Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, dalyvaujant

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovo R. P. ieškinys atsakovei G. P., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, antstoliui Arturui Bložei, antstolei Vaivai Šimkienei, antstolei Eurikai Rulienei, UAB „Mogo LT“, UAB „4finance“, AB „BnP Finance“, UAB „Julianus Inkaso“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, išvadą duodančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės G. P. priešieškinis ieškovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

5. Pareiškėjo R. P. atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė palaikė atstovaujamojo prašymą.

7. Suinteresuotiems asmenims antstoliui Arturui Bložei, antstolei Vaivai Šimkienei, antstolei Eurikai Rulienei, UAB „Mogo LT“, UAB „4finance“, AB „BnP Finance“, UAB „Julianus Inkaso“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jie tinkamai informuoti apie kreditorinių įsipareigojimų vykdymą po santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

8. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai sudarė santuoką 2015 m. gegužės 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 163 (b. l. 141). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. P., kuris yra nepilnametis (b. l. 7).

9. Teismas įsitikino, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi, pareiškėjai tvirtai apsisprendė nutraukti santuoką, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu. Pareiškėjų santuoka iširo dėl charakterių skirtumo, skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, šeiminius santykius, nebeliko bendrų tikslų, interesų. Pareiškėjai nemato jokių galimybių susitaikyti.

10. Iš pareiškėjų pateikto prašymo, matyti, jog yra visos sąlygos santuokai nutraukti, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę ir pasirašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie yra veiksnūs ir gerai supranta savo apsisprendimą, nurodė priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, su santuokos nutraukimu susijusius klausimus aptarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Nei vienas neprašo nustatyti termino susitaikyti, todėl santuoka nutrauktina ir pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtintina (CK 3.51 straipsnis, 3.53 straipsnis).

11. Pareiškėjai po santuokos nutraukimo pageidavo palikti G. P. santuokinę pavardę „P.“, R. P. – pavardę „P.“. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

12. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti naujo tapataus ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalinimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

14. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 straipsnio 3 dalis).

15. Kadangi bylose už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas), todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui R. P. grąžinamas jo už ieškinį sumokėtas 90,00 Eur žyminis mokestis.

16. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Šalys prašyme dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo posėdyje nurodė, jog kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 punktas), todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

17. Atsižvelgiant į tai, kad šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą ir priėmė joms abiem naudingą sprendimą, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas – šalys viso proceso metu siekė ir baigė bylą bendru sutarimu, tai atliko pradinėje proceso stadijoje, dar nepradėjus bylą nagrinėti iš esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų - išlaidų už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal 2018-08-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-2363-14774 ir 2019-07-01 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. 2.5-(NTP-2)-18-N-2363-10829 ir pateiktas pažymas ,- valstybei iš šalių nepriteisia (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

18. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas – šalys proceso metu siekė ir baigė bylą taikiai, teismas pašto išlaidų valstybei iš šalių nepriteisia (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 96 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 538-541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Nutraukti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2015 m. gegužės 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 163, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes: pareiškėjai G. P. palikti pavardę „P.“, pareiškėjui R. P. palikti pavardę „P.“.

Patvirtinti pareiškėjų G. P. ir R. P. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

1. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai tarpusavio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

2. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai pasilieka santuokines pavardes P., P..

3. Pareiškėjų nepilnamečio sūnaus R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Motinos gyvenamoji vieta laikytina vaiko gyvenamąja vieta.

4. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pareiškėjai susitarė geranoriškai. Vadovaujantis tuo, kad vaikas po jo tėvų santuokos nutraukimo gyvens su mama G. P., pareiškėjas R. P., atsižvelgdamas į jo darbo specifiką ir komandiruotes, bendraus su vaiku pagal tokį grafiką:

4.1. Pradedant nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, tėvui būnant Lietuvoje, prieš 7 dienas įspėjęs pareiškėją telefonu, arba SMS žinute, arba elektroniniu laišku, arba kitomis ryšio priemonėmis apie pasimatymo su vaiku datą, pasiima sūnų R. P. bendravimui:

- iš darželio 17 val. ir betarpiškai be pertraukos bendrauja su juo 7 dienas iš eilės (per šias dienas visapusiškai rūpinasi vaiku: veda jį į darželį, pasiima iš darželio, maitina, finansiškai išlaiko, praleidžia su juo laisvalaikį, žaidžia ir pan.);

- vaikui paaugus ir pradėjus lankyti mokyklą, tėvas pasiima vaiką bendravimui iš mokyklos (arba kitos su pareiškėja suderintos vietos) po pamokų ir be pertraukos bendrauja su juo 7 dienas iš eilės (per šias dienas visapusiškai rūpinasi vaiku: veda jį į mokyklą, pasiima iš mokyklos, maitina, finansiškai išlaiko, praleidžia su juo laisvalaikį, padeda paruošti pamokas, veda į būrelius ir pan.).

- esant vaiko norui ilgesnį laiką būti su tėvu ir pareiškėjo galimybei, tėvas bendrauja su sūnumi ilgesnį laikotarpį, suderinęs bendravimo trukmę su vaiko motina.

4.2. Vyriausybės nustatytomis švenčių dienomis, pareiškėjas bendrauja su sūnumi atsižvelgiant į savo darbo grafiką, prieš 7 dienas įspėjęs vaiko motiną G. P. apie bendravimo pradžią ir vaiko paėmimo bendravimui laiką. Pasiima vaiką bendravimui iš motinos namų arba kitos sutartos vietos, šventei pasibaigus, gražina vaiką į motinos namus arba kitą sutartą vietą.

4.3. Tėvo atostogų metu tėvas bendrauja su sūnumi vieną savaitę iš eilės (jeigu tai netrukdys vaiko mokslui), įspėdamas vaiko motiną apie bendravimo pradžią prieš 7 dienas. Vaikui atostogaujant su tėvu, tėvas įsipareigoja visapusiškai sūnų finansiškai išlaikyti.

4.4. Vaiko atostogų metu tėvas bendrauja su juo 7 dienas iš eilės (priklausomai nuo tėvo galimybių dėl užimtumo darbe), vaiko motiną įspėja apie bendravimo pradžią prieš 7 dienas. Vaikui atostogaujant su tėvu, tėvas įsipareigoja visapusiškai sūnų finansiškai išlaikyti.

4.5. Jeigu dėl svarbios priežasties (pvz., tėvo arba vaiko ligos, tėvo užimtumo darbe, komandiruočių ir pan.) tėvas negali bendrauti su vaiku pagal sutartą grafiką, tėvų susitarimu jo bendravimas su vaiku perkeliamas į kitą abiems tėvams priimtiną laiką.

4.6. Jeigu vaiko tėvas norės su vaiku atostogauti užsienyje, vaiko motina įsipareigoja tam netrukdyti ir pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais bei sezoniniais drabužiais.

4.7. Pareiškėja G. P. įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su sūnumi pagal sudarytą grafiką ir vaikui vykstant bendrauti su tėvu perduoda jam vaiko sezoninius drabužius, higienos priemones bei kitus daiktus, reikalingus vaikui, būnant pas tėvą.

4.8. Vaikui būnant su tėvu, R. P. įsipareigoja netrukdyti sūnui bendrauti su jo motina telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis. Tokius įsipareigojimus prisiima ir vaiko motina, vaikui būnant su ja.

4.9. Sūnui būnant su tėvu R. P. įsipareigoja pilnai finansiškai (savo sąskaita) išlaikyti vaiką.

4.10 Abu tėvai vienodomis teisėmis dalyvauja vaiko auklėjime. Tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko ligas, nelaimingus atsitikimus su juo, apie vaiko telefono Nr. bei gyvenamosios vietos pakeitimą.

Abu tėvai įsipareigoja vienas kitam nenustatinėti sūnų prieš vieną iš jų.

4.11 Abu tėvai supranta, kad tėvo pasiėmimas nepilnamečio vaiko bendravimui priklauso nuo vaiko noro bendrauti su tėvu, todėl tėvai įsipareigoja nedaryti jokios neigiamos įtakos sūnui ir nereikalauti jo pasiėmimo bendravimui prieš jo valią. Abu tėvai supranta, kad jeigu tėvai darys sūnui neigiamą įtaką, gali būti svarstytinas klausimas dėl šio susitarimo pakeitimo.

5. Dėl nepilnamečio sūnaus R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo pareiškėjai susitarė geranoriškai ir laiko, kad sūnui kas mėnesi reikia skirti 400,00 eurų (keturis šimtus eurų) išlaikymą.

Pradedant nuo 2019-05-01 pareiškėjas R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sūnui R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės teikti išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 eurų (du šimtus eurų) kas mėnesį, kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymas sūnui už einamąjį mėnesį turi būti mokamas iki einamojo mėnesio 25 dienos į vaiko motinos G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri paskirta vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vaiko motina G. P. įsipareigoja savo sūnui R. P. teikti išlaikymą po 200,00 eurų (du šimtus eurų) kas mėnesį iki jo pilnametystės.

6. Santuokoje nekilnojamojo turto pareiškėjai neįsigijo.

7. Dėl kilnojamojo turto dalybų susitarė geranoriškai, ginčo dėl jo dalybų nėra: namų apyvokos daiktai, buitinė technika padalinti sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai.

Registruotinas kilnojamas turtas – automobilis markės VW BORA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, 2001 metų laidos, kuris VĮ REGITRA duomenimis registruotas pareiškėjo R. P. vardu, po santuokos nutraukimo atitenka jam asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškėja G. P. nereikalauja iš pareiškėjo piniginės kompensacijos priteisimo už minėto automobilio dalybas, nes ji be pareiškėjo žinios pardavė santuokoje įgytus automobilius markės VW HEW BEETLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), 1999 metų laidos ir automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), 1997 metų laidos. Pareiškėjai R. P. jokių pretenzijų pareiškėjai dėl minėtų automobilių pardavimų neturi ir kompensacijos iš jos nereikalauja.

Pareiškėjams yra žinoma, kad iš naujo turto dalybų klausimas po santuokos nutraukimo negali būti svarstomas.

8. Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo pareiškėjai susitarė taip dėl kreditorinių įsipareigojimų:

- VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-274-496/2018 dėl 26,66 eurų išieškojimo pareiškėjai vykdys solidariai (antstolio Arturo Bložės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0041/18/00932);

- UAB „MOGO LT“ pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų įsakymą civilinėje byloje Nr. cL2-1064-446/2017 dėl 6018,66 eurų išieškojimo pareiškėjai vykdys solidariai (antstolio Arturo Bložės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0041/17/02261);

- UAB „4 finance“ pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2- 518-322/2017 dėl 636,79 eurų išieškojimo pareiškėjai vykdys solidariai (antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0071/17/01799);

- VMI prie LR finansų ministerijos pagal Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. P2-217-907/2016 dėl 100,00 eurų išieškojimo vykdys pareiškėjas R. P. ir tai bus jo asmeninė prievolė kreditoriui (antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0071/17/00544);

- BnP Finance, UAB pagal Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-1216-471/2016 dėl 100,00 eurų išieškojimo vykdys pareiškėjas R. P. ir tai bus jo asmeninė prievolė kreditoriui (antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr.0071/16/03887);

- VMI prie LR finansų ministerijos pagal Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2VP- 1102-674/2016 dėl 300,00 eurų išieškojimo vykdys pareiškėjas R. P. ir tai bus jo asmeninė prievolė kreditoriui (antstolės Eurikos Rulienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/16/02399);

- VMI prie LR finansų ministerijos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą Nr. 2VP-491-1009/2016 dėl 200,00 eurų išieškojimo vykdys pareiškėjas R. P. ir tai bus jo asmeninė prievolė kreditoriui (antstolės Eurikos Rulienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/16/00969);

- UAB „Julianus Inkaso“ pagal Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-2125-291/2019 dėl 1350,42 eurų skolos, 43,66 eurų delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų bei 83,84 eurų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo vykdys pareiškėja G. P. ir tai bus jos asmeninė prievolė kreditoriui.

Kitų kreditorinių įsipareigojimų pareiškėjai neturi.

Tarpusavyje jie susitarė, jog jeigu po santuokos nutraukimo iškils klausimas dėl šioje sutartyje neaptartų kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, kiekvienas iš jų bus asmeniškai atsakingas už jam pareikštus reikalavimus, ir ši prievolė kreditoriui bus jo asmeninė.

Šios sutarties sudarymo pasekmės pareiškėjams žinomos.

Grąžinti pareiškėjui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų, 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2019-01-29 įmokos mokėjimo kvitu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.