. Po jo mirties liko žemė, dalis namo. Vyro brolis jai paaiškino, kad A. S. turėjo daug skolų. Pagalvojusi, kad skolų jai nereikia, nusprendė palikimo nepriimti. Vėliau paaiškėjo, kad vyras skolų neturėjo, todėl norėtų, kad vaikai paveldėtų tėvo turtą. Po vyro mirties jokių naujų kreditorių neatsirado. Anksčiau, kai vyras turėjo skolų, antstoliai išskaičiuodavo iš jos atlyginimo. Norėtų, kad turtas būtų paveldėtas pagal apyrašą.

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų J. S. ir T. S. tėvas A. S.. Palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1) 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 3) 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra duomenų apie A. S. palikimo priėmimo faktus. Vadovaujantis 2024-10-07 išrašu iš Antstolių informacinės sistemos registro, A. S. atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos buvo užbaigtos jas visiškai įvykdžius iki jo mirties dienos. Kitų duomenų apie palikėjo galimai turėtas skolas byloje nėra. Valstybės įmonė Turto bankas 2023-09-06 raštu kreipėsi į R. S., prašydama informuoti apie apsisprendimą priimti A. S. palikimą nepilnamečių vaikų J. S. ir T. S. vardu.

7. Pažymėtina, kad jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Kaip matyti iš bylos medžiagos, valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, siekia priimti mirusiojo A. S. palikimą, tačiau negali realizuoti šios savo teisės, kol nėra nuspręsta, ar mirusiojo tėvo palikimą priėmė jo nepilnamečiai vaikai.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).

9. Pareiškėja R. S. savo valią priimti sutuoktinio palikimą nepilnamečių vaikų vardu turėjo išreikšti per tris mėnesius nuo sutuoktinio mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškimo notarui nepadavė, ką patvirtina Testamentų registro išrašas.

10. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2014; 3K-3-154-378/2017, kt.).

11. Nepilnamečių J. S. ir T. S. motina R. S. nesikreipė į notarą dėl velionio sutuoktinio palikimo priėmimo vaikų vardu, nes buvo suklaidinta, jog vyras turėjo daug skolų, o priimti palikimą, kur skolos viršija turimo turto vertę nenorėjo, siekdama apsaugoti savo nepilnamečių vaikų interesus.

12. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad pareiškėja R. S. nesikreipė laiku dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečių vaikų J. S. ir T. S. vardu, būdama suklaidinta, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas ir tokiu būdu nenorėdama apsunkinti savo vaikų turtinės padėties. Nepilnamečiai, neturėdami civilinio veiksnumo savarankiškai negalėjo išreikšti savo valios priimti tėvo palikimą ar ne, todėl manytina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

13. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų (globotinių) vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

14. Pareiškėjos vaikai J. S. ir T. S. yra savo tėvo A. S. pirmos eilės įpėdiniai, tačiau, būdami nepilnamečiai negali savarankiškai priimti tėvo palikimo. Vaikų įstatyminė atstovė yra pareiškėja R. S., kuri gali įgyvendinti savo nepilnamečių vaikų teisę priimti tėvo palikimą. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą savo nepilnamečių vaikų vardu paaiškėjus, kad paveldimo turto balansas yra teigiamas.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus prieina išvados, kad yra pagrindas išduoti pareiškėjai R. S. teismo leidimą priimti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnamečių vaikų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

16. Taip pat teismas atkreipia pareiškėjos R. S. dėmesį į toliau cituojamas CK nuostatas. Vadovaujantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Tuo tarpu įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

17. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo metu antstoliai nevykdė jokių išieškojimų iš A. S., tačiau byloje nėra duomenų, ar pareiškėjai yra žinoma apie kitus galimus A. S. įsiskolinimus tretiesiems asmenims, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, pareiškėjai rekomenduotina priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą nepilnamečių vaikų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Išduoti pareiškėjai R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnamečių vaikų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Rekomenduoti pareiškėjai R. S. priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal turto apyrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.