Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skunde (II t., b. l. 144–148) pareiškėjai paaiškino, kad J. V. 2005 m. gegužės 16 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 11 su Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) ir išsinuomojo 6,5 ha ploto žemės sklypą Tarnėnų kaime, Pagirių kadastrinėje vietovėje. Pagal sutarties 12 punktą, sutartis galiojo iki nuosavybės teisės atkūrimo savininkams natūra arba sklypo gavimo neatlygintinai. Nuomos sutartis šalių susitarimu buvo pratęsta nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gegužės 15 d. Vėliau VAVA sutarties nepratęsė, motyvuodama, kad šis sklypas pareiškėjų šeimai bus atiduotas atkuriant nuosavybės teises. Pareiškėja V. V. yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą. Piliečių, pateikusių prašymus ir išvadas dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Vilniaus apskrities Vilniaus rajone Pagirių kadastro vietovėje, sąraše ji įrašyta 335 numeriu: išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo V. V. pateikė 2006 m. birželio 19 d., jos eiliškumo grupė – 9. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas nuo 2006 m. spalio 30 d. vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte V. V. buvo suformuoti žemės sklypai, kurių projektiniai numeriai Nr. 1228-1 (2,06 ha Pagirių kaime), Nr. 1228-3 (3,30 ha Tarnėnų kaime). Projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. 2008 m. spalio mėnesį V. V. gavo Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriuo nurodyta nebevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Pagirių kadastro vietovėje Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Vaičiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją. Dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėja 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 minėtas įsakymas buvo panaikintas. Pareiškėjai pažymėjo, kad projektavimo darbai Pagirių kadastro vietovėje turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas iki šiol neužbaigtas. Pareiškėjai naudojo 6,5 ha ploto žemės sklypą, esantį Tarnėnų kaime, tikėjosi, kad į šį sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės ir kiekvienais metais gaudavo nuolatines pajamas. J. V. vardu registruotas ūkininko ūkis, o V. V. yra ūkininko partnerė. Kiekvienais metais jie iš Europos Sąjungos fondų gaudavo tiesiogines išmokas už pasėlius. 2008 m. pareiškėjai gavo 2 529,50 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius (mokėta už 2007 metus). Iš Europos Sąjungos fondų pareiškėjai taip pat gaudavo specialiąsias išmokas už auginamus bulius. 2008 m. balandžio 15 d. iš Europos Sąjungos fondų jie gavo 1 629 Lt išmoką už bulių. Naudojamame žemės sklype pareiškėjai augino galvijus, grūdines kultūras. Užaugintus galvijus vėliau parduodavo, iš ko taip pat gaudavo pajamų. Prie pirminio skundo pridėti įrodymai patvirtina, kad už 2007 metus pareiškėja gavo 7 027 Lt (2 529,50 + 1 629 + 2 868,50) pajamų. Nutraukus žemės nuomos sutartį nuo 2007 m. gegužės 15 d. ir iki šiol neatkuriant nuosavybės teisių, kiekvienais metais jie patiria nuostolių, t. y. negauna pajamų, kurias būtų gavę, jei atsakinga institucija laiku ir pagal įstatymus būtų atkūrusi nuosavybės teises. Be to, vykdydami žemės ūkio veiklą bei planuodami didinti veiklos apimtis, pareiškėjai, tikėdami tuometinės VAVA pažadais, jog nuosavybės teisių atkūrimas Pagirių kadastro vietovėje netrukus bus baigtas, 2006 m. birželio 14 d. finansinio lizingo sutarties pagrindu įsigijo traktorių MTZ-920.3, kurio kaina – 59 590 Lt, o išpirkimo termino pabaiga – 2011 m. birželio 14 d. Už traktorių iš viso pareiškėjų šeima sumokėjo 67 122,84 Lt. Kadangi nuosavybės teisės pareiškėjai V. V. iki šiol neatkurtos, Pagirių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas iki šiol nepatvirtintas, pareiškėjai ne tik prarado pajamas, kurias kiekvienais metais gaudavo iš Europos Sąjungos fondų bei iš žemės ūkio veiklos, bet ir turėjo papildomų išlaidų, nes kiekvieną mėnesį mokėjo bankui (įskaitant palūkanas) už įsigyjamą traktorių. Pareiškėjų teigimu, atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu jiems buvo padaryta 28 108 Lt turtinė bei 5 000 Lt neturtinė žala, todėl yra pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė priimant neteisėtą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriuo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Pagirių kadastro vietovėje buvo sustabdytos. Be to, atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškia tuo, kad jis, turėdamas pareigą atkurti nuosavybės teises V. V., šios savo pareigos iki šiol nėra įvykdęs. Tuo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos. Paskutiniaisiais metais, kai pareiškėjai naudojo ginčo žemės sklypą, jie gavo 7 027 Lt pajamų. Mažiausiai tokio dydžio pajamas jie būtų gavę kiekvienais vėlesniais metais. Įsigiję traktorių, pareiškėjai ketino plėsti savo vykdomą žemės ūkio veiklą, todėl 2008–2011 m. jie būtų gavę dar didesnes pajamas iš žemės. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš žemės sklypo jokių pajamų jie negavo per 2008–2011 m., todėl netiesioginiai nuostoliai per šį laikotarpį siekia 28 108 Lt (7 027 x 4).