- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-18
- Bylos Nr.
- A2-4365-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02497-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- UAB „Interio“, UAB „Delight Baltic“
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7015-656/2011 dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovams UAB „Interio“ ir UAB „Delight Baltic“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. S. 2012-04-10 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7015-656/2011 ir ieškovo I. R. reikalavimą dėl UAB „Delight Baltic“ ir UAB „Interio“ pavadinimų pakeitimo atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-11-22 priėmė nutartį, kuria patvirtino ieškovo I. R. ir atsakovo UAB „Interio“ bei atsakovo UAB „Delight Baltic“ taikos sutartį, kuria atsakovai pripažino ieškinį ir iš esmės įsipareigojo pakeisti abiejų atsakovų - juridinių asmenų pavadinimus. CK 2.43 str. 3 d. nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas keičiamas keičiant steigimo dokumentus. Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. nurodoma, kad įstatuose turi būti nurodomas bendrovės pavadinimas, Akcinių bendrovių įstatymo 28 str. 1 d. nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus keisti bendrovės įstatus. Tokiu būdu atsakovai sudarė taikos sutartį, kurios tvirtinimas turėjo būti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Akcinių bendrovių įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje - susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę) bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Jis, būdamas atsakovo UAB „Delight Baltic“ ir atsakovo UAB „Interio“ akcininkas į bylą tinkamai nebuvo įtrauktas, todėl byloje buvo priimtas sprendimas dėl asmenų, kurie nedalyvavo procese, teisių ir pareigų. Dėl šios priežasties šioje byloje procesas turi būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Tai, kad į bylą nebuvo įtraukti UAB „Delight Baltic“ akcininkai: jis (kartu ir UAB „Interio“ akcininkas) ir S. M., yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, o teismo nutartimi (taikos sutartimi) atsakovai juridiniai asmenys, prisiėmė įsipareigojimą pakeisti juridinių asmenų pavadinimus, nors tokia teisė ir pareiga yra suteikta ne juridiniam asmeniui, o juridinio asmens dalyviams priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Apie Vilniaus apygardos teismo nutartį 2011-11-22 jo atstovui advokatui A. G. buvo pranešta el. paštu 2012-01-11, t. y. nuo šios dienos skaičiuojamas CPK 368 str. nurodytas terminas. Procesinių dokumentų teikimas teismui neįtraukiant jo, kaip akcininko, kelia abejonių ir dėl taikos sutarties šalių (kaip susijusių asmenų) valios išreiškimo ir sąžiningumo. Ieškovas I. R. nuo 1998-09-04 iki 2010-09-06 buvo atsakovo UAB „Delight Baltic“ akcininkas, o 2010-09-06 akcijas perleido atsakovo UAB „Delight Baltic“ ir atsakovo UAB „Interio“ direktorei S. M. UAB „Delight Baltic“ ir UAB „Interio“ direktorei S. M. iškeltos administracinių pažeidimų bylos dėl akcininko teisių pažeidimų Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme ir Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme ir paskirtos administracinės nuobaudos (sprendimai neįsiteisėję, nes apskųsti apeliacine tvarka). Ginčą dėl atsakovo UAB „Delight Baltic“ akcijų nuosavybės teisių tarp I. R. ir jo, jo naudai, išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-06-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009. Esant konfliktinei situacijai tarp dviejų bendrovės akcininkų, dviem susijusiems asmenims formaliai pareiškus reikalavimus ir po to juos „išsprendus“ „taikos“ sutartimi, kyla pagrįstų abejonių dėl apsimestinio sandorio egzistavimo, o nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų procesas atnaujintinas, į bylą įtraukiant trečiaisiais asmenimis jį, UAB „Delight Baltic“ ir UAB „Interio“ akcininką, ir UAB „Delight Baltic“ akcininkę S. M.
Atsiliepimas
Ieškovas I. R. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atsisakyti tenkinti N. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7015-656/2011. Nurodo, kad jis ieškiniu pagrindė ir pateikė įrodymus, kad prekės ženklai „Interio“ ir „DELIGHT“ priklauso jam, sutartys su atsakovais yra nutrauktos, todėl jis turi teisę uždrausti be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti šiuos ženklus, o klausimo dėl įmonių pavadinimų panašumo į jam savininko teisėmis priklausančius ženklus net neturėtų kilti. Prašyme N. S. nepateikė nei vieno argumento, kuriuo pagrįstų jam priklausančio priekių ženklo naudojimo teisėtumą ar jo ieškinio nepagrįstumą. N. S. neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nepažeidžia nei jo materialiųjų, nei procesinių teisių, nes jis bet kokiu atveju negali būti traukiamas atsakovu byloje, kaip nesantis materialiojo teisinio santykio šalimi, ir neturi procesinės teisės spręsti sudaryti taikos sutartį ar jos nesudaryti. Atsakovų vardu veikė direktorė, kuriai pagal Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 12 d. 1 p. suteikta teisė atstovauti įmonių interesams. Jokie teisės aktai neįpareigoja trečiaisiais asmenimis į civilines bylas įtraukti bendrovių akcininkų, kurių teisėms vienokiu ar kitokiu būdu šie sprendimai įtakos visuomet turi. Priešingai, yra preziumuojama, kad bendrovės vardu veikiantys asmenys turi teisę atstovauti įmonėms ir veikia jų interesais, o akcininkų ir įmonių vadovų tarpusavio ginčai negali būti tokių bylų nagrinėjimo dalykas. Be to, jis, neturėdamas informacijos apie atsakovų vadovės ir akcininko N. S. tarpusavio santykius, pagrįstai tikėjosi, kad įmonių valdymo organas veikė sąžiningai, protingai bei juridinių asmenų interesais (CK 2.87 str.). Be to, N. S. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ne tik nėra tinkamas jo teisių gynimo būdas, bet ir tikrai ne vienintelis, kuriuo N. S. galėtų pasinaudoti, jei jo, kaip bendrovių akcininko, teisės iš tikrųjų būtų pažeistos. Atsakovų direktorės ir akcininko N. S. tarpusavio ginčai sprendžiami teisės aktų numatyta tvarka, atitinkamas pretenzijas reiškiant tiesiogiai įmonių direktorei. Be to, įmonių direktorė veikė įmonių interesais ir savo įgaliojimų ribose priėmė sprendimą sudaryti taikos sutartį bei ją pasirašė. Prekių ženklų licencinės sutartys, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis jam priklausančiais prekių ženklais, buvo sudarytos būtent su atsakovais, kurie laikytini atsakovais byloje ir tokiu būdu įgijo visas proceso šalies teises ir pareigas, įskaitant teisę pasirašyti taikos sutartį. Lietuvos teismų praktikoje bylose dėl prekės ženklo savininko teisių pažeidimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. pakeisti įmonių pavadinimus, bendrovių akcininkai nėra įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis. N. S. neprivalėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu dėl to, kad jo teisėms ir pareigoms nutartis tiesioginės įtakos neturi. N. S. interesams bendrovių pavadinimų pakeitimas neprieštarauja. Teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime pati savaime nesuponuoja nutarties neteisėtumo, nes N. S. turėjo pagrįsti pačios nutarties, o tuo pačiu ir taikos sutarties sąlygų neteisėtumą, t. y. dėl kokių priežasčių jo ieškinys turėtų būti laikomas nepagrįstu ir atmestinu, o taikos sutartis laikytina sudaryta neteisėtai.
Atsakovai UAB „Interio“ ir UAB „Delight Baltic“ atsiliepimu į prašymą proceso atnaujinimo prašo atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7015-656/2011. Nurodo, kad atsakovų atstovas M. T. asmeniškai informavo N. S. advokatą A. G., kurio atstovaujamas N. S. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, apie pareikštą ieškinį, ketinamą sudaryti taikos sutartį. Pats advokatas A. G. dar 2011-10-12 išreiškė nuomonę, kad jis ir jo atstovaujamas N. S. „<...> yra ne prieš pakeisti pavadinimus <...>”. Vėliau apie sudarytą taikos sutartį atsakovų vadovė ir advokatas M. T. informavo N. S. bei jo atstovą apie tai žodžiu. Todėl tik susipažinęs su jo ieškiniu, o tai turėjo įvykti 2011 m. spalio 11-12 d., N. S. turėjo sužinoti ir sužinojo aplinkybę, sudarančią proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. kad nei jis, nei akcininkė S. M. į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nėra įtraukti (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Nei N. S., nei profesionalus teisininkas advokatas A. G., gavę ieškovo ieškinius, neteikė prašymų teismui ar bendrovių direktorei, kad N. S. būtų įtrauktas į bylą, todėl pačių nerūpestingumas ir nesąžiningumas negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog N. S. yra praleidęs terminą prašymui atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. pateikti, o kartu su prašymu nenurodė jokių svarbių priežasčių, pagrindžiančių būtinybę atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-4365-781/2012 pateikti. 2004-11-25 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Interio“ buvo sudaryta prekių ženklo licencinė sutartis, kuria atsakovui UAB „Interio“ atlygintinai suteikta neišimtinė licencija naudoti ieškovui priklausantį prekės ženklą „Interio“. 2008-11-25 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Delight Baltic“ buvo sudaryta prekių ženklo licencinė sutartis, kuria atsakovui UAB „Delight Baltic“ atlygintinai suteikta neišimtinė licencija naudoti ieškovui priklausantį prekės ženklą „DELIGHT“. Su šių sutarčių nutraukimu susijusios teisinės pasekmės, t. y. įmonių pavadinimų, kuriuose naudojami žodžiai „Interio“ ir „DELIGHT“, vartojimu, kuris, pasak ieškovo, klaidina visuomenę dėl tariamų atsakovų ryšių su šiuo prekės ženklu. Nei N. S., nei S. M. nėra materialiojo teisinio santykio šalimi ir ieškovo I. R. materialių teisių ir interesų nepažeidė, todėl negalėjo būti atsakovais byloje. Lietuvos teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tinkamu atsakovu bylose dėl reikalavimų pakeisti juridinio asmens pavadinimą yra laikomas juridinis asmuo, o ne jo dalyviai. Be to, būtent atsakovas turi teisę sudaryti taikos sutartį, todėl tais atvejais, kai įmonės dalyviai sprendžia, kad įmonės vadovas veikia viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, ginčas dėl to turi būti sprendžiamas tarp akcininko ir įmonės vadovo. Kadangi pats juridinis asmuo yra tinkamas atsakovas byloje, jo vardu teisėtai veikiantys asmenys turėjo teisę priimti sprendimą dėl tolimesnių procesinių veiksmų, teisinės pozicijos byloje bei sudaryti taikos sutartį. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 12 d. 1 p., bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Bendrovės vadovas atstovauja įmonės interesams teisminiuose ginčuose, o tarp klausimų, kuriuos įmonės vadovas turi teisę priimti tik gavęs visuotinio akcininku susirinkimo pritarimą, taikos sutarties tvirtinimas nepatenka (Akcinių bendrovių įstatymo 20 str.). Be to, N. S. pretenzijų bendrovės vadovei dėl sprendimo sudaryti taikos sutartį nėra pareiškęs. Taigi net ir atnaujinus procesą ir N. S. įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, toks procesinis veiksmas įtakos teismo sprendimui neturės, nes atsakovai išlaikys teisę sudaryti taikos sutartį ir be įmonių akcininko (net jei jis ir būtų įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu) (CPK 140 str. 3 d.). N. S. turi teisę balsuoti dėl bendrovių pavadinimų (CK 2.43 str. 3 d.), o tokia jo teisė nutartimi nėra suvaržyta. Nepaisant to, kad nutartis yra priimta ir įsiteisėjusi, N. S. turi teisę apsispręsti, ar jis balsuos už įmonių pavadinimų pakeitimą, ar bus prieš, todėl esminis N. S. argumentas neva nutartimi buvo suvaržyta jo, kaip bendrovių akcininko, teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, yra visiškai nepagrįstas. Nutartimi taip pat nėra keičiama įmonių pavadinimo keitimo tvarka, ką pažymi N. S., nes priimant atitinkamus sprendimus ketinama keisti steigimo dokumentus (CK 2.43 str. 3 d.), o šiuos ketinama keisti įstatymų nustatyta tvarka. N. S., balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime, turėtų įvertinti, kad dabartiniai įmonių pavadinimai pažeidžia ieškovo teisėtus interesus ir atitinkamai apsispręsdamas, ar balsuos už pavadinimo pakeitimą ir tokiu būdu įmonės išvengs beprasmio ir brangaus bylinėjimosi su ieškovu, ar įmonės bus priverstos toliau bylinėtis dėl įmonėms didelės reikšmės neturinčio klausimo. N. S. nenurodo nei vieno argumento, kuris pagrįstų ieškovo ieškinio reikalavimų formalumą ar apsimestinumą, todėl nėra pagrindo teigti, jog tarp šalių buvo sudarytas apsimestinis sandoris. S. M. taikos sutarties pasirašymo metu yra teisėta įmonių vadovė, kuri savo veikloje vadovaujasi tiek teisės aktų reikalavimais, tiek bendrovių įstatais. Bet kokios administracinių pažeidimų bylos ar kiti ginčai nėra susiję su šia byla ir jais nėra apribota bendrovių vadovės teisė veikti įmonių vardu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo N. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Pareiškėjas N. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7015-656/2011 ir ieškovo reikalavimą dėl UAB „Delight Baltic“ ir UAB „Interio“ pavaidinimų pakeitimo atmesti. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, tačiau dėl pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo atnaujinti procesą, t. y. nėra pagrindo pripažinti, kad teismas sprendimu (nutartimi) nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
Iš civilinės bylos Nr. 2-7015-656/2011 matyti, jog ieškovas I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Interio“ pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą į bet kokį kitą pavadinimą, kuriame nėra naudojamas žodis „Interio“ ir išregistruoti UAB „Interio“ savo pavadinimą iš Juridinių asmenų registro; 2) įpareigoti atsakovą UAB „Delight Baltic“ pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą į bet kokį kitą pavadinimą, kuriame nėra naudojamas žodis „DELIGHT“ ir išregistruoti UAB „Delight Baltic“ pavadinimą iš Juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-22 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-7015-656/2011, dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovams UAB „Interio“ ir UAB „Delight Baltic“ patvirtino šalių 2011-11-09 sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Atsakovai taikos sutartimi pripažino ieškovo ieškinio reikalavimus ir įsipareigojo pakeisti savo juridinio asmens pavadinimus į bet kokį kitą pavadinimą, kuriame nėra naudojami žodžiai „Interio“ ir „Delight“ ir išregistruoti UAB Interio” ir UAB „Delight Baltic“. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.
Savo prašymą pareiškėjas N. S. grindžia tuo, kad vadovaujantis CK 2.43 str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 2 d. 1 p., 24 str. 1 d., 28 str. 1 d., darytina išvada, kad atsakovai sudarė taikos sutartį, kurios tvirtinimas turėjo būti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, kad jis, būdamas atsakovo UAB „Delight Baltic“ ir atsakovo UAB „Interio“ akcininkas, į bylą tinkamai nebuvo įtrauktas, todėl byloje buvo priimtas sprendimas dėl asmenų, kurie nedalyvavo procese, teisių ir pareigų. Tai, kad į bylą nebuvo įtraukti atsakovų akcininkai, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, o teismo nutartimi (taikos sutartimi) atsakovai - juridiniai asmenys prisiėmė įsipareigojimą pakeisti juridinių asmenų pavadinimus, nors tokia teisė ir pareiga yra suteikta ne juridiniam asmeniui, o juridinio asmens dalyviams, priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Taip pat kyla abejonių ir dėl taikos sutarties šalių (kaip susijusių asmenų) valios išreiškimo ir sąžiningumo. Ieškovas I. R. nuo 1998-09-04 iki 2010-09-06 buvo atsakovo UAB „Delight Baltic“ akcininkas, o 2010-09-06 akcijas perleido atsakovo UAB „Delight Baltic“ ir atsakovo UAB „Interio“ direktorei S. M.. UAB „Delight Baltic“ ir UAB „Interio“ direktorei S. M. iškeltos administracinių pažeidimų bylos dėl akcininko teisių pažeidimų ir paskirtos administracinės nuobaudos, todėl esant konfliktinei situacijai tarp dviejų bendrovės akcininkų, dviem susijusiems asmenims formaliai pareiškus reikalavimus ir po to juos „išsprendus“ „taikos“ sutartimi, kyla pagrįstų abejonių dėl apsimestinio sandorio egzistavimo.
Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-08, priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008, ir kt.).
Įvertinus pareiškėjo N. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo aplinkybes, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, darytina išvada, kad šios aplinkybės nepatvirtina, jog įsiteisėjusioje pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, teismo sprendimas pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, kad įvertinus pareiškėjo nurodomus ir pateiktus įrodymus, bus priimtas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys bus atmestas. Be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą, praleidęs CPK 368 str. nurodytą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
CPK 368 str. 1 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Iš pareiškėjo kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikto elektroninio laiško matyti, kad pareiškėjo advokatui nutartis, kuria patvirtina taikos sutartis, persiųsta 2012-01-11 (b. l. 3), tačiau iš kartu su atsakovų atsiliepimu į pareiškėjo prašymą pateiktų dokumentų - atsakovų ir N. S. advokatų elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2011-10-11 N. S. advokatui tapo žinoma apie tai, kad teisme iškelta civilinė byla dėl įpareigojimo pakeisti įmonių pavadinimus. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas skaičiuotinas ne nuo 2012-01-11, kaip nurodo pareiškėjas, o nuo 2011-10-11, kai N. S. advokatas buvo informuotas apie civilinės bylos iškėlimą. Be to, N. S. advokatas A. G. 2011-10-20 elektroniniame laiške nurodė, jog ne prieš pakeisti pavadinimus, o atsakovų atstovas advokatas M. T. 2011-10-28 laiške pareiškėjo advokatui A. G. nurodė apie savo ketinimą bandyti tartis su ieškovu taikiai, t. y. pareiškėjui, kaip įmonės akcininkui, buvo žinoma apie ketinimą tartis su ieškovu dėl taikos sutarties byloje sudarymo. Dėl šių priežasčių pareiškėjas, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs 2012-04-10, praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą tokio prašymo padavimo terminą, apie nagrinėjamą bylą sužinojęs dar iki 2011-11-22 teismo nutarties, kuria buvo patvirtina ieškovo ir atsakovų taikos sutartis.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nagrinėtoje byloje priimta nutartis turi tiesioginę įtaką pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovui įsipareigojo pakeisti savo pavadinimus, tačiau taikos sutarties tvirtinimas turėjo būti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-7015-656/2011, siekdamas apginti savo, kaip prekių ženklų savininko teises, pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovus UAB „Interio“ ir UAB „Delight Baltic“ pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą į bet kokį kitą pavadinimą, kuriuose atitinkamai nėra naudojami žodžiai „Interio“ ir „DELIGHT“ ir išregistruoti minėtus juridinio asmens pavadinimus iš Juridinių asmenų registro. Atsakovai pripažino ieškovo reikalavimus ir, sudarydami 2011-11-09 taikos sutartį, pripažino ieškovo reikalavimus, ir įsipareigojo pakeisti savo pavadinimus į bet kokius kitus pavadinimus, kuriuose nėra naudojamas žodis „DELIGHT“ ir „Interio“ ir išregistruoti UAB „Delight Baltic“ ir „Interio“ iš Juridinių asmenų registro. Taikos sutarties 3 ir 4 p. nurodyta, kad atsakovų pareiga apima visus veiksmus, būtinus šiuose punktuose nurodytos pareigos įgyvendinimui, įskaitant, bet neapsiribojant, visuotinio akcininkų susirinkimų sušaukimą, juridinio asmens steigimo dokumentų parengimą, pateikimą Juridinių asmenų registrui ir kitus veiksmus (civilinė byla Nr. 2-7015-656/2011, b. l. 64-65). Pareiškėjas, kaip įmonės akcininkas, nėra materialinio teisinio santykio šalimi, sprendžiant ginčą tarp ieškovo ir atsakovų dėl prekių ženklų savininko teisių gynimo. Reiškiant tokį reikalavimą tinkamu atsakovu yra ne juridinio asmens dalyvis, o juridinis asmuo, todėl Vilniaus apygardos teismas, išsprendęs šalių ginčą patvirtindamas šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovai pripažino ieškovo ieškinio reikalavimus ir įsipareigojo pakeisti savo juridinio asmens pavadinimus ir išregistruoti UAB „Interio” ir UAB „Delight Baltic“, nenusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 140 str. 3 d. bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, o taikos sutartį, kaip jau minėta, byloje pasirašė ieškovas ir atsakovų UAB „Interio“ ir UAB „Delight Baltic“ direktorė S. M. - vienasmenis valdymo organas. Pagal CPK 55 str., bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka - kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ar steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Pareiškėjas nenurodo, kad taikos sutarties pasirašymo metų atsakovų vadovei būtų buvusi apribota teisė veikti atsakovų vardu, kad pareiškėjas būtų pareiškęs pretenzijas atsakovų vadovei dėl taikos sutarties pasirašymo. Tai, kad atsakovų vadovei teismuose yra iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos dėl akcininkų teisių pažeidimo, neleidžia teigti, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, neturėjo teisės pasirašyti taikos sutarties. Nors Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis, o pagal CK 2.43 str. juridinio asmens pavadinimas keičiamas keičiant steigimo dokumentus, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi teismas, patvirtindamas ieškovo ir atsakovų taikos sutartį, nenusprendė dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. nutartimi nebuvo suvaržyta pareiškėjo teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime ar paneigtos kitos jo, kaip atsakovų akcininko, teisės ir pareigos.
Kaip minėta, antra sąlyga būtina proceso atnaujinimui CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu yra ta, kad, teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Pareiškėjas minėtų įrodymų nepateikė, todėl nėra ir antrosios sąlygos, būtinos atnaujinti procesą remiantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu.
Be to, pažymėtina aplinkybė, kad pareiškėjas žinojo apie bylos nagrinėjimą ir todėl veikdamas sąžiningai ir rūpestingai turėjo teisę pats teikti prašymą dėl jo įtraukimo į bylą, jei manė, kad ginčo, kilusio tarp ieškovo ir atsakovų, išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo neįtraukimas į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nedaro įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurią pasirašė ieškovas ir atsakovų direktorė, neteisėtos ir nepagrįstos.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-292, 370 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo N. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.