Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V.-G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatas (toliau – ir Institucija)2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V.-G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad ji 2021 m. liepos 14 d., 13.38 val., būdama viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunkčiu, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, ir siekdamas užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją. 1.1.3 punktas nurodo, kad uždarose įstaigų erdvėse darbuotojai, aptarnaujantys įstaigos lankytojus, ir vyresni nei 6 metų lankytojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V.-G. apeliacinis skundas atmestinas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

9. Pažymėtina, jog ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent tokius veiksmus ir atliko pirmosios instancijos teismas, t. y. tik papildė E. V.-G. atliktų neteisėtų veiksmų kvalifikavimą poįstatyminiu teisės aktu, kuris nebuvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime, tačiau niekaip nekeitė ir nepildė E. V.-G. atliktų neteisėtų veiksmų aprašymo, kurie, kaip jau minėta, yra įrodyti ir dėl to ginčas nekyla. Nagrinėjamu atveju net nepasikeitė E. V.-G. atliktų neteisėtų veiksmų kvalifikavimas pagal konkretų ANK straipsnį ir jai paskirta nuobauda. Be to, pirmosios instancijos teismas ne savo iniciatyva papildė apeliantės neteisėtų veiksmų kvalifikavimą nuoroda į minėtą poįstatyminį teisės aktą, o būtent todėl, kad šį Institucijos nutarimo trūkumą savo skunde apylinkės teismui ir buvo nurodžiusi pati E. V.-G., t. y. pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo skunde dėl Institucijos nutarimo buvo nurodęs, kad minimas nutarimas yra su trūkumais, nes jame nenurodytas neva jos neteisėtais veiksmais pažeistas poįstatyminis teisės aktas. Taigi pirmosios instancijos teismas, ištaisydamas šį skundžiamo Institucijos nutarimo trūkumą, jokio esminio proceso pažeidimo nepadarė.

10. Vis dėlto sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju E. V.-G. už tai, kad 2021 m. liepos 14 d., 13.38 val., būdama viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, negali būti laikoma savo neteisėtais veiksmais nesilaikiusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1546 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo sąlygų“ (galiojanti redakcija nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d.) 1.1.3 punkto reikalavimų. Aptariamoje poįstatyminio teisės akto normoje yra numatyta įpareigoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, teikiančių viešąsias ir administracines paslaugas (toliau – įstaigos), vadovus užtikrinti, kad šiose įstaigose viešosios ir administracinės paslaugos būtų teikiamos laikantis šių sąlygų: įstaigos lankytojus aptarnauti užtikrinant šias saugos priemones: <...> užtikrinti, kad uždarose įstaigų erdvėse darbuotojai, aptarnaujantys įstaigos lankytojus, ir vyresni nei 6 metų lankytojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) (toliau – kaukės). Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Savaime suprantama, jog parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, priklausanti bendrovei (duomenys neskelbtini) UAB, negali būti laikoma valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, nes yra privatus juridinis asmuo. Siekiant atsakyti į klausimą, ar parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ gali būti laikoma kita įstaiga, teikiančia viešąsias ar administracines paslaugas, būtina aptarti reglamentavimą, galiojantį Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu, o 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta, jog viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Taigi, akivaizdu, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė negali būti laikoma įstaiga, kuri teikia viešąsias ir / ar administracines paslaugas. Darytina išvada, jog administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2021 m. liepos 14 d., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ veiklai negalėjo būti taikomi reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendime Nr. V-1546 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo sąlygų“.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo padarymo metu – 2021 m. liepos 14 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Aptariamo nutarimo (redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 3 d. iki 2021 m. liepos 19 d.) 3.1.1 punkte buvo nustatytos šios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonės: ūkinės veiklos apribojimo priemonės: <...> paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus. Taigi, valstybėje paskelbus ekstremaliąją situaciją, parduotuvių veiklai buvo taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 ,,Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“. Šio sprendimo 2 punkte yra įtvirtintas įpareigojimas vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Taigi būtent aptariamą reikalavimą pažeidė E. V.-G., kai 2021 m. liepos 14 d., 13.38 val., būdama viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas pakeistini, nurodant, kad savo veiksmais E. V.-G. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 ,,Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (galiojusio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) 2 punktą (ANK 635 straipsnio 3 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju Institucijos nutarime yra aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, esmė ir nustatytos aplinkybės, o norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šį nusižengimą nereikia nurodyti (inkriminuoti) jokių naujų esminių aplinkybių ar naujų nusižengimo sudėties požymių, nenurodytų šiame nutarime, todėl laikytina, kad administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime išdėstyta E. V.-G. veika yra įrodyta, tačiau per klaidą nenurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 ,,Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto pažeidimas, todėl apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaiso.

12. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiama E. V.-G. ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir tvirtina, jog yra netinkamas subjektas, t. y. ji nėra specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tačiau į šį argumentą visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas jau atsakė, kad ANK 526 straipsnyje yra įtvirtinti trys skirtingi subjektai: asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Pareiškėja yra priskiriama prie ANK 526 straipsnyje įvardijamų asmenų subjekto kategorijos, todėl šie pareiškėjos skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Tą patvirtina ir aukštesnės instancijos teismų praktika (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-255/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-120-312/2021 ir pan.). Apeliantė skunde nurodo, jog teismų praktikoje (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021 ir kt.) yra pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytais kitų teismų sprendimais šiuo atveju negalima remtis, nes nagrinėjamos bylos ir E. V.-G. skunde nurodomų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Pareiškėjos nurodytose bylose administracinėn atsakomybėn patraukta (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) už tai, kad ekstremalios situacijos laikotarpiu neužtikrino, kad mitingo dalyviai bei turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, o nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas parduotuvės lankytojas už nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimą. Taigi, pirma, skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiami subjektai, antra, skiriasi šių subjektų pareigų turinys ekstremalios situacijos metu (vienu atveju asmuo turi pareigą užtikrinti, kad kiti asmenys dėvėtų kaukes, kitu atveju asmuo turi dėvėti kaukę pats). Taigi teismas turi pagrindą nesivadovauti administracinio nusižengimo bylose Nr. II-161-992/2021 ir Nr. AN2-38-954/2021 konstatuotomis aplinkybėmis dėl specialiojo subjekto. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, griežtesnę atsakomybę numatant specialiesiems administracinio nusižengimo subjektams.

13. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas apskritai nėra civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus turinčiu teisę priimti teisėkūros subjektu. Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą. Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas toliau organizuoja darbus savivaldybės lygiu, tačiau vadovaujasi valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais ir vykdo jo nurodymus. Niekas negali trukdyti valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo veiksmams arba atšaukti jo nurodymų civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius (Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 ir 21 punktas). Pačiame apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo <...> vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas atskleidžia, jog valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą bei jam pavestus įgaliojimus priimti teisės aktus, reikalingus ekstremaliajai situacijai suvaldyti, t. y. reikalingus užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją. Taigi apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo kompetencijos yra deklaratyvūs, kurie vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės.

14. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir pagrįstai pripažino E. V.-G. nubaudimą teisingu, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Vis dėlto būtina pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį, teisingai nurodant poįstatyminį teisės aktą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 ,,Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (galiojusio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) 2 punktą –, kurį pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiama E. V.-G., kai ji 2021 m. liepos 14 d., 13.38 val., būdama viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V.-G. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria buvo patikslintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad E. V.-G. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1546 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo sąlygų“ (galiojanti redakcija nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d.) 1.1.3 punkto reikalavimų.

Patikslinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad E. V.-G. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 ,,Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (galiojusio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) 2 punkto reikalavimų.

Nutartis neskundžiama.