- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-22
- Bylos Nr.
- eAS-258-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03511-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Laimutis Alechnavičius, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 teiginiai neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad administracinių / tarnybinių, darbo ginčų nenagrinėjimas neatitinka Teisėjų etikos kodekso, moralės principų, demokratinės valstybės esmės; 3) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos veiksmus neteisėtu neveikimu, diskredituojančiu teismą piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir privalomai vykdyti teisingumą; 4) nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo vykdyme, ir pagaliau nustoti sąmoningai savivaliauti, pareiškėjui kenkti, užtikrinti realiai visų lygybę prieš įstatymą, sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui įstatymine tvarka apginti savo interesus; 5) pripažinti ir priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 6) pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus įstatymų normų ir principų pažeidimus.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), kadangi jis nenagrinėtinas administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Atsižvelgęs į ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs skunde reiškiamus reikalavimus, teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės siekia inicijuoti ginčą, susijusį su Konstitucinio Teismo veikla bei šio teismo teisėjų veiksmais, atliekant teisingumo vykdymo funkcijas, tačiau tokie klausimai nepatenka į viešojo administravimo sritį ir nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai.
Teismas taip pat laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo prašymas pripažinti, jog Konstitucinio Teismo nutarimo teiginiai neatitinka tikrovės, negali būti nagrinėjamas administracinio teismo procesu. Teismas akcentavo, kad šis reikalavimas prieštarauja ABTĮ paskirčiai, t. y. užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų gynimą viešojo administravimo srityje. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog šis pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas siekia tam tikrų faktų pripažinimo, todėl skundą dalyse dėl reikalavimų pripažinti, kad administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių nenagrinėjimas neatitinka Teisėjų etikos kodekso, pripažinti, kad darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise bei pripažinti pareiškėjo teiginius, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija įvykdė sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus, teismas sprendė, kad tokie reikalavimai atsisakytini priimti, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, priimti atskirąją nutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas neteisingai išsprendė skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, taikė netinkamas teisės nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, prieina prie išvados, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Konstitucinio Teismo sprendimais, teisėjų veikla, taip pat pareiškėjo siekiu pripažinti tam tikras faktines aplinkybes. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui.
Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17, 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.).
Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį ir / ar pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.