Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. prašymą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, jog pareiškėja įstatymo nustatytą terminą praleido dėl emocinės būklės. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos, nustatyta, kad palikėjas M. M. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su pareiškėja (el. b. l. 25, 26). Palikėjas su pareiškėja turi nepilnamečių vaikų: U. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27, 28). Po palikėjo mirties atsirado palikimas, kurį sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams) (el. b. l. 4-9, 10, 19-20), transporto priemonė Honda Insight, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruota pareiškėjos vardu) (el. b. l. 19). Palikėjas turėjo skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį (el. b. l. 11-16), taip pat buvo vienu iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ steigėjų (el. b. l. 17-18). Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pateikdama palikimo atsiradimo vietos notarui 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą (el. b. l. 24).

Pareiškėja kaip nepilnamečių vaikų U. M. ir A. M. atstovė pagal įstatymą, prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju palikėjo nepilnamečiai vaikai, kurių atstovė pagal įstatymą yra pareiškėja, yra palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja, būdama savo nepilnamečių vaikų atstove pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 4 dalis), siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atsisakyti priimti palikimą. Tačiau pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Kadangi įstatymas nereglamentuoja termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo, termino atnaujinimo klausimas spręstinas pagal CK 5.57 straipsnyje įtvirtintas taisykles (CK 1.8 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis).

Pareiškėja nurodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, paaiškino, jog buvo įsitikinusi, jog šiuo atveju palikimo nepriėmimas turi tokias pačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas ir pasikreipusi į notarę sužinojo, jog tai savaime negali būti laikoma atsisakymu priimti palikimą, kadangi nepilnamečių įpėdinių atveju dėl teisės jų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą turi pasisakyti teismas. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, jog pareiškėja terminą praleido dėl emocinės būsenos (depresijos). Nors byloje nėra duomenų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisę, ypač įvertinus byloje pateiktus duomenis, jog per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja palikimą savo vardu priėmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis, o tokiu atveju klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, remiantis prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, jog terminas priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog termino įgyvendinti nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisę atnaujinimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, 5.60 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, 576 straipsnis, 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo

Įstatymas numato, jog be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Spręsdamas klausimą išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011, 35).

Pareiškėja prašo teismo išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Procesiniuose dokumentuose nurodo, jog reali buto vertė mažesnė, pareiškėja vykdo įsipareigojimus bankui. Atsižvelgiant į buto realios vertės ir likusio kredito dalies santykį, nepilnamečiai vaikai savarankiškai negali valdyti turto, todėl priklausančio palikimo po jų tėvo mirties priėmimo atsisakymas neabejotinai nepažeis jų interesų. Pareiškėja pateikė duomenis, jog mokestinė paveldėtino turto dalį sudarančio nekilnojamojo turto (buto) vertė sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (el. b. l. 46). Remiantis kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pažyma, kredito likutis 2020 m. sausio 31 d. sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (el. b. l. 47).

Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, jog atsisakymas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu nepažeis nepilnamečių vaikų interesų (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis). Byloje teikiami duomenys, jog palikėjas turėjo kreditorinių įsipareigojimų nesudaro pagrindo leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tik esant akivaizdžiam faktui, jog skolomis suvaržyto palikimo priėmimas pažeis nepilnamečių vaikų teises ir interesus teismas gali leisti atsisakyti priimti palikimą. Šiuo atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Nors pareiškėja nurodo, jog skoliniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija paveldimą turtą, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog mokestinė nekilnojamojo turto vertė, nustatyta VĮ Registrų centras, viršija skolinių įsipareigojimų dydį, o pareiškėja duomenų, pagrindžiančių, jog šio turto vertė mažesnė, neteikė. Pastebėtina, ir tai, jog pareiškėja kaip paveldimą turtą įvardija transporto priemonę, piniginius indėlius, tačiau byloje duomenų apie automobilio vertę bei piniginių indėlių dydžius neteikia (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 581 straipsnio 1 dalis). Be to, jei palikėjo skolos viršytų turtą, neaišku, kodėl pareiškėja pati priėmė palikimą pateikdama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui ir neriboja įpėdinio atsakomybės paveldėtu turtu, t. y. palikimą priėmė ne pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Pareiškėja aplinkybių, kodėl negalima nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą pagal apyrašą ir/ar kodėl toks palikimo priėmimo būdas prieštarautų nepilnamečių vaikų teisėms ir/ar interesams, nenurodė ir nepaaiškino. Teismas pažymi, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Šis palikimo priėmimo būdas užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, ir į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami, todėl šis palikimo priėmimo būdas geriausiai apsaugo nepilnamečių vaikų interesus.

Pareiškėja prašymą dėl teismo leidimo išdavimo taip pat grindžia aplinkybe, jog nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su pareiškėja, vaikais pareiškėja rūpinasi ir juos išlaiko, nepilnametės savarankiškai turto valdyti negali, todėl priklausančio po jų tėvo mirties priėmimo atsisakymas nepažeis jų interesų. Tačiau pažymėtina, jog tai, kad vaikai yra išlaikomi likusio gyvo vieno iš tėvų, kad motina tinkamai atlieka savo pareigas, savaime negali būti laikoma tinkamais argumentais paneigti vaikų ir tėvų turto atskyrimą ir taip motyvuoti sprendimą leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pagal įstatymą vaiko išlaikymas yra tėvų pareiga, bet ne pagrindas atsisakyti palikimo vaiko vardu. Faktas, kad vaikas yra išlaikomas ir materialiai aprūpintas, nesuponuoja išvados, kad šios padėties išsaugojimas nepažeidžia vaiko interesų, kai yra galimybė tą padėtį pagerinti (CK 3.3 straipsnis, 3.161 straipsnio 4 dalis, 4.47 straipsnio 2 punktas).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams, darytina išvada, kad leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu neatitiktų ir neužtikrintų vaikų turtinių teisių ir interesų, todėl pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, netenkintinas ir toks teismo leidimas neišduotinas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 582 straipsnio 7 dalis, CK 3.3 straipsnis, 3.188 straipsnis).

Teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš pareiškėjos teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo (Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai G. M., gim. (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų U. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Netenkinti pareiškėjos G. M. prašymo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Nutarties dalyje dėl praleisto įstatymo nustatymo termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.