Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei N. T. ir jos atstovei adv. Z. Kastėnienei, atsakovo atstovams adv. K. Pugačienei ir V. Belovui, trečiajam asmeniui S. Y. ir vertėjai D. Sakalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. T. patikslintą ieškinį atsakovui BĮ Šiaulių m. savivaldybės plaukimo mokykla ,,Delfinas“ (toliau BĮ Delfinas) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė N. T. iš pradžių su ieškiniu, o vėliau ji tikslindama ir galiausiai paskutinių posėdžių metu likusiam atsakovui BĮ Delfinas suformulavo savo galutinį reikalavimą dėl 26 462 Eur neturinės žalos priteisimo. Su kitu atsakovu UADB ,,Ergo Lietuva“ ieškovė 2015-10-15 sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2015-10-27 nutartimi patvirtino ir bylą šioje dalyje nutraukė (T.3, 58-60 b.l.). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad būdama darbo santykiuose su atsakovu BĮ Delfinas 2011-01-28 po plaukimo varžybų su vaikų grupe vykstant atsakovui priklausančia transporto priemone iš Alytaus į Šiaulius dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų įvyko autoįvykis kurio metu ieškovė buvo sunkiai sužalota. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas trečiasis asmuo S. Y. (Kėdainių raj. apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-12-825/2015). Dėl patirtos traumos ieškovė ilgą laiką buvo gydoma gydymo ir reabilitacijos įstaigose, ilgą laiką buvo visiškai priklausoma nuo aplinkinių. Trauma stipriai atsiliepė psichinei ieškovės būklei, ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu trečiasis asmuo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. Šiuo nuosprendžiu ieškovės civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsakovui UADB ,,Ergo Lietuva“ atlyginus ieškovei turtinę ir dalį neturtinės žalą, pastaroji prašė teismo iš buvusio darbdavio jai priteisti 26 462,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teigė, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovei patirtą neturtinę žalą, kadangi ji buvo padaryta atsakovo įgalioto asmens nusikalstamais veiksmais, kurie konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovo neteisėta nusikalstama veika buvo priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta turtine ir neturtine žala. Yra visos sąlygos, būtinos taikyti civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad trečiasis asmuo nepasirinko saugaus greičio esant sudėtingoms eismo sąlygoms, nesuvaldė automobilio dėl ko jo vairuojamas automobilis apvirto, o ieškovė kaip keleivė buvo sunkiai sužalota. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka neperdavė įgaliotiems asmenims dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, todėl pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. pats yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau savo pareigų nevykdė. Būtent atsakovo įgalioto atstovo (trečiojo asmens), kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmai, pažeidžiantys KET reikalavimus, sukėlė ieškovei žalą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą pripažįstamos prejudiciniais faktais. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 26.462,00 Eur neturtinės žalos.

Ieškovė teisme ieškinį palaikė visiškai. Ieškovė ir jos atstovė ieškinį grindė aplinkybėmis, motyvais ir argumentais, išdėstytais pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovei su vienu iš atsakovu sudarius taikos sutartį ir teismui toje dalyje bylą nutraukus, toliau byloje išspręstinas jos reikalavimas kitam atsakovui tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė N. T. pagal darbo sutartį dirbo BĮ Delfinas vyr. trenere. Jai vykstant darbdavio trečiajam asmeniui suteiktu lengvuoju automobiliu su vaikais iš plaukimo varžybų Alytuje į Šiaulius, 2011-01-28 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovė buvo sužalota ir patyrė sunkią traumą. Dėl patirtos traumos ieškovė tapo iš dalies neįgalia ir nedarbinga, po patirtos traumos jai buvo būtina nuolatinė slauga ir priežiūra, ieškovė sunkiai vaikščiojo ir buvo priklausoma nuo aplinkinių. Ieškovei 2012-05-03 išduotas neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad jai iki 2013-05-02 buvo nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis (T.1, 14-15 b.l.). 2013-04-13 ieškovei išduotame neįgaliojo pažymėjime nurodyta, kad jai iki 2016-11-08 nustatytas jau 35 proc. dydžio darbingumas (T.2, 50-52 b.l.).

Atsakovas pripažino savo kaltę ieškovei iš dalies, tačiau laiko, jog pastaroji mikroautobuse važiavo neprisegusi saugos diržu, todėl taikytinas mišrios atsakomybės principas.

Kėdainių rajono apylinkės teismas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.1-12-825/2012 nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad trečiasis asmuo vairuodamas atsakovui priklausantį automobilį esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir pastarasis apvirto, dėl ko buvo sunkiai sužalota keleivė (ieškovė) N. T. (T.1, 37-44 b.l.). Baudžiamojoje byloje ieškovė pareiškė atsakovui civilinį ieškinį dėl 91 368,00 Lt (atitikmuo 26 462 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir bylą nagrinėjęs teismas pripažino nukentėjusiai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šią bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo metu BĮ Delfinas ir jos vadovas, neperdavė įgaliotiems asmenims dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, o jo įgaliotas trečiasis asmuo savo pareigų neįvykdė tinkamai, pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata. Kaip jau teismas yra nurodęs byloje nustatyta, kad atsakovo įgaliotas trečiasis asmuo pažeidė KET reikalavimus ir tarp jo neatsargumo bei kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Trečiojo asmens S. Y. neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes S. Y. galėjo ir turėjo numatyti pavojingus veikos padarinius. Jis būdamas eismo dalyviu žinojo apie esamas meteorologines sąlygas kelyje privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tamsiu paros laiku, todėl kaip vairuotojas galėjo ir turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, jei nedelsiant trūkumų nepašalins. Dėl to Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu S. Y. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012-01-11 nuosprendyje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtina tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydį. Šią bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia, atsižvelgia į nukentėjusiosios sužalojimo sunkumą, ilgą gydymą ir sužalojimo pasekmes, į nuolatinį pergyvenimą dėl ateities tapus neįgalia ir negalinčia toliau sėkmingai savarankiškai savęs realizuoti (T.1, 164 b.l.; T.2, 37-40 b.l.). Tam įtakos turi ir jai šiuo metu pasireiškiantys sužalojimų padariniai primenantys skaudžias pasekmes, kurie nuolat juntami ir kasdien patiriami fiziniai skausmai, nepatogumai, suvaržymai ir moraliniai bei dvasiniai išgyvenimai. O taip pat ir tai, kad fizinė negalia ir patirtos traumos liks visam gyvenimui, o neįgalumą lydi ir kitokie sutrikimai, žeidžiantys žmogaus orumą, atėmę galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, į sunkią nukentėjusiosios šeimos turtinę padėtį, laikantis protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-12-825/2012, nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vadovautis teismų praktika teismai turi atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamojoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2012).

Šalių nurodytose kasacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose klausimai dėl darbdavio pareigos atlyginti darbuotojui neturtinę žalą buvo nagrinėti kitokių aplinkybių kontekste, todėl jų nurodytų kasacinio teismo nutarčių išaiškinimai nepagrindžia atsakovo teiginių apie ieškinio pagrįstumą iš dalies atsižvelgiant į ieškovės kalte. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad dėl patirtų traumų yra kalta ir pati ieškovė, kadangi tokių faktų ir aplinkybių nei anksčiau baudžiamąją bylą, nei šią bylą nagrinėjantis teismas nenustatė, o remtis prielaidomis nėra teisinio pagrindo. Tokiu duomenų byloje negauta ir teismui byloje paskyrus dvi teismo ekspertizes.

Taip pat teismui nėra pagrindo remtis tomis aplinkybėmis, kurias nurodė trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, kadangi jis ginčo atveju laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris irgi siekia išvengti prievolės atsakovui atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat atmestini ir jo pakviestų liudytojų dukros ir žmonos parodymai, kadangi jos nėra specialistės ir neturi profesinio pagrindo vertinti ieškovės sveikatos būklę. Priešingai, nei nurodo atsakovas, formuojama teismų praktika patvirtina atsakovo, pareigą atlyginti ieškovei neturtinę žalą, patirtą ieškovės dėl sveikatos sužalojimo jos darbo BĮ Delfinas metu.

Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu jam tiesiogiai ar per įgaliotą asmenį vykdant pareigas.

Atsakovo civilinės atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos sąlygos, t.y. atsakovo įgalioto asmens nusikalstamas neveikimas, žalos ieškovei padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovo nusikalstamo neveikimo ir kilusių padarinių - ieškovei atsiradusios žalos, nustatytos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-11-11 nuosprendžiu, kuriuo taip pat konstatuotas trečiojo asmens S. Y. nusikalstamas nerūpestingumas dėl padaryto nusikaltimo. Nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamas nerūpestingumas reiškia didelį atsakovo neatsargumą. Šios nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 str.).

Ieškovės ir kito atsakovo sudarytą taikos sutartis neriboja jos teisės reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovui BĮ Delfinas, kurio atsakomybė laikytina tiesiogine. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovei atlyginta žala atsirado kaip atsakovo įgalioto asmens įvykdyto nusikaltimo pasekmė, todėl būtent atsakovui, kaip ieškovės darbdaviui, tenka pareiga atlyginti ieškovei dėl įvykdyto nusikaltimo patirtą žalą. Ieškinio atmetimas reikštų ieškovo teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą paneigimą, kas iš esmės prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams (CK 1.2 str. 1 d.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos ieškovei faktas nustatytas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu ir neįrodinėtinas nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 str.). Bet Kėdainių rajono apylinkės teismas, pripažindamas ieškovei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, tuo pačiu nurodė, kad nepakanka duomenų nustatant atlygintinos neturtinės žalos ieškovei dydį. Šis teismas pripažino ieškovei tik teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžiu neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamojoje byloje, kadangi kaip jau teismas yra nurodęs, tą turi padaryti šią bylą nagrinėjantis teismas. Teismui nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį būtina laikantis protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo (t.y. BĮ Delfinas) skirtingų interesų pusiausvyros. Šiuo sprendimu teismui konstatuojant visų Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kuriomis pasireiškė ieškovės patirta neturtinė žala, buvimą, teismas sprendžia, kad neturtinė 26 462,00 Eur dydžio pareiga atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra neproporcingai didelė. Suprantama, kad ieškovė, prarado 65 proc. darbingumo iki 2016-11-08, patirta neturtinė žala yra neįkainojamai didelė. Tačiau nustatant atlygintinos šios žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į žalą privalančio atlyginti asmens turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas daro išvadą, kad 26.462,00 Eur dydžio suma yra neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į teismo nustatytas byloje aplinkybes, siekiant protingos ginčo šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei iš atsakovo priteisiama 13.231,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu pusiau mažinant ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pusiau (CK 1.2 str., 1.5 str., 1.138 str., 6.128 str. 3 d., 6.245 str. -6.250 str., 6.263 str., 6.283 str.).

Kadangi ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis yra didelis, dėl to atsižvelgiant tiek į ieškovės atstovės sutikimą, tiek ir į paties atsakovo atstovo nuomonę, šią kompensaciją jis įpareigotinas sumokėti ieškovei per 24 mėnesius. Įmoka turi būti sumokėta iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, mokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą neišieškoma žyminis mokestis, kaip ir kitos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į CPK 96 str. 5 d. nuostatas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad ieškovė yra iš dalies neįgali, pragyvenanti tik iš dėl prarasto nedarbingumo ir įgyto neįgalumo gaunamų išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, kurios nėra didelės, taip pat atsižvelgiant, kad ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies, kurio atsakovas iš pradžių visiškai nepripažino, teismas pripažįsta iš esmės pagrįstu, vertinant, kad ieškovei, naudojantis byloje advokato pagalba, ji nesiekė byloje apsunkinti atsakovo turtine prievole atlyginti ieškovei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui neatlyginamos turėtos išlaidos byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti iš dalies (CPK 93 str., 98 str.). Taip pat netenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 45 Eur kitų būtinų išlaidų, nes jis po ieškovės taikos sutarties su kitu atsakovu tapo neaktualus. Be to ieškovės reikalavimas šiam atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo nekito nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ir dėl to nebuvo būtina atlikti jokio apskaičiavimo. Tačiau iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos su bylinėjimusi tiek Kėdainių, tiek šiame teisme patirtos atstovavimo išlaidos, kadangi tai yra vientisas bylos nagrinėjimo procesas. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 1 448,10 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieškovei N. T. (gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ (į.k. 145914357) 13 231,00 Eur (trylika tūkstančių du šimtus trisdešimt vieną eurą) neturtinės žalos atlyginimui.

1.2. Nustatyti, kad atsakovas savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ (į.k. 145914357) ieškovei N. T. (gim. (duomenys neskelbtini) priteistą 13 231, 00 Lt piniginę kompensaciją turi sumokėti per 24 (dvidešimt keturis mėnesius) lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį sumokant po 551,29 Eur įmoką, o paskutinį 24 mėnesį 551,33 Eur įmoką. Įmoka turi būti sumokėta iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, mokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

2. Priteisti ieškovei N. T. (gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ (į.k. 145914357) 1 448,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 euro ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

3. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atsakovui atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą