Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų E. A., L. M., A. I., J. J., J. S., V. M., Ž. V., M. D., V. B., G. J., V. J., L. J., S. T., R. Ž., A. T. (toliau – Ieškovai) atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1576-228/2016 pagal Ieškovų ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui dėl medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. P., A. J., V. M., V. J., K. P., A. E.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu prašydami panaikinti (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo narių 2016-05-20 susirinkimo nutarimus išrinkti į valdybą G. P., A. J., V. J., V. M., G. J. ir išrinkti į revizijos komisiją K. P., A. E., A. T.; panaikinti (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo valdybos 2016-05-20 nutarimą (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo vadovu (valdybos pirmininku) išrinkti V. J.. Pateiktame ieškinyje taip pat buvo išdėstytas reikalavimas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo 2016-05-20 susirinkimo nutarimo, kuriuo išrinkta klubo valdyba ir revizijos komisija bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo 2016-05-20 valdybos nutarimo išrinkti valdybos pirmininku V. J., galiojimą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Ieškovai motyvavo tuo, jog, jeigu klubui pradės atstovauti naujai išrinkta valdyba ir valdybos pirmininkas, kurių išrinkimo teisėtumas kelia pagrįstų abejonių, tai gali sukelti nestabilumo atmosferą klubo veikloje, vykdomose medžioklėse, pavojų aplinkiniams, dėl ko gali nukentėti viešasis interesas. Be to, naujai išrinkti klubo valdymo organai, turėdami galimybę disponuoti klubo turtu, licencijomis, medžioti ribotai leidžiamus žvėris, organizuoti medžiokles, klubo veikloje gali sukelti neigiamas pasekmės ir padaryti klubui žalą.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas Ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Tokį procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių ir motyvų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų neįmanomas. Prašyme nurodyti argumentai dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesusiję su įstatyme nustatytu šių priemonių taikymo tikslu, t. y. nesusiję su galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus (panaikinti atsakovo 2016-05-20 susirinkimo nutarimus) ir Ieškovų prašymo motyvus, teismas sprendė, jog taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti minėtų nutarimų galiojimą, nėra pagrindo, nes teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas ir nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių.

Atskiruoju skundu Ieškovai prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina laikinųjų apsaugos priemonių prasmę bei jų taikymo pagrindus ir tikslus. Pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo procesas gali užsitęsti, atsakovai, skundžiamais nutarimais išrinkti į medžiotojų klubo valdymo organus, gali gera valia nevykdyti teismo sprendimo ir neperduoti medžiotojų klubo veiklos dokumentų ir turto prieš tai buvusiems valdymo organams. Negana to, nesustabdžius ginčijamų nutarimų galiojimo, naujai išrinkti medžiotojų klubo valdymo organai, kurių išrinkimo teisėtumas yra ginčijamas, turės galimybę disponuoti medžiotojų klubo turtu, organizuoti medžiokles ir vadovauti kitoms sritims, o taip pat priimti įvairius sprendimus, dėl kurių kilusios teisinės pasekmės, teismui tenkinus ieškinį, liktų galioti. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas nereiškia tik formalaus teismo sprendimo priėmimo, nes faktiškai tai sąlygoja restitucijos taikymą. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik su pareikštu reikalavimu, kadangi šių priemonių taikymui pakanka ir grėsmės kilti žalai, kas ir egzistuoja nagrinėjamu atveju.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovai nepateikė, tačiau, kaip matyti iš teismų sistemos „Liteko“ duomenų, atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovas V. J. nurodė, kad nesutinka su reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes 2016-05-20 visuotinio klubo susirinkime išrinkta klubo valdyba bei valdybos pirmininkas išrinkti teisėtai bei 2016-06-08 įregistruoti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre. Nurodoma, kad būtent buvusio klubo vadovo A. T. veiksmai po įvykusio visuotinio susirinkimo kelia nestabilumo atmosferą klubo veikloje, buvusi klubo valdyba ir jos pirmininkas A. T. per visą savo veiklos kadenciją nėra pateikę visuotiniam susirinkimui tvirtinti nei klubo valdybos metinių veiklos ataskaitų, nei metinių finansinių klubo ataskaitų, o taip pat neplanavo rinkti naujo klubo pirmininko bei klubo valdybos ir 2016 metais. Papildomai pabrėžiama, kad ieškovas A. T. iki šios dienos nepateikė naujai išrinktam klubo vadovui visos klubo dokumentacijos, kas akivaizdžiai trukdo užtikrinti normalią klubo veiklą.

Atskirasis skundas atmetamas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo. Apeliantai vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į jų nurodomas aplinkybes ir neįvertino, kad netaikius jų prašytų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, tapti neįmanomas, yra grėsmė kilti žalai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino visas teisingo procesinio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko nėra pagrindo sutiki su atskirojo skundo argumentais.

Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, tiek pagal procesinio įstatymo nuostatas, tiek pagal formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turi būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).

Nagrinėjamu atveju esminiai apeliantų argumentai yra tie, jog netaikius jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių naujai išrinkti medžiotojų klubo valdymo organai gali priimti sprendimus, dėl kurių gali atsirasti neigiamos pasekmės, o, be to, esant ieškovams palankiam teismo sprendimui dėl ieškinio tenkinimo, atsakovai gali gera valia nevykdyti teismo sprendimo, todėl egzistuoja reali galimybė žalai atsirasti.

Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo panaikinti nurodytus (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo narių susirinkimo nutarimus išrinkti į valdybą G. P., A. J., V. J., V. M., G. J., išrinkti į revizijos komisiją K. P., A. E., A. T., panaikinti klubo valdybos 2016-05-20 nutarimą, kuriuo klubo vadovu (valdybos pirmininku) išrinktas V. J.. Tokių reikalavimų pagrindas – medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, reglamentuojančių medžiotojų klubo organų išrinkimą, reikalavimų, reglamentuojančių susirinkimo sušaukimo tvarką ir terminus, pažeidimas. Taigi Ieškovų reikalavimas yra galimai tikėtinai pagrįstas, dėl ko yra pagrindas spręsti klausimą dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau byloje esantys duomenys neleidžia spręsti, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai siejasi su ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, ką visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Byloje nėra ir apeliantai nepateikė duomenų, jog šiuo metu išrinkti klubo valdymo organai siekia pakenkti medžiotojų klubo interesams ar rengiasi priimti sprendimus, sukeliančius neigiamas pasekmes medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ interesams. Tuo tarpu klubo narys V. J. atsiliepime į ieškinį tvirtina, jog būtent iki ginčijamų medžiotojų klubo sprendimų priėmimo buvę valdymo organai netinkamai vykdė įstatuose įtvirtintas pareigas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantai nurodė tik prielaidą, bet nepagrindė išdėstytų argumentų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė žalai kilti. Ginčijamo nutarimo vykdymo sustabdymas reikštų, kad naujai išrinkti ir viešai įregistruoti valdymo organai negali veikti klubo vardu, vadinasi, labai tikėtina, kad tai neigiamai atsilieptų klubo kasdieninei veiklai.

Papildomai pažymėtina, kad, nors Ieškovai tvirtina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai galėtų priimti procesinius sprendimus, kurie galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes, tačiau sprendimai, kurie dar net nėra priimti, negali būti laikomi savaime neteisėtais. Ieškovai patys dalyvauja klubo veikloje, todėl turi galimybę įtakoti, kad vėlesniuose susirinkimuose ir posėdžiuose nebūtų priimti neteisėti sprendimai, galintys padaryti žalos, o jei taip atsitiktų – juos gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiama nutartis nesuteikia nei vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta auksčiau, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą sustabdyti (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo 2016 m. gegužės 20 d. susirinkimo nutarimo, kuriuo išrinkta medžiotojų klubo valdyba ir revizijos komisija bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo 2016 m. gegužės 20 d. valdybos nutarimo išrinkti valdybos pirmininku V. J., galiojimą (CPK 12,178 ir 314 str.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti teisiškai pagrįstos išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus Ieškovams teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nebūtų išlaikyta proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra, todėl daroma išvada, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.