Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams M. G., V. G., L. K., tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, dėl nuosavybės teisių faktiškai pradėjus turtą valdyti pripažinimo, neteisėto jo įregistravimo kitų asmenų vardu panaikinimo ir terminų atnaujinimo paveldėtam turtui įregistruoti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti jį priėmusiu palikimą ir faktiškai pradėjusiu valdyti šį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kurio vertė 4 895 Eur; ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kurios vertė 177 Eur; ½ kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kurio vertė 219 Eur; ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kurio vertė 33 Eur; ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kurio vertė 469 Eur; ½ ūkio pastato, unikalus Nr. 4480-2340-4608, esančio (duomenys neskelbtini), Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., kurio vertė 547 Eur; ½ kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r, kurių vertė 4 Eur; (bendra išvardinto turto vertė 6 344 Eur, o ½ dalies vertė – 3172 Eur); 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti išvardinto turto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre M. G., V. G. ir L. K. vardu; 3) atnaujinti terminą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre anksčiau išvardintą turtą, J. M. vardu, a. k. (duomenys neskelbtini) kuris įgytas priėmus palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Ieškinio papildyme prašė pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijos pažymą Nr. PR-197, kaip neatitinkančią faktinių aplinkybių.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1984 metais mirus jo su seserimi tėčiui A. M., jo valdytą namų ūkį, kuriam vėliau buvo suteiktas adresas: Vilniaus g. 96, Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus rajonas, su seserimi perėmėme valdyti broliškos santarvės pagrindais, nesikreipdami į jokias institucijas dėl palikimo įforminimo. Buitiniu lygmeniu nustatė naudojimosi tvarką kiemu ir gyvenamuoju namu su jo priklausiniais. Ilgainiui gyvenamąjį namą funkciškai atsidalino, jam įsirengiant atskirą įėjimą, įstatant išorines duris, o likusių statinių naudojimosi tvarką nustatė pagal poreikius: atsidalino atskirais statiniais arba patalpomis naudojosi bendrai, pasiskirstę atitinkamai vienam dešinę, kitam kairiąją patalpos pusę nuo įėjimo. Prireikus kuriam nors papildomos paskirties statinio ar įrengimo bendraturčiams susitarus dėl pastato (įrenginio) vietos, kiekvienas statė individualiems poreikiams reikalingus statinius (įrenginius). Taip pat paminėtina, jog tam, kad būtų išvengta netikslumų dėl apmokėjimo už elektros energiją, jis, ieškovas, tapo subabonentu, įsirengdamas jo sunaudojamos elektros energijos skaitiklį, pagal kurio parodymus periodiškai atiduodavo seseriai reikiamą pinigų sumą. Taip gyveno apie 30 metų, kol šių metų pavasarį jam pareiškus norą įsirengti atskirą geriamo vandens tiekimo sistemą, sesuo užprotestavo tokį jo norą, o po kelių dienų, kai antstolis konstatavo naudojimosi turtu faktines aplinkybes, ji (sesuo) pareiškė, kad namų ūkis perleistas kitiems asmenims, todėl jam čia, tariamai, nėra ką veikti. Pažymėtina ir tai, kad prasidėjus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, rūpinosi archyvinių dokumentų, patvirtinančių tėčio A. M. nuosavybės teises į jo turėtą žemę, suradimu ir pateikimu nuosavybės atkūrimo tarnybai. Kalvelių apylinkės Agrarinės reformos tarnybos išduotoje pažymoje patvirtinama, kad Pažyma Nr. 430 pretendentams nuosavybei atkurti (M. J. – į 4,90 ha, G. M. į – 4,91 ha) išduodama jam M. J.. Nuosavybės atkūrimo procesui tapus tęstiniu, o jo darbo pobūdžiui trukdant kiekvieną kartą nurodytu laiku atvykti į Agrarinės reformos tarnybos paskirtą interesų derinimo ar duomenų tikslinimo vietą, su seserimi susitarė, kad nuosavybė į žemę bus atkurta jos vienos vardu, o ji paskui dovanojimo ar pirkimo – pardavimo sandoriu perleis jam priklausančią dalį. Šis susitarimas buvo realizuotas 2001 metų birželio 21 dienos žemės pirkimo – pardavimo sutartimi. Atsižvelgdamas į jo ir sesers skirtingą šeimų sudėtį, pasiūlė žemę dalinti ne lygiomis dalimis. Tuo būdu jam atiteko 3 ha dydžio žemės plotas, t. y. 306/1000 dalys 9,81 ha žemės sklypo, seseriai paliekant 694/1000 dalis gražinto žemės sklypo. Tai, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio teritorijoje yra visi namų ūkio statiniai bei įrenginiai, jiems su seserimi bendrąja daline nuosavybe priklausė idealiomis dalimis, neatsidalinant ir notariškai nenustatant naudojimosi tvarkos žeme, patvirtina, kad namų ūkio statiniai ir įrenginiai po tėčio mirties tapo bendrąja daline jos ir sesers (atsakovės M. G.) nuosavybe, kurią bendrai naudojo ir po nuosavybės į žemę susigrąžinimo.

Naudojimosi namų ūkiu bendrosios dalinės nuosavybės teise faktą patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1999-05-13 jo vardu išduotas leidimas bendrame sklype vykdyti statybos darbus ir jo sesers raštiškas sutikimas. Pastebėtina ir tai, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius Marijai G. N. turto registre buvo pripažinta vadovaujantis 2011-05-17 pažyma Nr. PR-197, išduota pagal ūkio nuosavų gyvulių apskaitos žurnalo duomenis, grindžiant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tuo, kad minėtame žurnale nurodytoje asmeninėje sąskaitoje Nr. 548 šeimos narių sąraše pirmąja įrašyta G. M.. Toks nuosavybės įgijimo pagrindas LR CK 4.47 straipsnyje nenumatytas. Mįslingais pagrindais jo sesuo, atsakovė M. G., savo vardu įregistravusi jų paveldėtą ir bendrai naudojamą bei valdomą turtą 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2880 perleido jį lygiomis dalimis savo vaikams V. G. ir L. K., kurie, tapę registruotais savininkais, reikalauja, kad jis nedelsdamas ištuštintų visas patalpas ir paliktų jo bendrosios dalinės nuosavybės žemėje esančius įrenginius.

Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas iš minėto namo išsikraustė maždaug 1965 metais išvykęs gyventi į Vilniaus miestą. Kiek pamena atsakovė M. G. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus rajone, ieškovas panaikino maždaug 1970 metais. Ieškovas nei iki tėvo A. M. mirties, nei po mirties nesiejo savo užsiėmimų, pomėgių ir gyvenimo su ūkio esančio tėvų žemėje priežiūra ir valdymu. Priešingai, išvykęs gyventi į miestą jis sakė, kad visiškai atprato nuo kaimo gyvenimo ir nesiekia niekad į jį sugrįžti. Dėl išdėstyto, ginčo name, dar tėvui esant gyvam, ieškovas buvo tik svečias, t. y. atvažiuodavo retkarčiais ir tik savaitgaliais aplankyti tėvą. Pašlijus A. M. sveikatai, bei esant jo slaugos poreikiui tarp J. M., M. G. ir A. M. buvo sudarytas susitarimas, jog visas ūkis atiteks tam, kuris slaugys tėvą, bei prižiūrės šį ūkį iki jo mirties. Kadangi ieškovo socialiniai interesai buvo Vilniaus mieste, o į galimą paveldėti turtą jis nepretendavo, 1980 metais buvo sutarta, kad tiek tėvu rūpinsis, tiek visą ūkį su žeme, mišku ir visais esamais, tėvo mirties metu, pastatais, paveldės atsakovė M. G.. Vykdant susitarimą atsakovė M. G. tinkamai atliko savo pareigą, o tėvui mirus kartu su sutuoktiniu J. G. organizavo bei rūpinosi laidotuvėmis. Tai įrodo išrašas iš mirties ir gimimo registracijos knygos, iš kurio matosi, kad A. M. mirties liudijimas yra išduotas G. I. Petrovič, t. y. M. G. sutuoktiniui. Mirus A. M., kaip nurodyta Kalvelių apylinkės 1983-1990 m. ūkinėse knygose, visą ūkį prižiūrėjo ir valdė išskirtinai tik M. G.. Tuo metu ieškovas buvo pilnai įsikūręs Vilniaus mieste, todėl nei pusės metų bėgyje po tėvo mirties, nei vėlesniu laikotarpiu ginčo namu nesirūpino, nevaldė ir nerodė jokio noro tuo užsiimti. A. M. G. nesudarinėjo jokių susitarimų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir pagalbiniais statiniais su ieškovu, kadangi turtą tiek ieškovas, tiek atsakovė skaitė jos asmenine nuosavybe. Be kita ko, dalinti turto nebuvo ir jokio poreikio, kadangi ieškovas gyvendamas Vilniaus mieste į ginčo namą atvažiuodavo tik tam, kad aplankytų atsakovę M. G. ir jokių turtinių klausimų niekada nekeldavo. Ieškovas yra nesąžiningas nurodydamas, kad naudojosi kaip savo namo dalimi. Pažymėtina, kad namu, kaip šeimininkė, naudojosi ir valdė vienintelė atsakovė M. G., o ieškovo nurodytoje patalpoje iki 2002 metų gyveno atsakovas V. G.. Ieškovas suprasdamas, kad žemės savininkė yra M. G. 1999 m. paprašė jos leidimo prekybinių kioskų pastatymui. Tai, kad ieškovas neturėjo nei teisinio, nei moralinio pagrindo valdyti atsakovės vardu įregistruotą žemę, įrodo M. G. 1999-03-25 raštiškas sutikimas, kad jai priklausančioje žemėje būtų pastatyti ieškovo prekybos kioskai. 2001 m. pradžioje ieškovas išreiškė norą nusipirkti dalį žemės sklypo. A. M. G. sutikus 2001-06-28 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas už jam parduotą žemės sklypo dalį sumokėjo atsakovei M. G. 1500 Lt pasirašant sutartį notaro biure. Net ir įsigijęs sklypo dalį ieškovas nebūdavo dažnas svečias pas savo seserį. Tik maždaug 2011 metais ieškovas pradėjo tvarkyti žemę sodinant joje vaisius ir daržoves. Tam, kad jam nereikėtų savaitgalio metu po keletą kartų važiuoti į savo namus Vilniuje, atsakovė M. G. leido jam nakvoti namo dalyje, bei naudotis ūkiniais pastatais. Ilgainiui ieškovas pradėjo lankytis vis dažniau. Atskiro įėjimo į namą nebuvo, todėl jis jautėsi nejaukiai trukdymas atsakovei, dėl ko paprašė M. G. leisti pasidaryti atskirą įėjimą į jam skirtą patalpą. Atsakovei sutikus, jis pasidarė atskirą įėjimą, kuriuo ir naudojosi. Taip pat įsirengė elektros energijos skaitiklį, pagal kurį nei karto nėra sumokėjęs. Taigi, ieškovas naudojosi jam skirta patalpa gyvenamajame name ir pagalbiniais pastatais išskirtinai tik M. G. leidimu. Šiuo metu atsakovei perleidus savo turtą vaikams, t. y. atsakovams V. G. ir L. K., ieškovas pripratęs jomis naudotis, bijo netekti leidimo ten būti, todėl ir kreipiasi į teismą. Pagal M. G., ieškovo ir jų tėvo A. M. susitarimą visos žemės po tėvo mirties turėjo atitekti M. G., todėl jis jokių realių veiksmų atkuriant nuosavybės teises neatliko.

Ieškovas teikdamas ieškinį nepateikė jokių įrodymų, jog laikotarpyje nuo 1984-12-17 iki 1985-06-17 valdė, prižiūrėjo, bei naudojosi turtu kaip savo. Priešingai rašytiniai dokumentai, o būtent Kalvelių apylinkės 1983-1990 m. ūkinių knygų nuorašai patvirtina, kad minėtu laikotarpiu ginčo name ieškovas net negyveno, o namu rūpinosi atsakovė M. G.. Taipogi svarbu pažymėti, kad ieškovas nevaldė ir nesirūpino namu ir jo priklausiniais, nei po tėvo mirties, nei šiuo metu, kas įrodo, jog jis nepriėmė palikėjo turto pradėjęs faktiškai jį valdyti. LR CK 125 str. 1 d. numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškovas žinojo apie tėvo A. M. mirtį, dalyvavo jo laidotuvėse, tuo metu buvo pilnamečiu, taigi turėjo visas galimybes kreiptis dėl paveldimo turto, tačiau sąmoningai to nepadarė. Ieškinio senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo 1984-12-17, kas reiškia, jog ieškinys pareikštas daugiau nei po trisdešimties metų praėjus maksimaliam ieškinio senaties terminui.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad A. M. daiktinės teisės į statinius registre nebuvo įregistruotos. Pažyma buvo pakankamas teisinis pagrindas registre įregistruoti M. G. nuosavybės teises į statinius, nes ji yra vienas iš daiktinių teisių įregistravimo pagrindų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtino Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašo 2 p. ir 2. 1 p.). J. M. reiškia reikalavimą įpareigoti Vilniaus filialą panaikinti M. G., V. G. ir L. K. nuosavybės teisių įregistravimą Registre, tačiau neginčija dokumentų (Pažymos ir Dovanojimo sutarties), kurių pagrindu teisėtai ir pagrįstai buvo įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės. Ieškovas prašo pripažinti, jog jis priėmė palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti turtą po tėvo A. M. mirties (mirties data nenurodoma), tačiau kartu su ieškiniu nepateikia dokumentų (išrašų iš ūkinių knygų), patvirtinančių, jog Statiniai iki mirties nuosavybės teise priklausė jo tėvui A. M. ir įrodymų, kad jis būtų priėmęs palikimą pradėjus faktiškai Statinius valdyti per Civiliniame kodekse nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to ieškovas teismui kartu su ieškiniu nepateikė mirties liudijimo ir dokumento, patvirtinančio ieškinyje nurodytą giminystės ryšį.

Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė papildomą reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Kitus ieškiniu reiškiamus reikalavimus prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijos 2011-05-17 pažymoje Nr. PR-197 nurodyti duomenys atitinka įrašo metu buvusią faktinę padėtį, užfiksuotą namų ūkio knygoje.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jo pradžia tame name buvo tada, kai gimė. Ten augo, baigė mokyklą. Iš to kaimo išvažiavo į Vilnių. Jo jėgomis buvo pastatytas tualetas, kartu statė garažą, sesei statė priestatą prie pagrindinio namo. Per pusę su sese statė pirtį. Pas jį yra sumontuota laistymo sistema. Į Vilnių išvažiavo 1975 m., nuo išvažiavimo laiko gyveno Vilniuje, vasarą gyvendavo ir kaime. Tualetą pastatė 30 metų atgal. Negali tiksliai atsakyti, kada statė garažą. Pirtį statė gal 1986 m., gal 1984 m. metais, datos tiksliai pasakyti negali. Atskirtas įėjimas į namą padarytas gal prieš penkiolika metų. Po tėvo mirties 1984-12-17 palaikė tvarką. Turtą atsidalino maždaug prieš penkiolika metų. Mano, kad nurodyto ginčo turto jam nereikėjo deklaruoti, žemę deklaravo. Mano, kad dabar ginčo pastatų savininkų nėra. Duomenys buvo suklastoti su seniūnės, Registro centro pagalba. Atsisakė nuo žemės grąžinimo, kadangi sesei buvo lengviau tvarkyti dokumentus. Baigiamosios kalbos nesakė, nes neatvyko į 2016-03-02 teismo posėdį.

Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 1984 m. mirus ginčo šalių tėčiui liko namų ūkis, kuris nebuvo tinkamai perimtas įstatyminių įpėdinių. Trisdešimt metų šalys turtą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise, neįsiregistravę nuosavybės nei vienas. Po tėčio mirties praėjus dviems metams, šalių sutarimu turtas buvo įregistruotas. Nuo 1986 m. turtas yra identifikuotas. Iki 2014 m. turtas ir liko tokioje juridinėje apibrėžtyje, kad turto savininkas yra asmuo, kurio jau nebėra. Bendraturčiai valdė turtą labai broliškai, susitvarkė, atsiskyrė, buvo padarytas atskiras įėjimas. 2011-05-17 atsakovė M. G. išsiėmė pažymą, pagal kurią ji be paveldėjimo teisės dokumentų pripažįstama savininke ir po 3 metų pažymą panaudojo įregistruojant turtą. Mano, kad pažyma išduota nepagrįstai, mirusiojo turtas nustatyta tvarka nebuvo paveldėtas, buvo įregistruotas. VĮ Registrų centas turtą įregistravo nesilaikant nustatytos tvarkos. Trisdešimties metų naudojimosi turtu faktas yra neginčytinas. Turtas turėtų būti padalintas tarp įpėdinių, kaip pradėjus jį faktiškai valdyti lygiomis dalimis, atstatant terminus, kurie reikalingi tiems veiksmams atlikti. Neturimo turto negalima niekam dovanoti. Pažyma turi atitikti faktines aplinkybes. Palikimas priimtas abiems priėmus turtą valdyti. Abu turtą valdė, tvarkė, prižiūrėjo. Baigiamąją kalbą 2016-03-02 teismo posėdyje sakyti atsisakė.

A. M. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į notarą nesikreipė, nes gyveno savo namuose. Su broliu palikimo kartu nepriėmė. Turtas perrašytas vaikams. Neatsimena, kas įvedė elektrą, telefoną.

A. V. G. prašė ieškinį atmesti. Ieškovas tualetą galėjo statyti gal 1987 metais. Pirtis nėra įteisinta ir įregistruota, kadangi ieškovas nesutinka.

A. L. K. prašė ieškinį atmesti. Neteisingi teiginiai, kad ieškovas kartu su M. G. priėmė palikimą.

Atsakovų atstovas advokatas nurodė, kad faktinio palikimo priėmimo klausimą turi įrodinėti pareiškėjas. 1984 m. veikė senos redakcijos CK normos, kurios numatė, kad palikimas gali būti priimtas per šešis mėnesius, nuo palikimo atsiradimo dienos. Nėra įrodymų, kad ieškovas per pusę metų nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą. Ieškovas neginčija pagrindų, kuriais nuosavybės teisės įregistruotos registre. Nėra reikalavimo pripažinti, kad įrašai ūkinėse knygose yra suklastoti. Po tėvo mirties M. G. liko gyventi ginčo name, ieškovas buvo išvykęs. Akivaizdu, kad gyvendama naudojosi, tvarkė, valdė visus statinius. Tai paneigiančių įrodymų nėra. Jos nuosavybės teisės buvo įregistruotos ūkinėse knygose. Ūkinių knygų pagrindu buvo išduota pažyma ir nuosavybės teisės įregistruotos registre. Pats ieškinys teisiškai yra nesuvokiamas, nesuprantamas ir nepagrįstas. Priimti palikimą galimą visą arba jo dalį, šiuo atveju byloje yra 1993 m. birželio 1 d. ieškovo pasirašytas dokumentas, kuriame nurodyta, jog ieškovas atsisako palikimo sesers naudai.

Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės atstovas prašė ieškinį dalyje, kurioje prašoma naikinti pažymą atmesti. Nurodė, kad namų knygos buvo reikalingos tik statistiniais reikalais. To meto namų knygų įrašuose atsispindi faktinė padėtis. Namų knygų pildymo instrukcijose buvo parašyta, kad nuo sausio 1 d. žmonės eina į namus ir aprašo faktinę situaciją. To metu namų knygų įrašuose atsispindi faktinė padėtis. Nuo 2003 m. namų ūkio knygų reikšmė išaugo, kadangi Vyriausybės nutarimu buvo priimta senų pastatų įgijimo tvarka. Duomenys pasidarė vertingi. Kalbos apie klastojimus nėra. Knygos atspindi faktinę padėtį, kadangi reikšmingos pasidarė tik nuo 2003 m. Ieškovas faktinių duomenų neginčija, neprašo panaikinti įrašų namų knygose. Ieškovas nei vieną kartą namų knygose nefiksuotas. Pažyma išduota atsižvelgiant į įrašus.

Trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvauti.

Liudytojas L. V. nurodė, kad su šeima draugauja labai seniai, yra gydytojas, gydė šeimos narius. Gal keturis, gal penkis kartus buvo Kalvelių sodyboje. Ieškovas savo dalyje žadėjo sulaukti senatvės. Žino, kad namas pasidalintas tėvui mirus.

Liudytojas L. V. nurodė, kad šeimą pažįsta seniai, mano, kad atskiras įėjimas į namą buvo padarytas endru šalių sutarimu, ieškovas rūpinosi savo tėviške ir artimais giminaičiais.

L. T. V. nurodė, kad sanykiai šeimoje buvo draugiški, ieškovas nuolat rūpinosi tėvų namais, augino darže daržoves.

L. S. Č. nurodė, kad ieškovą pažįsta labai ilgą laiko tarpą, iešovas virš 30 metų gyvena mieste, bet į tėvų namus nuolat atvykdavo, jais rūpinosi, augino daržoves.

Liudytojas A. I. nurodė, kad 1984 m. kolūkyje „Kena“ buvo vyr. agronomas. Puikiai žino, kur M. G. gyveno. Kiemas buvo kolūkio. Kiek atsimena šalys buvo lygiateisiai pretendentai į A. M. žemę, jiems buvo paruoštos pažymos. Žemė buvo sugrąžinti M. G., kadangi ieškovas atsisakė savo dalies jos naudai.

L. V. K. nurodė, kad ieškovą pažįsta apie 20 metų, per tuos metus ieškovas nieko nepastatė ir nieko nepadarė. Ieškovas atvažiuodavo į svečius, dabar atvažiuoja dažniau.

Liudytoja J. M. nurodė, kad ieškovasa buvo retas svečias tėvų namuose, o ten atvykęs jokių darbų nedirbdavo.

Liudytojas I. M. nurodė, kad ieškovas retai atvykdavo į tėvų namus, dažniausai tik per šventes, ūkyje nieko nedirbo.

Liudytojas G. G. nurodė, kad padėjo atsakovės vyro broliui, ieškovo tėvų namuose būdavo labai dažnai, tačiau ieškovą ten matydavo retai ir niekada nematė ten dirbančio.

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo t. 1, b. l. 8-12) ginčo turtas yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r. (nurodyta statybos pabaiga 1974 m., kadastro duomenų nustatymo data 1986-04-27), ir tame pačiame žemės sklype esantys: viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaiga 1983 m., kadastro duomenų nustatymo data 1986-04-27); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaiga 1940 m., kadastro duomenų nustatymo data 1986-04-27); ūkio pastatas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (statybos pabaiga 1970 m., kadastro duomenų nustatymo data 1986-04-27); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaiga 1970 m., kadastro duomenų nustatymo data 1986-04-27); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaiga 1940 m., kadastro duomenų nustatymo data 1986-04-27); kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. .duomenys neskelbtini) (statybos pabaiga 1963 m., kadastro duomenų nustatymo data 1986-04-27). Nagrinėjant bylą nustatyta, jog ieškovės ir atsakovės tėvas A. J. M.mirė 1984-12-17 (t. 1 b. l. 181-182). Ieškovas prašo pripažinti jį priėmusiu palikimą ir faktiškai pradėjusiu valdyti ½ ginčo pastatų. Kaip matyti iš pateikto išrašo, šiuo metu nurodytas turtas priklauso atsakovams V. G. ir L. K., kurie turtą įgijo 2014-04-30 dovanojimo sutarties Nr. 2830 pagrindu. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, nustatyta, kad dovanotoja yra atsakovė M. G., kurios teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindas yra apylinkės (seniūnijos) 2011-05-17 pažymėjimas Nr. PR-197. Pažymoje nurodyta, kad Kalvelių seniūnijos namų ūkio knygoje (1991-1998 m.) Nr. 9, namų ūkio Nr. 548 įrašyta, kad M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso gyvenamasis namas 1A/m 74,72 kv. m. bendro naudingo ploto, ūkio pastatai 1I/m, 2I/m, 3I/m, 4I/m, 5I/m ir kiemo statiniai Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r. (t.1 b. l. 15).

Byloje ieškovas reiškia keturis reikalavimus: pripažinti jį priėmusiu palikimą ir faktiškai pradėjusiu valdyti ieškinyje nurodytą turtą, įpareigoti VĮ Registrų centrą Vilniaus filialą panaikinti išvardinto turto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre M. G., V. G. ir L. K. vardu, atnaujinti terminą įregistruoti nekilnojamojo turto registre ieškinyje išvardintą turtą ir pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijos 2011-05-17 pažymą Nr. PR-197.

CK 5.50 str. 1 d. numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal šio straipsnio 2 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 str. 3 d.).

CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

1964 m. CK, galiojęs palikimo atsiradimo momentu, t. y. 1984-12-17, numatė, jog palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (587 str. 1-3 d.).

Kasacinis teismas savo nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra nurodęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. Worthington pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

Pagal (duomenys neskelbtini) str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas nurodo, kad palikimą priėmė kartu su atsakove M. G., kartu rūpinosi turtu. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą atliko veiksmus būtinus palikimui priimti, t. y. ieškovas nesikreipė į notarą, nepradėjo valdyti turto ir juo rūpintis kaip savo turtu. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1975 m. išvažiavo į gyventi į Vilnių. Aplinkybę, jog į atitinkamas institucijas nesikreipė dėl palikimo priėmimo patvirtina 2016-02-25 pareiškime Vilniaus apygardos prokuratūrai paties ieškovo nurodytos aplinkybės (t. 2 b. l. 11-12). Nors ieškovas nurodė, kad palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, t. y. duomenų apie tai, kad ieškovas mokėjo mokesčius, nuolat gyveno, remontavo ar prižiūrėjo ginčo pastatus. Iš pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenų matyti, jog pirties statybos pabaiga nurodoma 1990 m. (t.2 b. l. 22). 1999-05-13 leidime vykdyti statybos darbus nurodoma, kad ieškovas gyvena Vilniuje, L. G. 74-42, leidžiama statyti du blokuotus prekybos kioskus (t. 1 b. l. 18). 1999-03-25 M. G. nurodo, jog sutinka, kad „J. M. mūsų kieme pastatytų du prekybos kioskus“ (t. 1 b. l. 19). Šie dokumentai neįrodo aplinkybės, jog atsakovas per nustatytą terminą palikimą būtų priėmęs, be to, atsakovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog turėjo galvoje jos ir jos vyro kiemą. 1986-04-24 pažymoje matyti, kad nurodoma, jog ginčo namas priklauso A. J. M. (t. 1 b. l. 146). Namų valdos techninės apskaitos bylos viršelyje nurodomas namų valdos savininkas yra A. J. M. (t. 1 b. l. 152), tačiau ir nurodyti į bylą pateikti dokumentai ar tai, jog pažyma išduota ieškovui, neįrodo, jog ieškovas faktiškai valdė ginčo turtą. Iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad pažymoje Nr. 430 (t. 1 b. l. 17) nurodoma, kad pretendentai į buvusią žemę yra ieškovas ir atsakovė M. G., pažymoje Nr. 431 pretendente į buvusią žemę nurodoma tik M. G. (t. 1 b. l. 62). 1993-06-10 susitarime (dėl buvusio savininko M. A. žemės valdos) nurodyta, kad ieškovas atsisako savo dalies, kuri buvo paveldėta iš tėvo, savo sesers M. A. G., naudai (t. 1 b. l. 163-166). Iš pateiktų žinių lapų kopijų matyti, kad nurodoma ūkio šeimos galva yra atsakovė M. G., šeimos nariai yra I. G., V. G., L. K. (t. 1 b. l. 48-57), t. y. duomenų, kad ieškovas nuolat gyveno ginčo name po A. M. mirties byloje nėra, nėra duomenų, kad atsakovas būtų įregistravęs ginčo turtą savo vardu, deklaravęs tokį turtą turįs, be to A. M. daiktinės teisės į statinius registre nebuvo įregistruotos. Įvertinęs liudytojų nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas mano, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieškovas palikimą priėmė, todėl šis ieškovo reikalavimas yra atmestinas.

2011-05-17 pažymoje Nr. PR-197 nurodyta, kad Kalvelių seniūnijos namų ūkio knygoje (1991-1998 m.) Nr. 9, namų ūkio Nr. 548 įrašyta, kad M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso gyvenamasis namas 1A/m 74,72 kv. m. bendro naudingo ploto, ūkio pastatai 1I/m, 2I/m, 3I/m, 4I/m, 5I/m ir kiemo statiniai Kalabariškių k., Kalvelių sen., Vilniaus r. (t.1 b. l. 15). Kaip nurodė trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės atstovas namų knygos buvo reikalingos tik statistiniais reikalais, to meto namų knygų įrašuose atsispindi faktinė padėtis. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, trečiojo asmens atstovo ir šalių paaiškinimų, pažymoje tik nurodyta, kokie duomenys namų knygoje įrašyti, todėl pagrindo panaikinti nurodytą pažymą, atsižvelgiant į tai, kad duomenys namų knygose nėra ginčijami, nėra teisinio pagrindo. Todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 4 d. numato, jog kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarime Nr. 278 Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo 2 p. nurodyta, jog pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir šiuos dokumentus: savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, kilo ginčas, jog atsakovė M. G. VĮ Registrų centras pateikė seniūnijos pažymą. Teismo vertinimu, tai buvo pakankamas pagrindas duomenų įregistravimui, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 str. 1 d. numatyta, jog seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Pažymėtina, jog dovanojimo sutartis, kurios pagrindu V. G. ir L. K. vardu registre buvo įregistruota šių atsakovų nuosavybės teisė, ieškiniu apskritai nėra ginčijama, todėl pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti turto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre M. G., V. G. ir L. K. vardu, nėra teisinio pagrindo. Šis ieškovo prašymas taip pat atmestinas.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tai, jog kiti ieškinio reikalavimai yra atmestini, o ieškovas palikimo nepriėmė, pagrindo tenkinti reikalavimą atnaujinti terminą įregistruoti nekilnojamojo turto registre turtą taip pat nėra.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus. Teiginiai apie tai, jog duomenys buvo suklastoti su seniūnės ir VĮ Registro centras pagalba yra deklaratyvus, nepagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas siekė paveldėti tėvo paliktą turtą, šiuos ieškovo teiginius paneigia liudytojų nurodytos aplinkybės, kita bylos medžiaga. Įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrindo tenkinti ieškiniui nėra, todėl ieškinys atmestinas.

CK 1.124 str. nurodyta, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 1 d. nustato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatė, jog bendras ieškininės senaties terminas nustatomas trejų metų, o valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio ieškiniams – vienerių metų. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį pareiškė praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų po tėvo mirties, apie tėvo mirtį ieškovas žinojo, todėl teismas laiko, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju yra praleistas, o pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1813-781/2015 nutarta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkinamas, nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovų atstovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1376,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės M. G. naudai, 1416,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. G. naudai ir 1325,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. K. naudai ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis (t. 2 b. l. 23-50). Teismo vertinimu, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, nagrinėjama byla nors ir yra laikytina gana sudėtinga, tačiau ne tokio sudėtingumo, kad iš ieškovo galėtų būti priteisiamos nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymi, kad, atsakovus atstovavo tie patys atstovai, procesiniai dokumentai rengti visų trijų atsakovų vardu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš ieškovo, kiekvienam atsakovui priteistina po 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo valstybei priteistina 9,69 Eur teismo turėtos pašto išlaidos (CPK 92 str., 96 str. 6 d. ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 9,69 Eur (devynis eurus 69 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, kuria buvo pakeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.