- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1911-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03139-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Monsega“, G. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Monsega“, G. A. dėl 2018 m. sausio 6 d. sutarties pripažinimo nesudaryta, 2018 m. sausio 9 d. sutarties pripažinimo negaliojančia bei įpareigojimo grąžinti kioską.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1183-647/2019 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu; atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-1183-647/2019 panaikinti ankstesnius procesinius sprendimus ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį.
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2021 m. sausio 7 d. sužinojo, jog 2018 m. sausio 6 d. prekybos kiosko pirkimo–pardavimo sutarties pirmasis lapas yra pakeistas (perspausdintas), t. y. sutarties antrasis lapas yra autentiškas, o pirmasis, kuriame nurodomi esminiai sandorio elementai (dalykas, objektas, šalys ir kt.) yra pakeistas, neautentiškas. Nurodė, kad dėl dokumento klastojimo (minėtos sutarties suklastojimo) 2020 m. sausio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą, prašydama pradėti baudžiamąjį procesą. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centras 2020 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada nustatė, kad minėta sutartis nėra vientisas dokumentas, o šios sutarties pirmasis lapas yra pakeistas (perspausdintas). Taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu 2020 m. gruodžio 23 d. nutrauktas, nes nepavyko pašalinti visų neaiškumų dėl G. A. kaltės. Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad minėta sutartis, kuria grindžiami Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis, nėra sudaryta, nes pirmasis iš viso dviejų jos lapų yra vieno dokumento, o antrasis lapas iš kito dokumento, kuriuos susegus kartu ir buvo sudaryta netikra sutartis. Ši aplinkybė civilinės bylos Nr. e2-1183-647/2019 nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, todėl yra naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė.
Atsiliepimas
3. Atsakovės UAB „Monsega“ ir G. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti iš pareiškėjos atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepime nurodė, kad ieškovė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, nenurodė, nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka net kelių kriterijų, kurių buvimas yra būtinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kas sudaro pagrindą pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja viso proceso metu neįrodinėjo sutarties klastojimo, neprašė teismo paskirti papildomą dokumento teismo ekspertizę. Naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo būti pareiškėjai žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovių manymu, pareiškėjos pateiktos aplinkybės nėra esminės, kadangi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinis teismas sprendimą grindė ir motyvavo ne tik šalių sudaryta rašytine kiosko pirkimo–pardavimo sutartimi, bet ir kitais įrodymais, kurių pagrindu nustatė, kad minėta sutartis tarp A. P. ir G. A. buvo sudaryta. Nurodė, jog vadovaujantis išdėstytu paaiškinimu teismo eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad dokumentas Nr. 1 nėra vientisas dokumentas, t. y. tirti pateikto dokumento Nr. 1 pirmasis lapas yra pakeistas (perspausdintas) yra logiškai paaiškinamas, bet jokiu būdu nepatvirtina, kad sutartis galėjo būti suklastota joje pakeičiant lapus. Pareiškėja nepasinaudojo Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, apskundimo teise. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, kiosko pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą patvirtina ne tik pati sutartis, tačiau ir liudytojų L. C. ir R. B. parodymai, kad jų akivaizdoje buvo pasirašyta kiosko pirkimo–pardavimo sutartis ir A. P. perduota 4 000 Eur suma, byloje esantis 2018 m. balandžio 17 d. atsakovės G. A. prašymas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, patvirtina, kad ji informavo savivaldybę, kad 2018 m. sausio 6 d. įsigijo kioską iš A. P., o sutartyje esančio A. P. parašo autentiškumą patvirtino atliktos rašysenos ekspertizės 2019 m. balandžio 16 d. aktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos V. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-1183-647/2019 ir priteisė UAB „Monsega“ naudai iš pareiškėjos V. K. 487,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1183-647/2019, kurioje pareiškėja siekia atnaujinti procesą, ieškovės V. K. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė pripažinti 2018 m. sausio 6 d. prekybos kiosko pirkimo–pardavimo sutartį nesudaryta; pripažinti 2018 m. sausio 9 d. panaudos sutartį negaliojančia ab initio; įpareigoti atsakovę UAB „Monsega“ grąžinti prekybinį kioską, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei prekybinio kiosko raktus; priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus regiono apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1183-647/2019, konstatavo, kad 2008 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. P. iš V. G. ir S. G. asmeninėn nuosavybėn įsigijo 2 x 5 m prekybinį kioską, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 6 d. prekybinio kiosko panaudos sutarties Nr. 2017/12-01 pagrindu A. P. prekybinį kioską buvo perdavęs neatlygintinai naudotis atsakovei UAB „Monsega“. 2018 m. sausio 6 d. mirus A. P., ieškovė V. K., remiantis 2018 m. birželio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, paveldėjo po A. P. mirties jam priklausantį visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad ieškovė V. K. paveldėjo kioską, kuris 2008 m. balandžio 3 d. buvo įgytas A. P. pirkimo-pardavimo sutartimi ir stovėjo (duomenys neskelbtini). Iš Nemėžio seniūnijos pažymos matyti, kad 2008 m. V. G. ir S. G. pardavė A. P. būtent 2 x 5 kv. m kioską, stovėjusį (duomenys neskelbtini). Laikinosios prekybinės vietos nuomos sutartis ir Laikinosios prekybinės vietos perdavimo aktas patvirtina, jog prekybiniam kioskui buvo skirta 2 x 5 kv. m plotas.
6. Antstolio Dariaus Blizniko 2018 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-18-21 patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) stovi ne 2 x 5 kv. m senas kioskas, o 5 x 6 kv. m modernus kioskas, senas kioskas stovi kitoje vietoje – sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju (duomenys neskelbtini) seniūnas parodė, kad A. P. valdė 2 x 5 kv. m kioską, o po maždaug metų adresu (duomenys neskelbtini), jis pastatė naują 5 x 6 kv. m kioską, kurį valdė atsakovė G. A.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. K. parodė, kad iš ieškovės įgijo žemės sklypą, kuriame ir stovi minimas 2 x 5 kv. m senas kioskas, kuris į tą sklypą buvo atvežtas 2010 metais. Atsakovės G. A. ir A. P. sudarytą sandorį patvirtina byloje esanti 2018 m. sausio 6 d. kiosko pirkimo–pardavimo sutartis, sutartį patvirtina dviejų sutarties sudarymą mačiusių liudytojų L. C. ir R. B. parodymai, kad jų akivaizdoje buvo pasirašyta kiosko pirkimo-pardavimo sutartis ir A. P. perduota 4 000 Eur suma. Byloje esantis 2018 m. balandžio 17 d. atsakovės G. A. prašymas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, patvirtina, kad ji informavo savivaldybę, jog 2018 m. sausio 6 d. įsigijo kioską iš A. P.. Teismas, išnagrinėjęs bylą, pažymėjo, kad kiosko pirkimo–pardavimo sutartyje esančio A. P. parašo autentiškumą patvirtino atliktos rašysenos ekspertizės 2019 m. balandžio 16 d. aktas Nr. 11-678 (19). Ieškovės teiginys, kad 2018 m. sausio 6 d. prekybos kiosko pirkimo – pardavimo sutartis yra sukonstruota, paremtas tik ieškovės spėlionėmis, tam patvirtinti ieškovė nepateikė jokių įrodymų bei nereiškė jokio prašymo dėl dokumentinės ar kitokios tinkamos ekspertizės, kuri būtų galėjusi patvirtinti ar paneigti nurodytą versiją, skyrimo. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti 2018 m. sausio 6 d. kiosko pirkimo – pardavimo sutartį nesudaryta, todėl ir reikalavimas pripažinti 2018 m. sausio 9 d. panaudos sutartį negaliojančia ab initio ir reikalavimas grąžinti raktus negali būti tenkinami.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja aplinkybę apie pirmojo lapo sukeitimą (perspausdinimą) nurodė patikslintame ieškinyje, kuriame teigė, kad sutartis galėjo būti pagaminta pakeičiant jos pirmąjį lapą. Taigi pareiškėja neįrodė, kad pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė apie pirmojo lapo sukeitimą (perspausdinimą) jai nebuvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors pareiškėja aplinkybę apie lapo pakeitimą (perspausdinimą) grindžia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 20 d. išvada, kuri parengta jau įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, tačiau teismas pažymėjo, kad savo patikslintame ieškinyje nurodytai aplinkybei apie lapo sukeitimą galėjo pasitelkti visas CPK numatytas įrodinėjimo priemones bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinis teismas procesinius sprendimus grindė ir motyvavo ne tik šalių sudaryta rašytine kiosko pirkimo–pardavimo sutartimi, bet ir kitais įrodymais, kurių pagrindu nustatė, kad sutartis tarp A. P. ir G. A. buvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartyje pažymėjo, kad kiosko pirkimo–pardavimo sutartyje esančio A. P. parašo autentiškumą patvirtino atliktos rašysenos ekspertizės 2019 m. balandžio 16 d. aktas Nr. 11-678 (19). Teisėjų kolegija konstatavo, kad sutarties sudarymą patvirtina mačiusių dviejų liudytojų L. C. ir R. B. parodymai, atsakovės G. A. 2018 m. balandžio 17 d. prašymas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, rašysenos ekspertizės 2019 m. balandžio 16 d. aktas Nr. 11-678 (19).
Žemesnės instancijos teismas
8. Nei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 20 d. išvadoje, nei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 23 d. nutarime nenurodyta, jog 2018 m. sausio 6 d. prekybos kiosko pirkimo – pardavimo sutartis suklastota. Priešingai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
9. Atsakovė UAB „Monsega“ turėjo 1 000 Eur išlaidų už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą, konsultaciją. Teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies, priteisė jai iš pareiškėjos 487,74 Eur sumą teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1183-647/2019.
11. Nurodo, kad pagrindinis motyvas ir bylos įrodymas, kuriuo grindžiami teismų sprendimai - atsakovės G. A. ir A. P. 2018 m. sausio 6 d. Prekybos kiosko pirkimo - pardavimo sutartis. Apeliantė 2021 m. sausio 7 d. sužinojo, kad sutarties pirmasis lapas yra pakeistas (perspausdintas). Minėti teismų sprendimai grindžiami įrodymu, kuris nėra autentiškas, yra klastotas, todėl tokio įrodymo pagrindu priimti sprendimai negali būti vertinami kaip teisingi ir teisėti. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, apeliantė neturėjo įrodymų, jog sutartis nėra autentiška. Pirmosios instancijos teismui taip pat buvo kilę abejonių sutarties autentiškumu, kuris galėjo būti įtakotas atsakovės G. A. neteisėtų veiksmų, tačiau teismas neatliko CPK nustatytų procesinių veiksmų, siekiant pagrįsti ar paneigti sutarties klastojimo aplinkybę. Liudytoja R. B. teisme paaiškino nežinanti, kokią sutartį pasirašinėjo A. P. ir G. A.. Liudytoja L. C. taip pat negalėjo teisme paaiškinti, kokią konkrečiai sutartį pasirašė A. P. ir G. A.. Specialisto išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Sutartis nėra vientisas dokumentas. Bylos nagrinėjimo metu G. A. nuslėpė aplinkybes apie sutarties „perkonstravimą“, todėl nei apeliantė, nei teismas negalėjo objektyviai ir visapusiškai įvertinti visų bylos įrodymų, jų patikimumo, tarpusavio sąsajos ir jų klastojimo aplinkybių.
Atsiliepimas
12. Suinteresuoti asmenys UAB „Monsega“ ir G. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė tiek savo ieškiniu, tiek patikslintais procesiniais dokumentais savo teises į prekybos kioską kildino išskirtinai iš paveldėjimo santykių po A. P. mirties. 2018 m. sausio 6 d. kiosko pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu A. P. 2008 m. balandžio 3 d. įgytas, bei po jo mirties ieškovės paveldėtas kioskas stovėjo žemės sklype, esančiame sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), o 5 x 6 kv. m modernus kioskas stovėjo adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindiniu abiejų teismo instancijų sprendimų pagrindu buvo ne kaip nurodo pareiškėja, atsakovės G. A. ir A. P. 2018 m. sausio 6 d. Prekybos kiosko pirkimo - pardavimo sutartis, o nustatytos faktinės paveldėjimo aplinkybės iš kurių seka, jog ji nepaveldėjo ginčo kiosko apskritai. Ieškovės pateiktos naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra esminėmis, kadangi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinis teismas sprendimą grindė ir motyvavo net tik šalių sudaryta rašytine kiosko pirkimo pardavimo sutartimi, bet ir kitais įrodymais, kurių pagrindu nustatė, kad sutartis tarp A. P. ir G. A. buvo sudaryta. Priešingai nei nurodo pareiškėja, jokioje eksperto išvadoje nėra nurodyta, kad sutartis galėjo būti suklastota. Priešingai Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
13. Kadangi technika buvo pasenusi, tai spausdindavo, tai nespausdindavo, atsakovė galėjo vieną sutarties lapą arba egzempliorių atspausdinti su vienu spausdintuvu, o kitą lapą arba egzempliorių - kitu, nes tuo metu jos namuose buvo 3 spausdintuvai, kurie neišliko. Dėl spausdinimo technikos sutrikimų kiosko pirkimo - pardavimo sutartis galėjo būti atspausdinta tuo pat metu, tačiau skirtingais spausdintuvais, kuo yra paaiškinama, dėl ko gali skirtis sutarties pirmojo lapo ir antrojo lapo topografija bei kiauryminių skylučių kiekis. Ieškovei pakeitus gynėją bei pateikus patikslintą ieškinį, jau tuo metu ji teigė, kad sutartis galėjo būti pagaminta pakeičiant jos pirmąjį lapą ir bandė šias aplinkybes teismui įrodyti. Ieškovė, turėdama teisę pasinaudoti galimybe prašyti teismo paskirti dokumento teismo ekspertizę, šia savo teise nepasinaudojo. Dėl minėtų liudytojų parodymų vienareikšmiškai jau pasisakė abiejų instancijų teismai, todėl šiame procese pareiškėjai nepateikus esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių susijusių su liudytojų parodymais, šis pareiškėjos argumentas yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1183-647/2019, kurioje pareiškėja siekia atnaujinti procesą, ieškovės V. K. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė pripažinti 2018 m. sausio 6 d. prekybos kiosko pirkimo–pardavimo sutartį nesudaryta; pripažinti 2018 m. sausio 9 d. panaudos sutartį negaliojančia ab initio; įpareigoti atsakovę UAB „Monsega“ grąžinti prekybinį kioską, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei prekybinio kiosko raktus; priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia, jų manymu, naujai paaiškėjusia aplinkybe – teigia, kad 2021 m. sausio 7 d. gavusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 02-2-00149-20, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, sužinojo, jog 2018 m. sausio 6 d. prekybos kiosko pirkimo–pardavimo sutarties pirmasis lapas yra pakeistas (perspausdintas), t. y. sutarties antrasis lapas yra autentiškas, o pirmasis, kuriame nurodomi esminiai sandorio elementai (dalykas, objektas, šalys ir kt.) yra pakeistas, neautentiškas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartų, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2017-05-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
17. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktas, kad sutartis buvo sudaryta buvo pripažintas remiantis ne tik ginčo sutartimi, tačiau taip pat šią aplinkybę patvirtino ir byloje esantys sutarties sudarymą mačiusių dviejų liudytojų L. C. ir R. B. paaiškinimai, atsakovės G. A. 2018 m. balandžio 17 d. prašymas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, rašysenos ekspertizės 2019 m. balandžio 16 d. aktas Nr. 11-678 (19). Kad naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų pripažintos pagrindu atnaujinti bylos procesą, be kitų reikalavimų, šios aplinkybės turi atitikti sąlygas, jog jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šią, neva naujai paaiškėjusią aplinkybę, ieškovė jau buvo nurodžiusi ir įrodinėjo patikslintame ieškinyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas rodo, jog ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma ir nėra naujai paaiškėjusi. Taip pat šia aplinkybe pareiškėja grindė savo apeliacinį skundą ir nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Nors atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apeliantė neturėjo įrodymų, jog sutartis nėra autentiška, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja turėjo teisę ir galimybes pasitelkti visas CPK numatytas įrodinėjimo priemones, prašyti teismą skirti ginčo sutarties autentiškumo ekspertizę, tačiau šiomis savo teisėmis nesinaudojo. Bylą nagrinėję teismai šią ieškovės nurodomą aplinkybę vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais ir sprendė, jog nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sutartis yra suklastota.
19. Taip pat naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Šiuo atveju pareiškėja šios sąlygos taip pat neįrodė. Nei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 20 d. išvadoje, nei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 23 d. nutarime nenurodyta, jog 2018 m. sausio 6 d. prekybos kiosko pirkimo – pardavimo sutartis būtų suklastota. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 20 d. išvadoje yra padaryta išvada, jog dokumento pirmas lapas skiriasi nuo šio dokumento antro lapo, pirmo lapo spausdintinio teksto dažomoji medžiaga skiriasi nuo šio dokumento antro lapo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, nei viena iš institucijų nepadarė išvados, jog ginčo sutartis yra suklastota, kas paneigia egzistuojant tokią naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.
20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos minimos naujos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
21. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą, todėl suinteresuotų asmenų UAB „Monsega“ ir G. A. patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos UAB „Monsega“ naudai priteisiamos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuoto asmens UAB „Monsega“ naudai iš pareiškėjos V. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.