Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės

nuteistajam V. P. (V. P.), jo gynėjai advokatei Dovilei Baniulei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti P. P. automobilį) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti K. G. automobilį) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti Audi 80 automobilį) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. G. ir M. E. turto vagystę iš gyvenamojo namo) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį (pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu) bei pastaruoju nuosprendžiu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo periodai. Bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės atlikimo pradžią nuspęsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. P. dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl turto vagystės iš P. P. automobilio), pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl (P. P. automobilio sugadinimo), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti V. E. automobilį), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl turto vagystės iš V. E. automobilio), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti I. P. K. automobilį), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizode dėl turto vagystės iš A. K. automobilio) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir I. J. (I. J.), D. K. (D. K.) A. S. (A. S.), N. Č. (N. Č.), V. K. (V. K.), R. S. (R. S.), E. S. (E. S.) bei E. S. (E. S.), tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad: veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su I. J., D. K., V. K. ir R. S. ir būdami iš anksto susitarę, 2017 m. lapkričio 3 d., apie 12.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: I. J. išlaužus namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., duris, V. P. kartu su I. J., D. K., V. K. ir R. S. neteisėtai įsibrovė į šį namą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajai A. G. priklausantį televizorių „Samsung LE 32B350“ Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, du žibintuvėlius - bendros 48 Eur vertės, nukentėjusiajam M. E. priklausantį benzininį - grandininį pjūklą „J-2150“ Nr. (duomenys neskelbtini) , 450 Eur vertės, metalinę pintinę su rankiniais darbo įrankiais - 50 Eur vertės, du peilius – mačetes – bendros 50 Eur vertės, peilį „Lacoste“ - 20 Eur vertės, tokiu būdu nukentėjusiajai A. G. padarydamas 348 Eur, o nukentėjusiajam M. E. - 570 Eur turtinę žalą;bendrininkaudamas su I. J., D. K., A. S. nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d., 22.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., 00.58 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, I. J. išdaužus nukentėjusiajam P. P. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės, vairuotojo durelių mažą langą - 80 Eur vertės, įsibrovė į šį stovėjimo aikštelėje stovėjusį užrakintą nukentėjusiajam P. P. priklausantį automobilį, po to, I. J. sulaužius automobilio variklio užvedimo spynelę ir vairo blokavimo mechanizmą – 15 Eur vertės, vairo veleną - 15 Eur vertės, dangtelį po vairu - 5 Eur vertės, nupjovus užvedimo spynelės laidus ir kištuką - 5 Eur vertės, bandant jį užvesti, tuo tarpu D. K. šviečiant I. J. žibintuvėliu, o A. S. ir jam (V. P.) stebint aplinką ir stūmus automobilį, kėsinosi jį pagrobti, tačiau automobilio neužvedė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių;veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su I. J., D. K. ir A. S., 2017 m. rugsėjo 1 d., apie 2.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), I. J. ir D. K. išdaužus „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio K. G., 400 Eur vertės, galinį dešinės pusės mažą langą ir taip įsibrovus į automobilį, ir I. J. ir jam (V. P.) bandant jį užvesti, kai tuo tarpu D. K. šviečiant jiems žibintuvėliu, o A. S. stebint aplinką, pasikėsino pagrobti automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilis neužsivedė;veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su I. J., D. K. ir A. S., 2017 m. rugsėjo 1 d., nuo 2.00 val. iki 5.40 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo (duomenys neskelbtini), kieme, A. S. per automobilio stoge esantį dangtį įsibrovus į automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K., 700 Eur vertės, D. K. stebint aplinką, pasikėsino pagrobti šį automobilį.

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo nuomone, jis yra nuteistas per griežtai, kadangi savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, be to, yra nepilnametis, nori mokytis. Nuteistojo gynėjas advokatas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau prašo paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, todėl teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.Svarstant klausimą dėl apylinkės teismo apeliantui paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas buvo nepilnametis, pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis). Reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Kasacinė 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-222/2017).BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, stadiją (padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 178 straipsnio 2 dalis), pasikėsinta padaryti tris apysunkius nusikaltimus, kurie nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, nuosavybei iš savanaudiškų paskatų), kaltę (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia). Taip pat atsižvelgė tiek į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek į jo atsakomybę sunkinančią – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, skundžiamu nuosprendžiu teisiamas jau 4 kartą, nepaisant to, kad 2017 m. gruodžio 13 nuosprendžio priėmimo metu (pakeisto Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d.) jo teistumas buvo išnykęs. Taip pat ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimų nepaisymą. Nors apeliantas turėjo motiną, tačiau jos klausyti nebuvo linkęs - nesimokė, bendravo su draugais, turinčiais polinkį į nusikalstamumą, pakliūdavo į policijos akiratį, ne kartą buvo skirtos vidutinės priežiūros priemonės. Taigi, įvertinus šias apeliantą apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, jog nuteistajam už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad praeityje skirtos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, požiūrio dėl nusikalstamo būdo vedimo nepakeitė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas (tame tarpe ir analogiškas), už kurių padarymą šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę.Sprendžiant apylinkės teismo apeliantui paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos iš esmės minimalios šių straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ir paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė bausmė yra per griežta, nėra pagrindo. Juolab, kad teismas subendrindamas bausmes prie griežtesnės bausmės pridėjo tik tris mėnesius iš jam paskirtų devynių mėnesių ir į bausmės laiką įskaitė tiek laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, tiek pagal minėtą nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu, apelianto nuomone, turėtų būti jam skiriama švelnesnė bausmė, nelaikytinos nei išimtinėmis, nei rodančiomis mažesnį jo pavojingumą.Taigi, įvertinus apelianto asmenybę bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę (tiek už pavienes veikas, tiek ir subendrintą) vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 91 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant apeliantui paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos apylinkės teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę, nenustatyta. Ankstesniais teismų sprendimais teismo parodyto pasitikėjimo apeliantas nepateisino, ir toliau darė nusikalstamas veikas, o tai visiškai pagrįstai leidžia teigti, jog nuteistojo pozityvus elgesys vis tik yra trumpalaikio pobūdžio. Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę - keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą.