Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolės M. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys M. G., uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas skolininko pakeitimo teisėtumo klausimas ir jo teisių perėmimas jam mirus.

2. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0007-06/01230 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-0534-574/2006 dėl 176,16 Eur skolos su palūkanomis išieškojimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ naudai. Skolininkas M. A. mirė 2016-07-17, o 2016-11-04 buvo areštuotos skolininko lėšos pensijų kaupimo sąskaitose. Antstolė 2016-11-17 pateikė informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI), kad nebuvo įregistruota skolininko palikimo priėmimo faktų. VMI 2017-08-04 atsiuntė antstolei palikimo priėmimo valstybei liudijimą. 2017-08-07 antstolės patvarkymu Nr. S17-16294 buvo pakeistas miręs skolininkas M. A. į jo pareigų perėmėją Lietuvos Respublikos valstybę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. 2017-08-07 antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S17-16292 dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0007-06/01230 (b.l.10).

15. Nagrinėjamoje byloje ginčui svarbi aplinkybė yra tai, kad UAB „Bitė Lietuva“ pateikė antstolei M. G. vykdomąjį raštą, todėl buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0007/06/01230.

16. Apeliantė įrodinėja, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalis taikoma palikėjo kreditoriui, siekiant apginti įpėdino teises, kurios gali būti pažeistos dėl kreditorių pasyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

18. Nagrinėjamoje byloje kreditorius UAB „Bitė Lietuva“, siekdamas priteistos skolos išieškojimo, pagal galiojantį teisinio reguliavimo mechanizmą kreipėsi į antstolį. Nuo šio momento, antstolis, kaip specialus teisės subjektas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas), perėmė kreditoriaus teises ir pareigas. Tai reiškia, kad būtent nuo to momento kreditoriaus pareigos, numatytos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimas turi būti vertinamas per vykdymo proceso teisinį reglamentavimą.

19. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, jog nagrinėjamoje byloje turi būti tiriamas antstolio pareigų įvykdymo tinkamumas, nustatinėjant visas jo teisinės atsakomybės sąlygas. Valstybė teisino aiškumo ir teisingumo tikslu sukūrė tiek vykdymo proceso teisinį mechanizmą, tiek numatė palikimo perėjimo valstybei pagrindus ir jos teisinės atsakomybės ribas už palikėjo skolas (CK 5.62 straipsnis).

20. CPK 583 straipsnio 1 dalis numato, jog šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

21. Byloje nustatyta, jog antstolė 2016-11-04 areštavo skolininko M. A. lėšas skolininko pensijų kaupimo sąskaitoje. Skolininko skola, tame tarpe, turto arešto aktas buvo išviešintas per Antstolių informacinę sistemą.

22. CPK 624¹ straipsnio 1 dalis numato, jog informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio Kodekso, nustato Antstolių įstatymas. Minėti teisės aktai nenumato antstoliui pareigos pateikti palikimo vietos atsiradimo notarui informacijos apie skolininką, o apeliantė neįrodinėja, kaip jos teisės buvo pažeistos dėl to, kad antstolė M. G. nepateikė notarui turto arešto akto ir/ar kokia žala buvo padaryta valstybei (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokiu atveju apeliantės nurodyta aplinkybė dėl nepranešimo notarui netiriama.

23. Antstolių informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 08 01) numato, kad „antstolių informacinė sistema (toliau – AIS) kuriama ir tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo patvirtinimo“, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1T-71(1.12) „Dėl Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms asmens duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“ (3 punktas).Pagal Nuostatų 23 punktą „Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teismams papildomai teikiami šių nuostatų 16.1, 16.2, 16.10 papunkčiuose ir 18 punkte nurodyti duomenys, teismams papildomai teikiami šių nuostatų 17 punkte nurodyti duomenys“.

24. Taigi sukūrus AIS, kuri valdoma viešosios teisės aktų pagrindu ir kurios duomenis gali gauti VMI (Nuostatų 23 punktas), nėra pagrindo remtis argumentu dėl neinformavimo apie palikėjo skolas kitais būdais, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininko turto areštą.

25. Apeliantė neginčija antstolės veiksmo teisėtumo dėl atlikto 2016-11-04 arešto Nr. S16_18924 (b.l.14), kuris buvo teisinis pagrindas priimti skundžiamą patvarkymą (CPK 13 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad VMI kreipėsi dėl palikimo priėmimo tik po to, kai gavo užklausą (2016-11-17 patvarkymas dėl informacijos pateikimo) iš antstolės. Antstolė 2016-11-17 patvarkyme aiškiai nurodė, kad vykdo išieškojimą iš skolininko M. A. (b.l.6). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė dar prieš palikimo priėmimą (Palikimo perėjimo valstybei 2017-08-03 liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.7)) buvo informuota šiuo patvarkymu apie skolą.

26. Tačiau apeliantė įrodinėdama CK 5.63 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t.y. kad areštas ir tuo pačiu informavimas apie skolininko M. A. skolą įvyko praleidus 3 mėnesių terminą, neįvertino aplinkybės, kad VMI apie skolą buvo informuota net iki palikimo priėmimo, o palikimą priėmė ne pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies terminą, o tik po to, kai buvo informuota antstolės apie skolininko mirtį. Tai reiškia, kad apeliantė turėjo visas galimybes ginčyti atliktą 2016-11-04 areštą Nr. S16_18924. Tuo tarpu apeliantė neįrodinėja nei antstolės M. G. veikos neteisėtumo dėl to, kad 2016-11-04 buvo areštuotos skolininko M. A. lėšos skolininko pensijų kaupimo sąskaitoje, nei žalos fakto ir priežastinio ryšio. Tol kol galioja AIS duomenys apie skolą, valstybei priėmus palikimą, antstolė galėjo remiantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi ir priimti patvarkymą dėl skolininko pakeitimo, todėl skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis).

27. Antstolės M. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad kai ji sužinojo apie skolininko mirtį, tai surašė arešto aktą (b.l.36). Teismas atkreipia dėmesį, kad CK 5.63 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Tačiau, kaip jau nurodyta, apeliantė neginčija antstolės veiksmo teisėtumo dėl atlikto 2016-11-04 arešto Nr. S16_18924, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

28. Tai, kad valstybė atsako už palikėjo skolas pagal CK 5.62 straipsnio nuostatas, nereiškia, kad nereikia vykdyti imperatyvaus CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimo, ypač tuo atveju, kai išieškojimą jau vykdo antstolis, kuris turi pareigą nepažeisti nei išieškotojo, nei skolininko teisių. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta antstolės M. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, jog arešto išviešinimas tėra tik formalumas. Jis paneigia tiek AIS tikslus, tiek pažeidžia CK 5.63 straipsnio 1 dalį. Antstolių informacinės sistemos tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas Nuostatų 5 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad AIS sistemoje buvo registruotas iki 2016-11-04 skolos faktas, kuris būtų prilyginamas išviešinimui, t.y. kaip informacijos suteikimas apie egzistuojančią nuo 2006-05-30 skolininko M. A. skolą.

29. Apeliantė nurodė, kad tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija, šį teiginį grįsdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bylos Nr. 3K-3-63/2012 esmė yra atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl dėl jos negali pasisakyti, nes nesutampa duomenys.

30. Apeliantė nurodė, kad aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šioje byloje nebuvo analizuojamas antstolio veiksmų teisėtumas, todėl ratio decidendi nėra lyginamos teisės ir pareigų aiškinimo aspektu.

31. Taip pat apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013, nurodydama, jog palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtoje nutartyje kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartimi yra nurodyti būdai, kurie pripažįstami teismų praktikoje kaip tinkamas pranešimas palikimą priėmusiems įpėdiniams apie palikėjos skolas. Kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad areštavus skolininkės butą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Esant tokioms aplinkybėms, materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko įvyko, todėl teismai turėjo pagrindą taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti mirusią skolininkę V. K. nauju skolininku – valstybe.

32. Nagrinėjamoje byloje buvo pasinaudota vienu iš būdu informuoti paveldėtoją – skolos fakto išviešinimas per Turto areštų registrą. Šią pareigą privalėjo atlikti antstolis ir ją atliko dar iki valstybė priėmė palikimą. Turto areštas yra galiojantis ir kol jis galioja, tai yra juridinis faktas skolininko pakeitimui. Tai reiškia, jog apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis patvirtina, kad 2017-08-07 antstolės patvarkymas Nr. S17-16292 dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0007-06/01230 (b.l.10) yra teisėtas.

33. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas dėl skolininko pakeitimo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.