Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2‑3477‑1098/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-32871-727/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (pareiškėja) UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės AB „Lietuvos paštas“ veiksmus, diskriminuojant ieškovę, atsisakant su ja sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį ir taip apribojant skaitytojų teisę rinktis spaudos leidinius, įpareigoti atsakovę nedelsiant sudaryti su ieškove leidinio prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį bei atlyginti padarytą turtinę žalą 1 000 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32871-727/2024, ieškovei nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pastaroji nutartis Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi palikta nepakeista ir yra įsiteisėjusi.

9. Pareiškėja UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ 2024 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti civilinę bylą Nr. e2-32871-727/2024 ir priimti nagrinėti jos teismui pateiktą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad civilinė byla, kurioje yra prašoma atnaujinti procesą, nebuvo iškelta ir joje nebuvo priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, taip pat nurodęs, kad pareiškėjai nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jos teisių gynimo, atsisakė priimti jos teismui pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pareiškėja, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau teisminė gynyba turi būti įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pagal įstatymo nustatytas taisykles (bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, ribas).

11. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota CPK 370 straipsnyje, t. y. teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą arba atsisako priimti prašymą tuo atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktai).

12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, nors ir aiškiai neįvardino jo įstatyminio atsisakymo pagrindo, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo yra atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), motyvuojant tuo, jog nėra galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties), dėl kurio apskirtai galėtų būti atnaujintas procesas CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka.

13. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas, egzistuojant vienam iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Tai reiškia, kad procesas byloje negali būti atnaujinamas, jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o teismo procesiniame sprendime nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės, taip pat jeigu toks teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, išskyrus teismų procesinius sprendimus nutraukti bylą. Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas nebuvo pasisakęs dėl ginčo esmės, tokiu atveju šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka.

14. Keliant klausimą dėl proceso atnaujinimo galimybės civilinėje byloje, kurioje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl egzistavusio šalių teisinio ginčo išsprendimo iš esmės, nurodytina, kad bylos užbaigimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) yra suprantamas kaip egzistavusio šalių teisinio ginčo išsprendimas iš esmės materialiosios teisės prasme. Tuo tarpu ginčo situacijoje, kaip minėta, įsiteisėjusia teismo nutartimi, pareiškėjai (ieškovei) nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jos ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, taigi – byloje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo tarp šalių išsprendimo iš esmės materialiosios teisės prasme. Tokiu atveju, pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, šiuo atveju pasirinko netinkamą teisės į teisminę gynybą būdą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti tokį jos prašymą.

15. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 52/2011).

16. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad nesant iš esmės išspręsto šalių ginčo bei ieškovei turint galimybę kreiptis į teismą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, proceso atnaujinimo instituto taikymas tokiu atveju reikštų šio instituto paskirties ir juo siekiamų tikslų (ekstraordinarumo ir galimybės bylą išnagrinėti pakartotinai sudarymo) paneigimą. Taigi proceso atnaujinimas šiuo atveju negalimas, o pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, yra pagrįsta ir teisėta. Dėl nurodyto pareiškėjos UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos atskirojo skundo netenkinus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie jų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nesprendžia ir plačiau nepasisako.

18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.