Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

A. M. L. B. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, kad Bendrijai ji neskolinga. Pažymėjo, kad apie krūmų ir medžių kirtimus, blokų siūlių remontą, vamzdžių keitimą Bendrijos metinėse ataskaitose net neužsiminta. Be to, Bendrija neturi kaupiamųjų lėšų atskiros fondo sąskaitos, t. y. nesilaikoma Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nurodymo apskaityti kaupiamąsias lėšas kiekvienam buto savininkui atskirai. Bendrijos 2011, 2012, 2013 metinėse pajamų – išlaidų sąmatose nenurodyta, kad atsakovė būtų skolinga Bendrijai už sienų siūlių tvarkymą, vandens stovo-šilumokaičio keitimą, vandens magistralių keitimą, vamzdžių remontą, elektros gaubtų montavimą rūsyje. Atsakovės teigimu, Bendrijos pirmininkė nuo 2013 m. liepos mėn. be Bendrijos narių susirinkimo nutarimo savavališkai padidino mokestį už Bendrijos administravimą, taip pat be Bendrijos narių susirinkimo nutarimo reikalauja didelių rinkliavų ir už kitus darbus: už krūmų šalia pastato Laisvės pr. iškirtimą reikalauta 430 Lt; už kelių kvadratinių metrų grafičiais ištepliotos namo sienos uždažymą - 1000 Lt už darbą ir 418,54 Lt už medžiagas; už vienos laiptinės lauko durų nudažymą 200 Lt už darbą ir 75 Lt už dažus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu patenkino ieškovo 250-oios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį iš dalies. Priteisė iš atsakovės M. L. B. ieškovui 250-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai 336,32 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 336,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 13,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.Teismas pažymėjo, kad įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).Teismas nustatė, kad Bendrijos pirmininkui mokėtino darbo užmokesčio dydis nustatytas Bendrijos narių įgaliotinių 2006-09-28, 2007-08-07, 2009-12-10 susirinkimuose. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo priimti nutarimai nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantys. Atlyginimai Bendrijos pirmininkui ir darbuotojams mokami iš eksploatacinėms išlaidoms surenkamų lėšų. Eksploatavimo išlaidų tarifas padidintas taip pat nenuginčytais Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimais, todėl teismas nesutiko su atsakovės, trečiojo asmens teiginiais, kad šis tarifas padidintas neteisėtai. Teismas pripažino teisiškai pagrįsta ieškovo pozicija, kad tuo atveju, kai Bendrijos darbuotojai išleidžiami kasmetinių atostogų, juos pavaduojantiems asmenims teisėtai mokamas atlyginimas, dėl to per metus iš viso išmokama 13 mėnesinių atlyginimų. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad Bendrijos pirmininkui ir darbuotojams mokamas didesnis darbo užmokestis, negu nustatyta Bendrijos įgaliotinių susirinkimo priimtais sprendimais. Pažymėjo ir tai, kad butų savininkų prašymu jų butuose atliekami ne bendrosios nuosavybės objektų remonto darbai nepatenka į Bendrijos darbuotojų darbo funkcijas. Teismas pažymėjo, kad Bendrijos pirmininkui skirtina suma telefono ryšio išlaidoms yra nustatyta Bendrijos įgaliotinių susirinkimo 2009-12-10 nutarimu. Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimas, nėra panaikintas ar pakeistas įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, reikalavimas, kad Bendrijos pirmininkė kas mėnesį teiktų detalias ataskaitas, pagrindžiančias telefonų naudojimą Bendrijos reikmėms, neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo principų.Teismas konstatavo, kad Bendrijos valdybos 2012-06-06 ir 2013-07-31 nutarimai nėra pakankamas pagrindas reikalauti iš atsakovės papildomų įmokų už šilumos punktų parengimą 2012, 2013 m. šildymo sezonui. Esant tokiai teisinei situacijai, kai dėl aptariamų įmokų mokėjimo nėra įstatymų nustatyta tvarka priimto kompetentingo Bendrijos organo (Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo) sprendimo, šios įmokos nesusijusios su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o atsakovė nėra davusi sutikimo tokias įmokas mokėti, ji pagrįstai atsisakė mokėti 14,01 Lt (4,06 Eur) už 2012 m. ir 19,75 Lt (5,72 Eur) už 2013 m.Teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateikta namo Vilniuje, Laisvės pr., korpuso, kuriame yra ir atsakovei bei trečiajam asmeniui priklausantis butas, apklausa dėl laiptinės užrakto su pasikalbėjimo įrenginiu mėnesinio aptarnavimo reikalingumo. Iš 36 butų 24 butų savininkai, tarp jų ir trečiasis asmuo S. A. B., nesutiko, kad būtų atsisakyta mėnesinio šio įrenginio aptarnavimo. Taigi butų savininkų dauguma pritarė mėnesiniam laiptinės užrakto su pasikalbėjimo įrenginiu aptarnavimui. Kartu pažymėjo tai, kad Bendrijos ir įmonės „Garena“ sudarytoje Sutartyje nustatyta, jog už kiekvieną sutartyje numatytą aptarnauti butą mokama po 1,50 Lt per mėnesį. Atsakovei ginčo laikotarpiu šis mokestis skaičiuotas po 1,53 Lt. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teisę imti iš atsakovės didesnį mokestį. Dėl to ieškovo reikalaujamą priteisti sumą teismas sumažino 0,30 Eur (1,02 Lt) (telefonspynės mokestis atsakovei ginčo laikotarpiu skaičiuotas 34 mėn.).Teismas pažymėjo, kad būtinybė atlikti nuogrindų aplink Pastatą tvarkymo darbus nustatyta 2010-08-25 Statinio apžiūros akte ir 2011-05-09 Statinio apžiūros ir ekspertizės akte. Dėl šių darbų buvo sudaryta 2011-11-07 rangos sutartis, darbai priimti pagal 2011 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą. Todėl teismas konstatavo, kad nuogrindų aplink pastatą atstatymo darbai atlikti pagrįstai, atsakovė turi pareigą už juos sumokėti 35,04 Lt (10,15 Eur). Būtinybė pašalinti krūmokšnius ir medelius nuo pastato nuogrindų taip pat nustatyta 2010-08-25 Statinio apžiūros akte. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į užmokestį, sumokėtą už medelių šalinimo darbus, nėra pagrindo pripažinti, kad jis neatitinka protingumo reikalavimo. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kas ir kada priėmė sprendimą atlikti laiptinės durų dažymo darbus, kurie atlikti 2013-07-31, už kuriuos 2013 m. liepos mėn. mokėjimo pranešime atsakovei nurodyta sumokėti 7,80 Lt. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog aptarti darbai nėra privalomųjų reikalavimų vykdymas, dėl jų nebuvo priimtas Bendrijos narių ar įgaliotinių susirikimo nutarimas, atsakovė turi pagrindą atsisakyti mokėti šių darbų išlaidas, dėl kurių nėra davusi savo sutikimo. Pažymėjo, kad įpareigojimas nuvalyti nuo Namo sienų tepliones buvo nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2012-08-23 akte Nr. A32-1728-(2.9.10-AP2). Atsakovė, trečiasis asmuo, iš esmės pripažindami tokių darbų būtinumą, tačiau nesutikdami su nurodytų darbų kaina, nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuos darbus buvo galima atlikti už mažesnę kainą. Todėl teismas atsakovės ir trečiojo asmens argumentus dėl teplionių nuo namo sienų pašalinimo išlaidų nepagrįstumo atmetė kaip neįrodytus. Teismas sprendė, kad 2013-10-02 atlikti karšto vandens magistralės vamzdžių keitimo darbai buvo privalomieji statinio inžinerinių sistemų priežiūros darbai, kuriems atlikti nereikėjo bendraturčių sutikimo. Todėl konstatavo, kad atsakovė neturi pagrindo atsisakyti padengti jai tenkančią nurodytų darbų išlaidų dalį.Bendrijos valdyba informaciją apie šilumokaičio avarinę būklę ir būtinybę nedelsiant jį pakeisti gavo iš kompetentingo asmens – šilumininko-santechniko, teismas konstatavo, jog nurodyti darbai Bendrijos valdymo organų pagrįstai kvalifikuoti kaip privalomieji, kuriems atlikti nereikia gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo.Teismas vertino, kad ieškovo Bendrijos atstovai, gavę 2012-04-17 Statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuota būtinybė nedelsiant atlikti gyvenamojo namo Vilniuje, Laisvės pr., išorinių sienų blokų ir siūlių remontą, turėjo pagrindą imtis veiksmų tokio pobūdžio Pastato sienų defektams šalinti, nes tokių darbų atlikimas yra susijęs su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog ginčo darbai atlikti už nepagrįstai didelę kainą, atsakovė, trečiasis asmuo nepateikė. Dėl to nesutikimo su ieškovo reikalaujama priteisti skola už sienų remonto darbus argumentus teismas atmetė kaip neįrodytus.Liftų atstatymo fondas turi specifinę paskirtį – kaupti lėšas lifto atnaujinimui (kapitaliniam remontui ar pakeitimui nauju). Tuo tarpu eksploatuojant liftą pasitaikančių gedimų šalinimo išlaidos pagrįstai renkamos iš butų savininkų tam konkrečiam gedimui pašalinti. Dėl to atsakovė neturi pagrindo atsisakyti mokėti lifto gedimams pašalinti 2011, 2012 m. patirtų išlaidų.Teismas pažymėjo, kad informacijos pateikimo Bendrijos nariui, Bendrijos namo buto savininkui išlaidos, taip pat raštų dėl Bendrijos veiklos siuntimo kompetentingoms institucijoms išlaidos yra išlaidos, susijusios su Bendrijos veikla, kurios padengiamos iš administravimui skiriamų lėšų. Jeigu Bendrija mano, kad asmuo, į kurio skundus tenka atsakinėti, daro žalą Bendrijai, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad į 2013 m. sausio ir balandžio mėn. mokėjimo pranešimus be pagrindo įrašytos pašto ir transporto išlaidos, todėl reikalavimą priteisti šias išlaidas atmetė.

A. M. L. B. ir S. A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-14 sprendimo dalį (dėl tarpblokinių siūlių užglaistymo, telefonspynės aptarnavimo, tryliktojo atlyginimo samdomiems darbuotojams, neteisėto ir net padidinto atlyginimo bendrijos pirmininkei) ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes neatlikus audito šis ieškinys negali būti teisingai išnagrinėtas, o skundą prašo nagrinėti apeliantams dalyvaujant. Nurodė, kad pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, buto savininkas neprivalo apmokėti darbų dėl kurių nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų savininkų susirinkimo sprendimas. Kadangi dėl tarpblokinių siūlių užglaistymo bendrija sumokėjo net 118 000 Lt, o iš 315 butų savininkų tik 27 sutiko, kad būtų atliekami tokie darbai, o bendrijos nariai nei kasmetinėje pajamų – išlaidų sąmatoje, nei kituose susirinkimuose tokių darbų reikalingumo nepatvirtino, tai pagal Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, negalima priskirti išlaidų, kurios ieškinyje niekuo nepagrįstos. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik vieno inspektoriaus pasiūlymu remontuoti tarpblokines siūles, nors pastato apžiūros akte, kurį pasirašė tik inspektorius R. V. ir bendrijos pirmininkės pareigas einanti L. G. nenurodyta, kurių pastatų ir kurių korpusų siūlėse yra defektų. Teismas neatsižvelgė į kitų bendrijos pastatus apžiūrėjusių inspektorių išvadas. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai reikalauja iš atsakovų įrodymų, kad galima surasti pigiau darbus atliekančių rangovų. Tą turėjo padaryti ieškovė ir teismui pateikti įrodymus. Apeliantų nuomone bendrijos pirmininkė neteisėtai pasididino atlyginimą ir be visuotinio bendrijos narių sutikimo samdomiems darbuotojams moka tryliktą atlyginimą per metus. Ieškovės aiškinimas, kad tryliktą atlyginimą moka atostogauti išėjusius pavaduojantiems darbuotojams, nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kas nuo 2010 m. iki 2013 m. pavadavo finansinininkę, šilumininką, elektriką. Duomenų apie su jais sudarytas sutartis, jų kvalifikaciją, išmokėtų atlyginimų pateisinimą nėra. Pažeisdama bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 4 dalis ieškovė nepagrįstai teigia, kad įgaliotinių susirinkimas turi visuotinio susirinkimo teises, nes bendrijos nariai tokių teisių niekada neperdavė įgaliotiniams, niekada tokia nuostata neužfiksuota visuotiniame susirinkime. Ieškovo su personaline įmone „Garena“ sudarytoje sutartyje nebuvo numatyti jokie telefonspynės aptarnavimo darbai, nebuvo jokių priedų prie sutarties. Atsakovei neteko matyti, kad būtų atliekami telefonspynės aptarnavimo darbai, tą patį paliudijo A. G.. Objektyviausi sprendimai galėtų būti priimti tik atlikus nepriklausomą bendrijos finansinės veiklos auditą.

Apeliantė prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantė savo apeliaciniame skunde remiasi CK 83 straipsnio 4 dalies nuostata, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.Tačiau ši bendrijos nario teisė nėra absoliuti CK 83 straipsnio 1-3 dalys numato, jog buto savininkas savo teisėmis turi naudotis, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai; reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Remiantis CK 4.85 straipsnyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 85 straipsnio 1 dalis). Daugiabutį namą Laisvės pr. Vilniuje, kuriame apeliantei priklauso butas Nr. 57, administruoja 1994-08-18 įsteigta 250-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau tekste Bendrija) nuo 1994 08 18 įregistruota juridinių asmenų registre veikianti pagal Visuotiniame susirinkime patvirtintus įstatus, pagal kuriuos aukščiausias Bendrijos valdymo organas yra Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, taip pat įstatuose numatyta, jog sudaromas Įgaliotinių susirinkimas, turintis visas Visuotinio susirinkimo teises išskyrus teisę spręsti įstatais Visuotinio Bendrijos narių susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirtus klausimus (įstatų 19 straipsnis), kuriems remiantis Įstatų 25 straipsniu priskiriami klausimai dėl bendrijos organizavimo ir likvidavimo. Todėl apeliantės argumentai dėl įgaliotinių susirinkimų nutarimų neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė teigia, jog Įgaliotinių susirinkimai nešaukiami, o jų protokolus surašo pati bendrijos pirmininkė, tačiau šie jos teiginiai abstraktūs, nepagrįsti įrodymais, be to šioje byloje nėra reiškiami reikalavimai pripažinti įgaliotinių susirinkimų nutartimus negaliojančiais, todėl šie klausimai yra už bylos nagrinėjimos ribų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl bendrijos pirmininkės bei kitų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčių taip pat atmestinas. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus pagrįstai nustatė, kad bendrijos pirmininkui mokėtino darbo užmokesčio dydis nustatytas Bendrijos narių įgaliotinių 2006-09-28, 2007-08-07, 2009-12-10 susirinkimuose ir kad spręsdamas šį klausimą Bendrijos įgaliotinių susirinkimas veikė savo kompetencijos ribose (Bendrijos Įstatų, galiojusių iki 2013-03-20, 19 punktas, galiojančių Įstatų 19 punktas). Bendrijos įgaliotinių 2009-12-10 susirinkimas nutarė nuo 2010-01-01 patvirtinti 1 MMA dydžio (800 Lt arba, 231,70 Eur) darbo užmokestį Bendrijos pirmininkui, taip pat atitinkamo dydžio darbo užmokesčius kitiems Bendrijos darbuotojams (finansininkui (0,9 MMA), šilumininkui (0,75 MMA), elektrikui (0,25 MMA), kiemsargiui (0,6 MMA), valytojui (0,6 MMA) (T. I, p. 43-44). Šio Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo priimti nutarimai nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė neturintis teisinio pagrindo jais nesivadovauti.Remdamasis teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovų duotais paaiškinimais, kad atlyginimai Bendrijos pirmininkui ir darbuotojams mokami iš eksploatacinėms išlaidoms surenkamų lėšų bei byloje pateiktais duomenimis, kad iki 2012-06-01 ieškovo Bendrijoje eksploatacinės išlaidos buvo skaičiuojamos po 0,22 Lt/kv. m. Bendrijos įgaliotinių susirinkimo 2012-05-17 nutarimu nuspręsta eksploatacinių išlaidų tarifą nuo 2012-06-01 padidinti iki 0,30 Lt/kv., Bendrijos įgaliotinių susirinkimo 2013-06-18 nutarimu nuspręsta eksploatacinių išlaidų tarifą nuo 2013-07-01 padidinti iki 0,40 Lt/kv. m., kad Eksploatavimo išlaidų tarifas padidintas nenuginčytais Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimais, teismas teisėtai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės, trečiojo asmens teiginiais, kad šis tarifas padidintas neteisėtai.Dėl atsakovės, trečiojo asmens argumentų, kad Bendrija darbuotojams neteisėtai išmokama trylika atlyginimų per metus, teismas teisingai pažymėjo, jog teisiškai pagrįsta ieškovo pozicija, kad tuo atveju, kai Bendrijos darbuotojai išleidžiami kasmetinių atostogų, juos pavaduojantiems asmenims teisėtai mokamas atlyginimas, dėl to per metus iš viso išmokama 13 mėnesinių atlyginimų.Teismas išsamiai išanalizavo byloje pateiktus duomenis ir nustatė, jog nėra pagrindo teigti, kad Bendrijos pirmininkui ir darbuotojams mokamas didesnis darbo užmokestis, negu nustatyta Bendrijos įgaliotinių susirinkimo priimtais sprendimais, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti.

Dėl laiptinės užrakto su pasikalbėjimo įrenginiu (apeliaciniame skunde įvardijama telefonspyne) aptarnavimo mokesčio