- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-783-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05890-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- K. R., G. R., A. K., R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. R., G. R., A. K., R. R., R. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-13006-1119/2021, pagal pareiškėjų K. R., G. R., A. K., R. R., R. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, dėl turto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. P., G. R., A. K., R. R., R. R. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų K. R., G. R., A. K., R. R., R. R. motina L. R., mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal 1993 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, ir iki mirties valdė ½ dalį buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir dalį 1/6 dalies pastato - ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad pareiškėjų motina L. R., mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, savo asmeninėmis lėšomis įgijo pagal 1993 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir dalį 1/6 dalies pastato - ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamasis turtas), po to, kai Šiaulių miesto apylinkės teismo 1992 m. balandžio 2 d. sprendimu buvo nutraukta L. R. ir H. R. santuoka. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) H. R., miręs (duomenys neskelbtini), šeimoje nebegyveno daugiau nei metai iki santuokos nutraukimo, piktnaudžiavo alkoholiu, vaikus išlaikė viena motina L. R. ir jam nieko nebuvo žinoma apie pareiškėjų motinos įsigytą Nekilnojamąjį turtą, jis niekada nesirūpino šiuo turtu. Juridinio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjos K. R. paveldėjimo teisei įgyvendinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos K. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. R., A. K., R. R., R. R., valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjų motinos L. R. ir H. R. santuoka buvo nutraukta iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismo vertinimu L. R. vardu registruotas Nekilnojamasis turtas laikytinas įgytas santuokos metu.
5. Teismas vertino, kad pareiškėjos reikalavimo dalykas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimo turtui prezumpcijos paneigimas. Teismas sprendė, kad turto teisinio režimo nustatymas ir/ar pakeitimas negali būti nustatinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantai K. P., G. R., A. K., R. R., R. R. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-YT-13006-1119/2021 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju teismas negali nagrinėti bylos ypatingosios teisenos tvarka. Teismų praktika dėl juridinio fakto – pripažinimo, kad turtas įsigytas asmeninės nuosavybės teise – nustatymo, nėra absoliuti ir vienareikšmiška bei priklausomai nuo viseto faktinių aplinkybių (pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-133-440/2019 ir kt.). Šiuo atveju ginčo tarp pareiškėjų nėra, juos atstovauja ta pati advokatė. Pareiškėjai negali nurodyti atsakovo, kuris galėtų turėti priešingą interesą ir/ar nurodyti kitokias aplinkybes, nei jiems visiems yra žinomos ir kurias jie nurodė pareiškime. Visų pareiškėjų pozicija yra vienoda, jog jų motina L. R. asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi ir iki mirties valdė Nekilnojamąjį turtą, įgytą pagal 1993 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
6.2. Apeliantų tėvas (išskyrus A. K.) H. R. mirė daugiau kaip prieš dešimt metų. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Žilinskas 2021 m. spalio 13 d. išdavė pareiškėjai K. P. liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), liudijantį apie tai, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio H. R. palikimą.
6.3. Apeliantų motinos L. R. ir tėvo H. R. santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 1992 m. balandžio 2 d. sprendimu. Įrašas apie ištuoką Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje L. R. kreipimusi padarytas (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodytos santuokos iširimo priežastys: H. R. teistas, niekur nedirba, šeima nesirūpina, į posėdį neatvyko, tačiau jam apie bylą žinoma. H. R. šeimos gyvenime nedalyvavo keli metai iki L. R. kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos, ir H. R. apie jokius turto pirkimo sandorius nebuvo žinoma.
6.4. Valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ Šiaulių kelio ruožas, kurioje dirbo L. R., 1992 m. rugsėjo 24 d. priėmė įsakymą „Apie gyvenamųjų namų (butų) privatizavimą ir skyrė L. R. privatizavimui 34,17 kv. m butą, adresu (duomenys neskelbtini), (dabar – (duomenys neskelbtini). Apeliantų motinai L. R. trūko investicinių čekių, todėl apeliantė A. K. panaudojo savo ir įsigijo butą su 1/6 dalimi ūkinio pastato lygiomis dalimis su motina.
6.5. Šiuo atveju nėra kam ginčyti, kad apeliantų motina L. R. ½ dalį buto ir dalį 1/6 dalies ūkinio pastato įsigijo savo vardu, iš savo darbovietės, už savo investicinius čekius ir pinigus, nebegyvendama santuokoje su H. R.
6.6. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį priimtą, civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).
6.7. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylos nenagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, nukrypo nuo civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei nuo kasacinės teismo formuojamos praktikos dėl bylos nagrinėjimo teisenos. Tarp apeliantų ginčo nėra, todėl kreipiantis su ieškiniu, neaišku ką ir pagal kokius kriterijus reikėtų pasirinkti atsakovu, be to, būtų nukrypta nuo bendrųjų civilinio proceso principų ir neužtikrinta asmenų teisė į tinkamą procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atsisakymo priimti pareiškimą
10. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų pareiškimą, nurodydamas, kad jie pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – jų reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
11. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
12. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
13. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina L. R., mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal 1993 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, ir iki mirties valdė ½ dalį buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir dalį 1/6 dalies pastato - ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad Nekilnojamąjį turtą L. R. įsigijo 1993 m. sausio 5 d., t. y. po to, kai Šiaulių apylinkės teismo 1992 m. balandžio 2 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir H. R. santuoka. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)Apeliantai pareiškime nurodė ir teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantų motinos santuoka buvo nutraukta iki CK įsigaliojimo. Šeimos santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs buvusį teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. R. vardu registruotą Nekilnojamąjį turtą atsižvelgiant į galiojusias įstatymo nuostatas yra pagrindo laikyti įgytu santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantų prašomas nustatyti juridinis faktas, jog Nekilnojamasis turtas priklauso jų motinai asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantų reikalavimo dalykas yra bendrosios jungtinės nuosavybės režimo turtui prezumpcijos paneigimas, o turto teisinio režimo nustatymas ir/ar pakeitimas negali būti nustatinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
16. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
17. Apeliantai atskirajame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bylos dėl pripažinimo, kad turtas įgytas asmeninėn nuosavybėm, negalima nagrinėti ypatingos teisenos tvarka, remiasi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-133-440/2019. Pažymėtina, kad minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad pradėtoje nagrinėti iš esmės ypatingos teisenos tvarka byloje kilo ginčas dėl teisės, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka nuo civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei nuo kasacinės teismo formuojamos praktikos dėl bylos nagrinėjimo teisenos, kai ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl teisės, nenukrypo.
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje nustatė, kad apeliantai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir jų reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka. Įvertinus tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-133-440/2019 ir nagrinėjamoje byloje esančios aplinkybės yra skirtingos, konkrečiu atveju nėra pagrindo remtis apeliantų nurodyta nutartimi.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjų atstovei.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.