Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius, gavęs teismo pranešimą dėl išvados pateikimo, siekdamas pateikti objektyvią išvadą civilinėje byloje ir išsiaiškinti su byla susijusias aplinkybes, 2022 m. lapkričio 3 d. susisiekė su ieškove A. S. telefonu, pokalbio metu ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jos ir atsakovo V. S. santuoka buvo nutraukta, nepilnamečių vaikų A. S. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ja, vaikų motina, o iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur), paaugus vaikams ir padidėjus jų poreikiams prieš ketverius metus su atsakovu susitarė, kad pastarasis vaikų išlaikymui mokės po 200 Eur kiekvienam, tačiau šis išlaikymo dydis nebepatenkina paaugusių vaikų poreikių, šiuo metu vaikai yra paaugliai, teikiamos 200 Eur išlaikymo dydžio sumos kiekvienam vaikui nepakanka vaikų poreikiams tenkinti, vaikus išlaikyti jai labai padeda jos tėvai, atsakovas su vaikais negyvena, paskutinį kartą su vaikais susitiko 2022 metais per Velykas, gimtadienio proga dovanų nedovanoja, pasveikina telefonu, tokiu būdu nepatiria papildomų išlaidų, per vaikų atostogas vaikų pas save taip pat neima. Pažymėjo, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis A. S. turi 3 nepilnamečius vaikus: S. S., A. S., ir G. S., SPIS duomenimis ieškovės šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai S. S., A. S. ir G. S., iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2018 m. liepos 1 d., informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepilnamečių vaikų atžvilgiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra gauta. Pabrėžė, kad NDNT informacinės sistemos duomenimis, A. S. nėra nustatytas nedarbingumas, Sodros informacinės sistemos duomenimis ieškovė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) (draudžiamos pajamos apie 1 800 Eur). Skyrius, siekdamas pateikti objektyvią išvadą civilinėje byloje, 2022 m. lapkričio 3 d. susisiekė su atsakovu V. S. telefonu, pokalbio metu atsakovas paaiškino, kad ieškinį gavo, bet su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus: A. S. ir S. S., paaugus vaikams ir padidėjus jų poreikiams prieš dvejus metus geranoriškai sutiko vaikų išlaikymui mokėti po 200 Eur kiekvienam, šiuo metu jo alga yra apie 1 100 Eur, kiekvieną mėnesį perveda po 400 Eur vaikų išlaikymui ir dar turi pasiėmęs dvi paskolas, kiekvieną mėnesį paskolų dengimui moka 430 Eur, todėl šiai dienai neturi galimybės vaikams mokėti didesnį išlaikymą. Atsakovo teigimu paskutinį kartą su vaikais matėsi vasaros pradžioje, vaikus buvo pasiėmęs savaitgaliui pas save, šiais metais vaikams nedovanojo gimtadienio proga dovanų, o tik pasveikino žodžiu, kadangi atsakovo teigimu vaikai buvo užsienyje, kiekvienais metais, išskyrus šiuos metus, apmokėdavo vaikams stovyklų išlaidas. Nurodė, kad SPIS duomenimis V. S. šeimoje vaiko teisių pažeidimų nefiksuota, atvejo vadyba netaikoma, NDNT informacinės sistemos duomenimis, atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas, Sodros informacinėje sistemoje nurodyta, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (draudžiamos pajamos apie 1 000 Eur). Pabrėžė, kad nuo išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. priteisimo praėjo 11 metų, šiuo metu šalių vaikams yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, todėl akivaizdu, kad išaugo jų poreikis ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, be to, pagal turimus duomenis ieškovė viena augina dar vieną vaiką G. S., o atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, todėl išlaikymo dydžio padidinimas atitinka nepilnamečių vaikų S. S. ir A. S. teises ir teisėtus interesus. Skyriaus nuomone padidinto išlaikymo dydis turi užtikrinti ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaikų poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnamečius vaikus S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusį (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų S. S. ir nepilnamečio sūnaus A. S. išlaikymui V. S. įsipareigoja mokėti po 200 Lt periodines išmokas per mėnesį kiekvienam vaikui (iš viso 400 Lt) nuo pareiškimo nutraukti santuoką abiejų šalių sutikimu padavimo teismui dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. liepos 20 d. Nuo 2012 m. liepos 20 d. V. S. įsipareigoja mokėti po 400 Lt periodines išmokas per mėnesį kiekvienam vaikui (iš viso 800 Lt) iki S. S. ir A. S. taps pilnamečiais.

Iš ieškovės pateikto banko išrašo matyti, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovas šalių žodiniu susitarimu, vietoje teismo nustatyto 115,85 Eur išlaikymo, kas mėnesį moka padidintą išlaikymą - kiekvienam vaikui po 200 Eur, viso 400 Eur.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 1dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 730 Eur. MMA skaičiavimo metodika yra pasikeitusi, padidėjęs skirtumas tarp jos dydžio ir išmokamos atlyginimo sumos, todėl nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis 730 Eur išlaikymo dydžiu, jis turėtų būti priteisiamas realiai mažesnis, kadangi atlyginimas po mokesčio nuo šios sumos siekia apie 550 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, dalyje dėl 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymo šalių vaikams priteisimo iš atsakovo, bei išlaikymo dydį iš atsakovo padidinti iki 300 Eur. Kad vaikams mokamas išlaikymas turi būti padidintas, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo priteistas (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. šalių žodiniu susitarimu padidintas iki 200 Eur, nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams abejonių nekilo, vaikai paaugo ir jų poreikiai padidėjo.

Teismas pažymi, kad vien tik vaikų interesais, pasikeitus jų poreikiams, būtina padidinti išlaikymo jiems dydį, tačiau tėvų turtinės padėties pasikeitimas yra svarbus ne tik keičiant išlaikymo dydį, bet ir jį proporcingai paskirstant kiekvienai iš šalių pagal jų turtinę padėtį. Ieškovė teigė, kad šiuo metu gauna apie 1 200 Eur, ieškovė taip pat turi nekilnojamąjį turtą – butą (apie 50 kv. m.), nurodė, kad gauna kompensaciją už šildymą. Ieškovė pažymėjo, kad kiekvienam vaikui ji gauna iš valstybės dar po 110 Eur, tačiau teismas pažymi, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. išmoka vaikui sudaro 80,50 Eur, papildomai vaikams iš gausių šeimų (ieškovės šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai) skiriama 47 Eur išmoka, todėl ieškovė už kiekvieną vaiką turėtų gauti po 127,50 Eur, iš viso 382,50 Eur. Taip pat teismas pažymi, kad ieškovė nurodė, jog kito savo sūnaus išlaikymui iš vaiko tėvo gauna 232 Eur, taigi, šio vaiko išlaikymas nėra aprūpinamas vien tik ieškovės pajamomis. Taigi, iš viso ieškovės šeimos pajamos per mėnesį yra apie 2214 Eur (1 200 Eur darbo užmokestis + 382,50 Eur išmokos vaikams + 400 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas + trečiajam vaikui kito tėvo teikiamas išlaikymas 232). Atsakovo vidutinis darbo užmokestis pagal pateiktą pažymą yra mažesnis už ieškovės ir per mėnesį sudaro apie 1 100 Eur, valstybės įmonės ,,Registrų centras“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima teikti išlaikymą, neturi. Šiais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra labai panaši.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Vadinasi, atsakovas yra teisus, teigdamas, kad nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėjo būti mažinamas pagal įstatymus mokama išmoka vaikui ir tik po to nustatomas atsakovo prievolės dydis.

Teismo vertinimu, svarbiausias kriterijus keičiant išlaikymo dydį turėtų būti pasikeitę vaiko poreikiai, vaikui reikalingo išlaikymo dydžio padidėjimas. Šio dydžio nustatymas yra svarbus ir paskirstant išlaikymo dydį tarp abiejų tėvų. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad per mėnesį dukros išlaikymui yra reikalinga 850 Eur, o sūnaus – 800 Eur, pateikė išlaikymo suvestines. Teismas neturi pagrindo nesutikti su patirtomis išlaidomis, tačiau atkreipia dėmesį, kad valstybė nustatydama minimalų atlyginimo dydį, neuždraudė asmenims, gaunantiems minimalią algą turėti ir auginti vaikus, arba įpareigoti tokius asmenis ieškoti geriau apmokamo darbo, kaip, kad pageidauja ieškovė. Tik maža dalis dirbančiųjų turi galimybę skirti kiekvienam vaikui po 800-850 Eur per mėnesį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna vidutines pajamas (apie 1 100 - 1 200 Eur) , todėl tikrai neturėtų 2 vaikų išlaikymui skirti net 1 650 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepime su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad, jo nuomone, kiekvienam vaikui per mėnesį pakanka po 400 Eur, o ne 800-850 Eur, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas siūlė užbaigti ginčą taikos sutartimi nustatant 230 Eur dydžio mėnesinio išlaikymo dydį vienam vaikui, atsakovo atstovas procese buvo aktyvus, teikė pastabas, išsamių skaičiavimų detalizaciją, buvo linkęs ginčą išspręsti taikiai, bet ieškovė atsakovo pasiūlymą atmetė, argumentavo, kad padidėjo minimali mėnesinė alga, todėl turi didėti ir išlaikymas. Teismas išanalizavęs ieškovės pateiktą dukros išlaikymo suvestinę, daro išvadą, kad kai kurios iš jų nors ir yra naudingos, tačiau nėra būtinos ir yra per didelės, jeigu tėvai tam neturi pakankamai lėšų, ir nėra pagrįsta bei teisinga vienam auginančiam vaikus, ir išgalinčiam tokias išlaidas teikti, jas didinti, ir reikalauti atitinkamai tokios sumos iš kito neišgalinčio tėvo, pavyzdžiui ieškovė nurodo vien dukrai skirianti 70 Eur per mėnesį higienos prekėms (840 Eur per metus), 30 Eur buities prekėms (360 Eur per metus), tačiau teismas šias pinigų sumas vertina kritiškai, kadangi skalbimo milteliai, šampūnai ir panašios prekės neperkamos tiek dažnai, be to, jos nėra itin brangios ir šios prekės dažniausiai naudojamos šeimos bendrai, todėl vienam asmeniui šios išlaidos negali būti tokios didelės, ieškovės nurodoma 120 Eur suma dukros drabužiams ir batams, teismo vertinama kritiškai, kadangi šios prekės neperkamos kiekvieną mėnesį, o sezono metu ir bendrai per metus ieškovės nurodoma išleidžiama 1 440 Eur suma, teismo vertinimu, yra neadekvati, nebent perkamos prabangios prekės, tokios pat išvados teismas prieina išanalizavęs ieškovės pateiktą sūnaus išlaidų suvestinę. Be to kyla pagrįstos abejonės dėl pačios ieškovės galimybės tokias išlaidas vaikams nuolat teikti, negaunant kitų pajamų, tuo labiau, kad ieškovė jas teikia nuolat abiem vaikams, kadangi ieškovė nurodė gaunanti apie 1 200 Eur atlyginimą, jokių kitų pajamų neturinti, kas reikštų, jog ji beveik visas pajamas iš esmės atiduoda vaikų išlaikymui, tačiau turi pinigų ir kelionėms, automobiliui, būsto paskolai, kito vaiko išlaikymui ir panašiai, savo buities ir maisto išlaidų daliai. Taigi teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, jų turtinę padėtį, t. y. galimybę teikti vaikams atitinkamo dydžio išlaikymą, mano, kad 630 Eurų mėnesinė suma turėtų būti pakankama šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Iš šios sumos atimtina valstybės mokama 127,50 Eur vertės išmoka, skirta padėti tėvams išlaikyti vaikus, ir tėvams, atsižvelgiant į tai, kad jų pajamos yra panašios, dalintina likusi 500 Eur suma, t. y. po 250 Eur suma mėnesinė suma kiekvienam vaikui turėtų būti pakankama šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismo patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro apie 73 proc. (ieškovė prašė padidinti teismo priteistą išlaikymą 184,15 Eur, išlaikymas didintinas 134,15 Eur), o atmestų – apie 27 proc.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistina 97 Eur (2 x ((134,16 Eur x 12 mėn.) x 3 procentai)) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant procesinius dokumentus, tačiau iš pateiktų įrodymų apie patirtas išlaidas matyti, kad procesinius dokumentus ieškovei rengė ne advokatas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtos išlaidos, o remiantis teismų praktika, kitų asmenų teiktos teisinės pagalbos išlaidos vadovaujantis šiuo straipsniu, nėra priteisiamos.

Atsakovas patyrė 677,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės ieškinys yra patenkintas 73 procentais, todėl ieškovės atsakovo naudai priteistina 183 Eur (677,60 Eur x 27 proc.) jo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje taip pat susidarė 13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10 Eur dalis, iš ieškovės – 3 Eur dalis.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Paskirti ieškovę A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovui V. S. iš ieškovės A. S. 183 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. S. valstybei 107 Eur (vieno šimto septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės A. S. valstybei 3 Eur (trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.