Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo UAB „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2.8. Atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinėms teisėms ir pareigoms pasekmės atsirado nuo 2016- 05-19, kuomet šalys faktiškai kartu nebegyvena, laikytina, jog atsakovas yra skolingas ieškovei pinigų sumą, kurią ieškovė sumokėjo dengdama atsakovo skolą nuo faktinio šeimos iširimo momento, 2016-05- 01, t.y. viso 989,00 EUR ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.

2.9. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3.1. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad 2016 m. išvažiavo į Angliją, norėdamas užsidirbti tam, kad susimokėti skolas, tenkinti šeimos poreikius. Lietuvoje jis dirbo troleibusų parke. Nurodo, kad iš užsienio ieškovei siuntė pinigus vokeliuose, kuriuos perduodavo per mikroautobusų vairuotojus. Be to, jo motina ieškovei davė 1000 Eur, todėl jis ieškovei nieko neskolingas. Paskolos (17000 Lt iš Swedbank) pinigus naudojo šeimos poreikiams- maistui, rūbams, apie šią paskolą sutuoktinė žinojo, jokių pretenzijų iki ieškinio dėl skolų nereiškė, skolos yra bendros. Ieškovė prašė jį grįžti į Lietuvą. Negrįžo, nes antstoliai atima daug pinigų, tikėjosi užsienyje užsidirbti. Patvirtino, kad bendro turto nebuvo įsigiję.

3.2. Atsakovo atstovas advokatas A. T. nurodė, jog atsakovas sutinka, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Nepasitvirtino, kad santuoka nutrūko nuo 2016 m. gegužės mėn. Atsakovas išvyko į užsienį užsidirbti šeimai pinigų, buvo įsitikinęs, kad yra santuokoje ir grįš pas sutuoktinę gyventi. Atsakovo vardu sudarytos paskolos sutartys yra šeimos poreikiams tenkinti, ieškovė apie jas žinojo, ji jau 2016 m. gegužės 31 d. UAB „Gelvora“ sumokėjo 20 Eur įmoką. Nors ieškovė ir nepripažįsta, bet ji vykdė sutartį, o tai reiškia, kad abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja 989 Eur kompensacijos iš atsakovo.

4. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ 2020 m. balandžio 6 d. atsiliepime į ieškinį nurodė įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) laikyti solidaria ieškovės V. K. bei atsakovo A. K. prievole? klausimą dėl įsiskolinimo, kylančio iš asmeninės kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbiami), spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė:

4.1. A. K. 2011-08-29 su AB Swedbank sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), kurios pagrindu buvo suteiktas 17000,00 Lt (4923,54 Eur) vartojimo kreditas bei 2012-10-30 Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami). Įsiskolinimai, atsiradę minėtų sutarčių pagrindu, UAB „Gelvora“ buvo perleisti sudarius su AB „Swedbank reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

4.2. Atsakovui 2011-08-29 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu buvo suteiktas 17000,00 Lt (4923,54 Eur) vartojimo kreditas. sutartis buvo sudaryta po santuokos sudarymo, t.y. po 2011-08-29, pradėjus gyventi vedybinį gyvenimą bei vesti bendrą ūkį kartu su ieškove. Sudarant sutartį, kredito paskirties dalyje nurodoma, jog kreditas imamas būsto remontui, kas reiškia, jog minėtas sandoris sudaromas šeimos interesais. Taip pat pažymėtina, jog remiantis Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) 13.1 p., atsakovas užtikrino, jog minėta sutartis sudaryta sutuoktiniui sutinkant, o gautas kreditas bus naudojamas tik kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nurodoma, jog bendrai vykdomos tos prievolės, kurios atsirado iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Atsakovė ieškinyje nurodo, jog ne vienerius metus dengia įsiskolinimą, kilusį iš Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami), kas reiškia, jog savo aktyviais veiksmais atsakovė prievolę pripažįsta kaip solidarią.

4.3. Trečiasis asmuo prašė nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo.

5. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

6. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Kaune, ir V. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbiami), susituokė Kauno miesto civilinės metrikacijos biure 2011 m. rugpjūčio 19 d., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas paliko šeimą daugiau kaip prieš ketverius metus- 2016 m. gegužės mėn. Nors santuokinio gyvenimo pradžioje šalys sutarė, tačiau vėliau atsakovas pradėjo elgtis nepagarbiai ieškovės atžvilgiu, kelti konfliktines situacijas, įniko į azartinius lošimus, pradėjo visas šeimos santaupas išleisti lošimams. Ieškovės nuomone, santuoka iširo dėl visiško interesų skirtumo: ieškovė su atsakovu nesutarė dėl šeimos vertybių, finansų paskirstymo, laisvalaikio praleidimo, dėl buitinių klausimų. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe dėl šeimos iširimo datos 2016 m. gegužės 19 d., kai jis išvyko į Jungtinę Karalystę- atsakovo teigimu, tai įvyko tik 2021 m. vasario 25 d., ieškovei pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas į Jungtinę Karalystę išvyko 2016 m. gegužės 19 d., ir nė karto į Lietuvą nebuvo sugrįžęs; grįžo jau po bylos iškėlimo teisme dienos. Nors atsakovas teigė, kad į užsienį išvyko šeimos interesais, bet byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo teiginiai, kad jis siuntė ieškovei pinigus vokeliuose per mikroautobusų vairuotojus, jokiais įrodymais nepagrįsti. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, paliko šeimą ir nesirūpino ja daugiau kaip vienerius metus. Ieškovei nurodant, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jai pripažįstant, kad nors ir stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau nepakankamai- neieškojo bendro sutarimo dėl šeimos vertybių, finansų paskirstymo, laisvalaikio praleidimo, buitinių klausimų ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu bei atsakovui su tuo sutinkant, teismo vertinimu, faktinė šalių santuokos iširimo priežastis buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, todėl teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 178 str., CK 3.61 str. 2 d.).

9. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokinę pavardę. Tarp šalių nesant ginčo, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė K., atsakovui – prigimtinė pavardė K..

Dėl momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms

10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-398/2013).

11. Kaip jau minėta, atsakovas į (duomenys neskelbiami) išvyko 2016 m. gegužės 19 d., ir nė karto į Lietuvą nebuvo sugrįžęs, nors ieškovė du kartus jį ragino sugrįžti. Atsakovas į Lietuvą grįžo jau po bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo išvykimo į (duomenys neskelbiami) dienos su ieškove gyveno santuokinį gyvenimą, rūpinosi sutuoktine. Liudytoja Z. K. patvirtino mačiusi atsakovą išvykimo dieną ir jai sukėlė nuostabą, kad atsakovas, turintis nuolatinį darbą Lietuvoje, nusprendė išvykti į užsienį. Liudytoja parodė, kad atsakovo grįžimą į Lietuvą atsakovo mamos paprašyta suorganizavo ieškovė, nes jis pats to padaryti negalėjo. Atsakovas grįžęs apsigyveno pas savo motiną, o tai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji tokio atsakovo elgesio- išvykimo gyventi atskirai- netoleravo. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalys pradėjo gyventi skyrium ir jų santuoka faktiškai nutrūko nuo 2016 m. gegužės 19 d.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

12. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.). Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl turto padalijimo.

13. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). P. C. kodekso 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Šalys dalintino turto neturi.

Dėl prievolių padalijimo.

14. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

15. A. K. 2011-08-29 su AB Swedbank sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), kurios pagrindu buvo suteiktas 17000,00 Lt (4923,54 Eur) vartojimo kreditas bei 2012-10-30 Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) (įsiskolinimai, atsiradę minėtų sutarčių pagrindu, 2014 m rugpjūčio 4 d., UAB „Gelvora“ buvo perleisti sudarius su AB „Swedbank“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. Ieškovė nurodo, kad vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos be jos žinios ir sutikimo bei panaudota atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė nežino, kur gautas pinigines lėšas panaudojo atsakovas, nes šalys neįgijo jokio nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto ir nenaudojo pinigų šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovės manymu, atsakovas gautas pinigines lėšas galimai iššvaistė lošimams, nes santuokos metu nevengdavo jais užsiiminėti ir jiems išleisdavo visas savo pajamas. Atsakovas prašė mokėti ieškovę už jį paskolos įmokas, nes jis nuolat neturėdavo pinigų, o išvažiavus į užsienį atsakovas teigė, jog grąžins ieškovei visas jos sumokėtas įmokas.

17. Į bylą nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, jog paskola buvo panaudota pagal paskirtį - buto remontui, nors būtent šį tikslą buvo deklaravęs atsakovas, kuriam sutarties sudarymo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbiami) (kuris vėliau 2014-11-10 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. (duomenys neskelbiami) pagrindu buvo perduotas atsakovo kreditorei J. S.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad gautas pagal sutartį lėšas jis panaudojo šeimos poreikiams patenkinti, maisto, drabužių įsigijimui, buto neremontavo. Todėl sutiktina su ieškove, kad net jei ir paskolos suma turėjo būti panaudota būsto remontui, tai tuo metu būstas priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Be to, kredito gavėju yra nurodytas vienas atsakovas, o 2011-08-26 paraiškoje kreditui gauti yra aiškiai nurodyta, kad tai asmeninė paskola. Paraiškoje nurodyta, kad atsakovas yra vedęs, tačiau jokie duomenys apie sutuoktinę nėra pateikti. Šie įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad paskola buvo suteikta atsakovui asmeniškai jo asmeniniams poreikiams tenkinti- atsakovui nuosavybės teise priklausančio būsto remontui, todėl pripažintina asmenine atsakovo prievole. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji, mokėdama įmokas pagal šią sutartį, mokėjimo nurodymuose visada nurodydavo „Už A. K.“, jos tvirtinimu, šalys buvo susitarę, kad sumokėtas už jo asmeninę prievolę pinigų sumas atsakovas ieškovei grąžins, kai uždirbs pinigų Jungtinėje Karalystėje, ir šie įrodymai paneigia trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad ieškovė pripažino, jog minėta prievolė yra solidari abiejų sutuoktinių, o taip pat nereiškia, kad taip savaime atsirado bendra sutuoktinių prievolė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme, t. y. kartu ir atsakovės pareiga pagal tokią prievolę atsakyti.

18. Ginčo byloje dėl to, kad atsakovo gautas pagal 2012-10-30 Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) kreditas yra jo asmeninė prievolė, nėra, todėl ši prievolė UAB „Gelvora“ taip pat pripažįstama asmenine A. K. prievole.

Dėl skolos priteisimo

19. Iš antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad iš A. K. yra išieškomas išlaikymas pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas V. K.. 2019 m. birželio 26 d. buvo užbaigta vykdomoji byla (visiškai įvykdžius) dėl 6081,28 Eur skolos išieškotojai UAB „G. F.“. 2016 m. gruodžio 29 d. buvo užbaigta vykdomoji byla (visiškai įvykdžius) dėl 610,67 Eur skolos išieškotojai UAB „SB lizingas“, 2017 m. liepos 12 d. buvo užbaigta vykdomoji byla (visiškai įvykdžius) dėl 298,27 Eur skolos išieškotojai AB „Citadele“ bankas, 2017 m. gruodžio 7 d. buvo užbaigta vykdomoji byla (visiškai įvykdžius) dėl 1094,40 Eur skolos išieškotojai UAB BnP Finance ir UAB „L. B.“. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo linkęs skolintis iš kredito įstaigų, visos vykdomosios bylos buvo užbaigtos jo buvimo užsienyje laikotarpiu. Teismo posėdžio metu atsakovas iškėlė prielaidą, kad jo motina ieškovei perdavė 1000 Eur, dėl to jis nesutinka su ieškovės prašoma priteisti kompensacija. Atsakovas jokiais leistinais įrodymais pinigų perdavimo fakto nepagrindė, todėl jo argumentai šiuo klausimu yra atmetami ir labiau tikėtina ieškovės nurodyta aplinkybė, jog iš atsakovo motinos gauta pinigų suma buvo panaudota atsakovo skolų aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose padengimui.

20. Kaip jau minėta, atsakovas sudarė kredito sutartį su AB Swedbank, iš kurios vėliau reikalavimo teises perėmė UAB „Gelvora“. Nors ieškovė ir nedalyvavo kredito sutarties sudarymo sandoryje, kredito sutarties nepasirašė, tačiau atsakovui nemokant gautos paskolos įmokų, išvykus ir nebegrįžus iš užsienio, ieškovė atsakovo prašoma jas dengė iš savo asmeninių lėšų nuo pat faktinio išsiskyrimo, t. y. 2016-05-19, iki ieškinio padavimo dienos. Tą patvirtina išrašas iš ieškovės banko sąskaitos.

21. Atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinėms teisėms ir pareigoms pasekmės atsirado nuo 2016-05-19, kuomet šalys faktiškai kartu nebegyvena, laikytina, jog atsakovas yra skolingas ieškovei ieškiniu prašomą priteisti pinigų sumą, kurią ieškovė sumokėjo dengdama atsakovo asmeninę skolą nuo faktinio šeimos iširimo momento, 2016-05-19, t.y. viso 989,00 Eur (2016-05-31 pervesta 20,00 Eur, 2016-06-29 pervesta 20,00 Eur, 2016-07-30 pervesta 20,00 Eur, 2016-08-29 pervesta 20,00 Eur, 2016-09-29 pervesta 20,00 Eur, 2016-10-29 pervesta 20,00 Eur, 2016-11-29 pervesta 20,00 Eur, 2016-12-29 pervesta 20,00 Eur, 2017-01-31 pervesta 20,00 Eur, 2017-03-01 pervesta 20,00 Eur, 2017-03-30 pervesta 20,00 Eur, 2017-04-30 pervesta 20,00 Eur, 2017-05-31 pervesta 20,00 Eur, 2017-06-28 pervesta 20,00 Eur, 2017-07-29 pervesta 20,00 Eur 2017-08-14 pervesta 20,00 Eur, 2017-09-29 pervesta 20,00 Eur, 2017-10-27 pervesta 20,00 Eur, 2017-11-30 pervesta 20,00 Eur, 2017-12-21 pervesta 20,00 Eur, 2018-02-28 pervesta 109,00 Eur, 2018-03-27 pervesta 20,00 Eur, 2018-04-28 pervesta 20,00 Eur, 2018-05-31 pervesta 20,00 Eur, 2018-06-26 pervesta 20,00 Eur, 2018-07-30 pervesta 20,00 Eur, 2018-08-17 pervesta 20,00 Eur, 2018-09-26 pervesta 20,00 Eur, 2018-10-26 pervesta 20,00 Eur, 2018-11-15 pervesta 20,00 Eur, 2018-12-10 pervesta 20,00 Eur, 2019-02-20 pervesta 20,00 Eur, 2019-03-16 pervesta 20,00 Eur, 2019-04-17 pervesta 20,00 Eur, 2019-05-11 pervesta 20,00 Eur, 2019-06-12 pervesta 20,00 Eur, 2019-07-11 pervesta 30,00 Eur, 2019-08-10 pervesta 30,00 Eur, 2019-09-12 pervesta 30,00 Eur, 2019-09-12 pervesta 30,00 Eur, 2019-10-08 pervesta 30,00 Eur, 2019-11-08 pervesta 30,00 Eur, 2019-12-10 pervesta 30,00 Eur). Atsakovui neįrodžius, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, ieškovės prašoma 989 Eur suma priteisiama jai iš atsakovo (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

23. Šioje byloje už ieškinio reikalavimus ieškovė sumokėjo 97 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus, 97 Eur žyminis mokestis priteisiamas ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

24. Ieškovė šioje byloje turėjo 1 304,30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą, teisines konsultacijas bei atstovavimą teisme. Šios išlaidos pagrįstos jų apmokėjimą pagrindžiančiais įrodymais, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija), todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

25. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 10,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, A. K. prigimtinę pavardę – „K.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo faktinio šeimos iširimo, t.y. 2016 m. gegužės 19 d.

Kreditorinius įsipareigojimus UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, pagal A. K. su AB Swedbank 2011-08-29 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2012-10-30 sudarytą Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinti asmeninėmis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 989 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) kompensaciją, 1401,30 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų vieno euro 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,89 Eur (dešimties eurų 89 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.