Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei M. L. B. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo S. A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-21 išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo pilnai patenkino ieškinį.

2014-02-04 teisme gauti atsakovės prieštaravimai, kuriuose atsakovė nurodė, kad 250-jai DNSB ji nėra skolinga. Nurodė, kad apie krūmų ir medžių kirtimus, apie siūlių tarp blokų remontą apie vamzdžių keitimą bendrijos metinėse ataskaitose nebuvo net užsiminta. Nurodė, kad bendrija neturi kaupiamųjų lėšų atskiros fondo sąskaitos - nesilaikoma įstatymo 25 str. 3 d. nurodymo: nėra apskaitomos kaupiamosios lėšos kiekvienam buto savininkui atskirai. Paaiškino, kad bendrijos narių susirinkimuose ir bendrijos 2011, 2012, 2013 metinėse pajamų – išlaidų sąmatose nėra nurodyta, kad atsakovė būtų skolinga bendrijai už sienų siūlių tvarkymą, vandens stovo- šilumokaičio keitimą, vandens magistralių keitimą, vamzdžių remontą, elektros gaubtų montavimą rūsyje. Nurodė, kad L. G. nuo 2013 m. liepos mėn. be bendrijos narių susirinkimo nutarimo savavališkai padidino mokestį už bendrijos administravimą. Be bendrijos narių susirinkimo nutarimo didelių rinkliavų iš gyventojų reikalaujama ir už kitus darbus - už krūmų iškirtimą šalia pastato (duomenys neskelbtini) reikalauta 430 litų, už kelių kvadratinių metrų grafičiais ištepliotos galinės namo sienos uždažymą - 1000 Lt, už medžiagas - 418,54 Lt; už vienos laiptinės lauko durų nudažymą - už darbą - 200 Lt, už dažus - 75 Lt. Atsakovė taip pat nurodė, kad bendrijai yra draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, todėl bendrijos reikalavimas dėl 250 Lt priteisimo iš atsakovės yra neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2015 m. sausio 29 d. gautas apeliantės prašymas priedas. Prašo bylą nagrinėti žodinio procesu metu, nes ieškovė pateikia daug melagingų duomenų. Nurodo, kad dauguma butų savininkų nesutiko dėl tarpblokinių siūlių remonto, be to, ieškovė už darbus su rangovais sutarė kelis kartus brangiau negu darbą būtų atlikusios kitos firmos. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apeliantės vyras bute užregistruotas tik nuo 2013-12-17, nes jau nuo 1974 m. A. B. buvo šeimos narys ir apsigyveno bute kartus u apeliante.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį su prašymu dėl preliminaraus sprendimo priėmimo dokumentinio proceso tvarka, nors ginčas tarp ieškovo piniginiai reikalavimai atsakovei kilo ne iš sutarties, delikto, ar kitokių reikalavimų, nurodytų CPK 424 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau šio veiksmo neatliko, bet priėmė atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, todėl byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, ieškovui sumokėjus pagal pateiktą ieškinį tik pusę žyminio mokesčio sumos, mokėtinos pagal pareikštą turtinę reikalavimą tuo atveju, jei ieškinys būtų pateiktas ginčo teisenos tvarka. Tai, kad teismas netinkamai taikė CPK 424 straipsnio 1 dalies normas, nereiškia, kad dėl to galutinis teismo sprendimas, priimtas šioje byloje turi būti panaikintas. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai, kad byla buvo išnagrinėta ginčo teisenos tvarka, reiškia, kad atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti visomis teisėmis, suteikiamomis šalims bylos nagrinėjimo procese .

Ieškovas nurodė, jog atsakovė mokėjo dalį jai priskaičiuotų mokesčių, tačiau nemokėjo už suteiktas paslaugas ir atliktus privalomus darbus. Atsakovei prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodžius, kad ieškovas nesilaiko Bendrijų įstatymu nustatytos rinkliavų ir mokesčių ėmimo tvarkos, kad apie krūmų ir medžių kirtimus, apie siūlių tarp blokų remontą, apie vamzdžių keitimą Bendrijos metinėse ataskaitose nebuvo užsiminta, Bendrijos narių susirinkimuose ir Bendrijos 2011, 2012, 2013 metams parengtose metinėse pajamų –išlaidų sąmatose nėra ir nebuvo patvirtinta, kad atsakovė skolinga bendrijai 1233,85 Lt, teismo sprendime turėjo būti apdarytos išvados dėl šių aplinkybių. Atsakovei nurodžius, kad nėra priimta Bendrijos narių susirinkimo nutarimo dėl išieškojimo iš jos 1233,85 Lt įsiskolinimo, kad Bendrijos narių susirinkime nebuvo svarstyti mokesčiai dėl konkrečių darbų, pvz. elektrinių gautų montavimas rūsyje, teismo sprendime turėjo būti padarytos išvados dėl to, kurios iš išlaidų , už kurių atlikimą reikalauja apmokėti skolą ieškovas, buvo būtinos, o kurioms buvo reikalingas DNSB susirinkimo pritarimas.

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas) 21 straipsnio 3 dalis numato, kad Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo:

1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus;

2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus;

3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

Ieškovas byloje turi pateikti įrodymus, kurios iš išlaidų, kurias atsisakė apmokėti atsakovė, buvo nustatytos mokėti teisės aktų, kurios - bendrijos organų, kada priimtais sprendimais buvo nustatytos šios išlaidos. Atsakovei nurodžius, kad elektrinių gautų montavimas rūsyje nebuvo svarstytas, ieškovas turėjo pateikti atsikirtimus, kada ir kokio dydžio šios ir kitos išlaidos, kurias atsisako apmokėti atsakovė, buvo patvirtintos bendrijos organų, nurodyti, kurios išlaidos buvo išlaidomis, susijusiomis su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais reikalavimais, o kurios patvirtintos bendrijos organų ir kada įvykusiais sprendimais. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, buto ir kitų patalpų savininko (naudotojo) pareiga atlyginti išlaidas, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, pagal įstatymą atsiranda esant vienam iš alternatyvių pagrindų: 1) išlaidos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais reikalavimais, arba 2) dėl jų yra priimtas administratoriaus (nagrinėjamu atveju – Bendrijos) ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Ieškovui atsiliepime į pateiktus prieštaravimus nurodžius, kad darbai, už kuriuos atsisako mokėti atsakovė, yra privalomojo pobūdžio, susiję su privalomaisiais darbais ir net nesutikus atsakovei, mokesčiai už šiuos darbus turi būti mokami Bendrijai, bei byloje teikiant įrodymus dėl išlaidų svarstymo bendrijos organų susirinkimuose, teismo sprendime turi būti padaryta išvada, ar išlaidos, kurių reikalauja ieškovas ir kurias atsisako apmokėti atsakovė, yra priskiriamos vienai ar kitai kategorijai išlaidų. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad tokie darbams darbai kaip telefonspynės priežiūra, elektrinių gautų montavimas rūsyje, durų dažymo darbai, krūmų ir medžių kirtimo darbai, grafičių uždažymo, pašto ir transporto išlaidos buvo privalomais darbais ir išlaidomis, todėl teismo sprendime turėjo būti padarytos išvados, ar pagrįstai jos reikalaujamos iš gyventojų. Apeliacinės instancijos teismas negali padaryti išvadų pagal byloje pateiktus įrodymus dėl šių aplinkybių, nes byloje turi būti duomenys, už kokius darbus ir kokioje sumoje jai priskaičiuotų išlaidų nepamoka atsakovė, pateikti duomenys, kokiu pagrindu šių išlaidų apmokėjimo reikalauja ieškovas. Teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus byloje CPK 179 straipsnio 1 dalies pagrindu ir padaryti išvadą, ar visais atvejais reikalavimas apmokėti išlaidas yra pagrįstas. Atsakovė byloje turi pateikti duomenis, kuriems darbams nurodytų išlaidų ji neapmokėjo ir kokioje sumoje, o ieškovas turi nurodyti, kokiu pagrindu kiekvienu atveju reikalauja apmokėti išlaidas. Teismo sprndimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies , CPK 185 straipsnio pagrindais, nes byloje nebuvo visapusiškai išnagrinėtos byloje reikšmingos aplinkybės.

Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė apie ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumoje 250 Lt nepagrįstumą, nurodant, kad toks prašymas neatitinka CPK 98 straipsnio nuostatų, šie atsakovės argumentai pagrįsti, nes byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas naudojosi teisine pagalba juridinio asmens, kuris negali būti jo atstovu teisme pagal civilinio proceso kodekso normas ( CPK 56 straipsnis ).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.