Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-1004/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-01-31Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-31
Bylos Nr.
1-30-1004/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45626-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Kaltinamasis
V. L.
Nukentėjusysis
A. K.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
Advokatai
Laimutis Zaukevičius, Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-30-1004/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45626-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Strautininkienei, Žydrei Kabelienei,

dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui, kaltinamajam V. L. ir jo gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, nukentėjusiajam A. K. ir jo atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N., psichologei Dovilei Gecevičei,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., vedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokinantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas keturis kartus, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. L., 2022 m. gruodžio 2 d., apie 22 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu, dėl asmeninio pykčio motyvų, tyčia metaliniu strypu suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, nuo kurių nukentėjęs gynėsi kaire ranka, bei suduodamas viena smūgį į kairę šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

2. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta, nusikaltimo nepadarė ir prašė išteisinti. Parodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d., apie 22 val. vakare, ruošėsi eiti miegoti, buvo apsirengęs pižamą, kai išgirdo lojant šunis. Per vaizdo kameras pažiūrėjęs, pamatė asmenį besiartinantį prie girliandų, kurios buvo pakabintos namų teritorijoje nuo kelio kokį 20 metrų. Iš jų buvo padaryta tvorelės imitacija, aukštis panašiai metro. Prisiartinęs tas asmuo čiupo už tų girliandų ir pradėjo traukti į viršų. Iš pirmo karto jam nepasisekė nutraukti, dar kartą smarkiau patraukęs nulaužė kuoliukus ir juos numetė. Nedvejodamas pasileido į kiemą sustabdyti asmens, net nespėjęs apsirengti, su šlepetėm ir su pižama, bei trumpomis rankovėm marškinėliais. Dar prieš išbėgdamas į kiemą pasakė žmonai, kad iškviestų policiją, nes pats nebespėjo iškviesti. Pribėgus netoli kelio, jį susistabdė ir paklausė ką jis čia daro. Jis nieko nepaaiškinęs, atsisuko ir sustatęs rankas puolimo stadijoje pradėjo mosikuotis, liepė prisiartinti, nes gaus į snukį. Neapskaičiavęs atstumo, priėjo arčiau įsitikinti kas per asmuo. Tai buvo A. K.. Nuo jo sklido didžiulis alkoholio tvaikas. A. K. besimosikuodamas užtaikė jam į veido sritį. Gindamasis sudavė jam atgal kumščiu į nosį ir nustūmė tolyn. A. K. parkrito ant kelių, paklūpėjo, atsikėlė ir pradėjo eiti link kaimo. Jam pasakė, kad palauktų, nes yra iškviesta policija, kad atvažiuos policija ir viską prie vietos išsiaiškins, kad policijai nereikėtų ieškoti, nes asmuo žinomas. Jis nesiklausė ir nuėjo tolyn. Pats apsisukęs grįžo į kiemą. Eidamas į kiemą pamatė, kad netoliese stovi dukra. Abu sugrįžo ir pamatė žmoną, stovinčią prie šuns aptvaro. Kai A. K. iš jo išėjo, jo neieškojo, net minties nebuvo, kad jo ieškoti. Kam jo ieškoti, jei buvo iškviesti pareigūnai, jie jį ir suras. Išvažiavęs savo automobiliu niekur nebuvo. Atvažiavo policininkai, nufotografavo nutrauktas girliandas, priėmė pareiškimą, klausė kur tas asmuo gyvena. Pasakė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) akligatvyje. Po to, dar paprašė kaimynystėje gyvenančio pažįstamo pasižiūrėti ar jis yra namuose, ar matosi namuose, kad nereikėtų policijai ieškoti po kaimą. Baigiant rašyt pareiškimą, atėjo dukra prie policijos mašinos ir pasakė, kad pasišalinęs asmuo A. K. neseniai parėjo namo. Policininkai iškart išvažiavo pas jį į namus. Kitą dieną sužinojo, kad jis yra sumuštas ar kas ten jam padaryta, kadangi atvažiavo policijos pareigūnai ir man pasakė, kad atseit jį primušė. Girliandų nepamatyti, tuo labiau užkliūti kojomis buvo neįmanoma. Tos girliandos buvo 20 metrų: 4 girliandos po 5 metrus. 1 girliandos kaina 30 Eur. Pareiškimą dėl sugadintų girliandų parašė todėl, kad asmuo atsakytų už padarytą veiksmą. Tyrimas yra baigtas, kaltam asmeniui paskirta 30 Eur bauda. Patikslino, kad strypo pasiimti nebėgo, nes buvo basom kojom, su šlepetėmis. Kai A. K. atėjo, ant jo veido kraujo nesimatė, kadangi jis dėvėjo kepurę, buvo tamsu, šviesos gatvėje nebedegė, buvo sunku įžiūrėti, nes viskas greitai įvyko. Aplink jokių pagalių nebuvo. Iš tos tvorelės išlupti buvo neįmanoma, nes kadangi ten buvo prie pat žemės nulaužtas ir numestas, o tie nulaužti galai, kurie buvo palikę, buvo prisukti prie troselio. Norint tą pagalį paimti, reikėjo atsukinėti troselį, ištraukt, nueit, pridaužyt, atnešt ir vėl prisukti atgal, o kažkokių kitokių strypų ten nėra. Kai gruodžio 2 d. atvažiavo policijos pareigūnai, jie apžiūrėjo tas girliandas, nufotografavo. Jie nerado jokių strypų ir pagalių. Paskui darė kratą, bet irgi nieko nerado. Policijos pareigūnai nuo paskambinimo atvažiavo už gero pusvalandžio. Pareigūnų laukė kambaryje. M. J. pažįsta, bet su juo nebendrauja. Po kelių dienų, važiuodamas automobiliu, buvo jį sutikęs. Tačiau jam nesakė, kad trenkė A. K., kad jis nugriuvo, paskui antrą kartą trenkė ir vėl A. K. nugriuvo. Patikslino, kad A. K. po smūgio suklupo – atsiklaupė ant kelių, ar ant abiejų kelių, ar ant vieno tiksliai nematė. Atstumas kur jis suklupo gal pora metrų kur jį nuo savęs pastūmė. Nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. kokie 5 metrai. Susistumdymas vyko ant jo namų keliuko. Jis suklupo prie griovio nuo kelio, dar jų teritorijoje. Ten griovelis. Nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. iki ten kur jis klūpėjo kažkur buvo 5-7 metrai. Eina kelias ir eina griovelis, kuris dar priklauso kelio teritorijai, tas yra pusantro metro iki pagrindinio kelio. To griovelio praktiškai nesijaučia, ten vos vos pakilimas. Kur jis nuėjo nežiūrėjo. Matė, kad ėjo į kaimo pusę, bet kur jis nusuko aš nežiūrėjo, nėjo iš paskos. Dėl sveikatos sužalojimo nerašė pareiškimo, nes praktiškai net nejautė to sužalojimo. Jautėsi, kad yra užduota, bet, kad labai skaudėtų pradžioje net nejautė. Dėl sumušimo pas teismo ekspertus kreipėsi dėl to, kad jis parašė, kad jį atseit sumušė, kad nepliktų visai kaltas, kad įrodyti, kad buvo suduota ir jam, kad ne jis pirmutinis ant jo puolė, o jis (A. K.) pirmas ant jo užsipuolė, jis gynėsi. Seniau buvo sulaužytas žandikaulis, dėl to ir kreipėsi pas ekspertus, nes pradėjo daugiau skaudėti. Norėjo įsitikinti ar nėra lūžių, skilimų. Kreipėsi pirma į polikliniką, poliklinika išsiuntė į Panevėžį pas gydytojus. Jo kameros įrašo vaizdo įrašą, kai pats paspaudi įrašymą. Šuo pradėjo loti, automatiškai paspaudė įrašymą. Nežino kiek laiko tas įrašas. Yra vaizdo įrašas ir matosi kiek yra nufilmuota. Nedažnai spaudžia, kad įrašinėtų. Policijos pareigūnams tą patį vakarą sakė, kad yra vaizdo įrašas. Kitą dieną atvažiavo kiti pareigūnai ir pasiėmė tą įrašą. Ar tą patį vakarą žiūrėjo įrašą nepamena. Tas įrašas pateiktas visas toks koks buvo. Jei būtų buvę kažkas daugiau, tai būtų atradę, būtų išlikęs atminties kortelėse.

3. Iš kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad V. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė:

3.1. (2022 m.) gruodžio 2 d. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jau buvo pasiruošęs eiti miegoti, buvo kažkur po 22 val. Jo namų teritorija yra stebima vaizdo kameromis, ir apie 22 val. 15 min,. išgirdo kieme šuns lojimą. Iš šuns lojimo suprato, kad loja ant žmogaus. Pažiūrėjęs per vaizdo kamerą, pamatė, ateinantį į jų kiemą asmenį ir būtent ten kur sukabintos girliandos. Iš karto to žmogaus neatpažino. Jis priėjęs prie girliandos rankomis paėmęs jas traukė ir purtė. Nieko nelaukdamas, išbėgo į kiemą, pasakė žmonai, kad skambintų į policiją. Išbėgo iš namo net nespėjęs apsirengti, buvo su šlepetėmis. Bėgdamas pradėjo šaukti, kad sustok. Tas žmogus paėjo link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės ir sustojo. Jis priėjęs prie asmens, jį pažino, tai buvo A. K.. Jis iš kart prieš jį sustatė rankas, kaip pasiruošdamas jam smūgiuoti. Dar jo paklausė, ką jis čia daro, jis jam vis kartojo, kad ateitų, gaus į snukį. Jis jam kumščiu 1 kartą sudavė į veidą. Nieko nelaukdamas, irgi sudavė kumščiu jam į nosį ir nustūmė abejomis rankomis į griovį. Kiek matė, jis tam griovyje buvo lygtai priklupęs, ką jis darė nematė. Jį paliko gulintį ir nueidamas pasakė „palauk, kol atvažiuos policija“. Po to, matė, kaip jis atsikėlė ir svirduliuodamas nuėjo į priešingą pusę, ne į tą, kur A. (K.) gyvena. Nuo A. tuo metu jautė stiprų alkoholio kvapą ir suprato iš jo kalbos ir judesių koordinacijos, kad jis yra neblaivus. Pats buvo blaivus. Jis A. nei su metaliniu, nei su kokiu kitu strypu per galvą nesudavė, jo nesužalojo, taip pat ir nesužalojo kojos. Kur jis susižalojo jis nežino, nes jis po jų konflikto iškart į namus nėjo. Kraujo matėsi ant sniego, bet greičiausia, tai buvo iš nosies, nes būtent jis jam ir sudavė. Kumščiu sudavė A., nes jis gynėsi. Jis pirmas nepradėjo. Policija pas jį atvyko, kažkur apie 22 val. 40 min., Po žmonos skambučio jie kažkur užtrūko apie 20 min. Atvykę policijos pareigūnai, nufotografavo girliandą kurią nutraukė, paklausė ar rašys pareiškimą. Pasakė, kad taip ir nuėjo į pareigūnų automobilį, įforminti reikiamus dokumentus. Baigiant rašyti pareiškimą, kažkur po gero pusvalandžio, prie automobilio priėjo jo nepilnametė dukra M. ir pasakė, kad ji gavo žinutę, dabar nebepamena, ar paskambino A. K. kaimynas D. B. ir pasakė, kad ką tik į namus grįžo A. (K.), nuėjo į tvartą ir užsidarė. Pasirašęs visus reikiamus dokumentus, jį pareigūnai paleido ir nuvažiavo pas A. K.. Jis A. K. metaliniu strypu nežalojo (t. 2, b. l. 57-59);

3.2. 2022 m. gruodžio mėn. 2 d. apie 22 val. buvo namie, išgirdo lojant šunis, nes jau ruošėsi eiti miegoti. Jo kiemas yra filmuojamas, pasižiūrėjo per kamerą. Pamatė asmenį kuris draskė girliandas. Jis nieko nelaukė išbėgo į kiemą su šlepetėmis, nespėjęs net apsirengti. Asmuo nuo girliandų jau nueidinėjo link kelio pusės (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis atbėgo suriko ką čia darai. O žmonai pasakė, kad skambintų policijai. Asmuo sustojo. Pribėgęs arčiau, pažino, kad tai A. K., kuris atsistojo į puolimo padėtį, šaukdamas ateik čia gausi į snukį. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kai jis prisiartino prie jo, jis pirmas jam kumščiu sudavė į kairės pusės žandikaulį. Gindamas sudavė atgal, sudavė į nosį, ir pastūmė tolyn, jis suklupo prie kelkraščio. Jam pasakė, kad palaukim policijos ir viska išsiaiškinsim. Matė, kad prie A. K. yra palašėję kraujo. Iš kur bėgo kraujas tiksliai negali pasakyti. Matė ant sniego balą kraujo dėmės. A. K. atsistojo ir pasišalino iš įvykio vietos, nuėjo į priešingą puse, nei kur gyvena. Pats parėjo namo ir laukė policijos. Žino kad jis namo grįžo už valandos laiko. Ėjo ne į kambarį o į tvartą. Dėl savo kūno sužalojimo jis kreipėsi į Pasvalio medikus ne iš karto. Kreipėsi, nes pradėjo skaudėti žandikaulį, kur buvo lūžęs iš ankščiau (t. 2, b. l. 72-74).

Žemesnės instancijos teismas

4. Kaltinamojo gynėjas advokatas Laimutis Zaukevičius teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąjį V. L. išteisinti kaip nepadariusio nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo ginamasis V. L. nukentėjusiojo A. K. nesužalojo. Nurodė, kad byloje yra nustatyta, kad A. K. buvo sužalotas, tačiau, kad jį sužalojo būtent V. L. įrodymų nėra. Neaišku kas sužalojo A. K., gal jis griūdamas susižalojo pats. Nurodė, kad nukentėjusiojo A. K. parodymai nenuoseklūs, jis kiekviename žodyje keičia aplinkybes. Be to medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad jis susižalojo buityje. Teismo medicinos ekspertų išvados kelia daug abejonių. V. L. nurodė, kad jo namuose nėra jokio metalinio strypo, rankose strypo neturėjo ir juo A. K. nesudavė. Kratos metu strypas nerastas. Įvykio vietoje užfiksuota daug kraujo. Policijos pareigūnai nurodė, kad buvo šalta, žemė kieta, slidu. Neatmetama galimybė, kad neblaivus A. K. galėjo griūti ir ne vieną kartą. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Ekspertai nurodo, kad sužalojimai galėjo atsirasti tiek griūnant, tiek atsitrenkiant. Neaišku kodėl A. K. ėjo į tvartą. Tvartas liko neapžiūrėtas. Gal susižalojo tame tvarte. A. K. galėjo primušti ir kas nors kitas, nebūtinai V. L.. Neaišku kodėl tik po kelių dienų A. K. parašė pareiškimą policijai. Tiesiogiai tą įvykį matė V. L. sutuoktinė ir dukra. Jos nurodė, kad vyko konfliktas, tačiau niekas su pagaliais, lazdomis, metaliniais strypais A. K. nemušė. Be to, V. L. šaukė A. K. niekur neiti, nes atvažiuos policija. Bet jis išėjo. A. K. pametė telefoną, kas patvirtina, kad jis galėjo griuvinėti. Prašė ieškinius atmesti.

5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad tą dieną nuvyko pas uošvienę atsivežti grūdų. Išgirdo kaip kieme pas L. ėmė šaukti „degė namas, degė tvartas, degs ir vėl kažkas“. Vakare nusipirko buteliuką, nutarė nueiti pas draugą. Eidamas pas jį, nutarė nueiti pasikalbėti pas V. L. ir įsipainiojo tarp girliandų. Girliandas norėjo perkelti per save. Girliandos buvo kieme, pakabintos ant strypų, pagalių. Paslydo ant sniego ir krisdamas užkabino girliandas, bet jos nenutrūko. Atbėgo su apatiniais iš namo V. L.. Susiginčijo. Norėjo išsiaiškinti, kodėl jis užgaulioja jo uošvienę. V. L. pasakė, jog tai ne jo reikalas. Jis rodė grimasas ir visokius gestus. Jį nustūmė ir ėmė eiti link kelio. Netoli kelio pajuto smūgį į galvą, parkrito. Kėlėsi, antrą kartą pajuto smūgį į ranką ir į galvą. Pasisukęs, pamatė pas V. L. rankoje strypą, jis atbėgo iš už nugaros. Jis pasakė: „dvėsk (duomenys neskelbtini)“. Kai išeidinėjo iš kiemo, matė kaip V. L. nubėgo ir atsinešė strypą. Iš kur V. L. atsinešė strypą, nematė. Strypas buvo pusantro metro ilgio, geležinis. Buvo praradęs sąmonę. Pamena, jog ropojo, šliaužė iki kelio. Pirmą kartą jam pataikė į galvą, o paskui – į kairę ranką ir į kairę koją. Kai atgavo sąmonę, skaudėjo. Šliaužė, ėjo, buvo nugriuvęs, privažiavo mašina, pažiūrėjo, kad gyvas ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Kaip grįžo ir kaip įėjo į daržinę, nepamena. Bėgo kraujas iš galvos srities. Strypu jam sudavė ant kelio, gal buvo 10 metrų nuo uošvienės namų. V. L. jį pasivijo uošvienės teritorijoje. Policija jį surado daržinėje. V. L. buvo iškvietęs pas save pareigūnus. Jam prireikė medikų pagalbos. Medikai pristatė į ligoninę, susiuvo galvą ir išsiuntė į Panevėžį. Kaltinamajam nesudavė. Reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Ligoninėje gulėjo 10 dienų. Buvo išrašyti vaistai, Panevėžyje darė tyrimus, gėrė antidepresantus, skausmą mažinančius vaistus, gėrė nuo spaudimo ir kitus vaistus. Gėrė vaistus dėl nemigos, nemiga atsirado po traumos, atsirado galvos svaigulys, mieguistumas. Vaistus geria toliau, gydymas tęsiamas. Einant pas kaltinamąjį turėjo mobilų telefoną, o paskui jo neberado. Paskui telefono ieškoti vyko sugyventinė su podukra, jį rado ant kelio, netoli kraujo klano.

6. Nukentėjusiojo atstovė advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąjį V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi byloje nustatyta, kad būtent V. L. sužalojo nukentėjusįjį A. K.. Akcentavo, kad pirmą kartą pareiškus įtarimą V. L. jis kaltu neprisipažino, tačiau dalį aplinkybių tuo metu jis pripažino. Galbūt norėdamas sušvelninti situaciją, kad neatrodytų, kad jis puolė vienas, nurodė, kad A. K. pirmas jam trenkė, o jis tik gindamasis trenkė A. K., kuris suklupo. Taigi, kad buvo konfliktas byloje įrodytas, to neneigė ir kaltinamasis. Pirmos kraujo dėmės fiksuotos būtent ties išvažiavimu iš V. L. kiemo. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos D. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis pateikė tik 20 sekundžių perfilmuotą vaizdo įrašą, nors įrašas matosi, kad truko 2 min. Todėl tas įrašas nėra labai informatyvus, nes konfliktas tik prasidėjo. Akcentavo, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, iš karto nurodė kas ir kiek smūgių sudavė. Policijos pareigūnai jį apžiūrėjo iš karto ir nufotografavo sužalojimus. Jam medikai užfiksavo dvi kirstines žaizdas galvoje skirtingose plokštumose Įvykio vietos apžiūros metu neužfiksuota jokių objektų į kuriuos griūdamas būtų galėjęs A. K. atsitrenkti. Jei būtų griuvęs ant ledo, būtų buvusi tik mėlynė. Nuotraukose, kurios fiksuotos pareigūno, mėlynės matyti šlaunyje. Viena mėlynė viršutinėje išorinėje šlaunies dalyje, kita mėlynė vidinėje šlaunies dalyje. Jei žmogus ir griūtų, ir į kažką atsitrenktų koja, tai viršutinė mėlynė galbūt galėtų būti kaip griuvimo žymė ką bando įrodyti kaltinamojo gynėjas, kad buvo neblaivus, griuvo. Vidinėje šlaunies dalyje mėlynė, kuri savo lokacija, savo pailga forma, kuri atitinka strypo, stulpo, kažkokio ilgo, pailgo siauro daikto žymę. Vidinėje šlaunies dalyje, žmogus griūnant tokia mėlynė niekaip negalėtų atsirasti. Visos šios aplinkybės rodo, kad vis tik buvo kietu buku daiktu daromas poveikis išoriškai kažkieno tai jėga, su pagalba, atmetant tą galimybę, kad tai žmogus galbūt galėjo pats susižaloti. Tai, kad med. dokumentuose, o vėliau epikrizėse rašo, kad trauma buityje, paties nukentėjusiojo niekas neklausė kaip įvyko. Tiesiog pirmoje apklausoje, nuvežus į ligoninę ir policijos pareigūnė tą patvirtino, kad tiek kraujavo, kad jo nieko daug neklausinėjo, tik stabdė kraujavimą. Žmogus buvo ne visai adekvatus savo būsenai ir jo stengėsi nevarginti, laukė atvažiuojant greitosios, jo nevarginant ir stabdant kraujavimą, ir tų aplinkybių tuo metu tiksliai nesigilino, kol jį nuvežė į priėmimo skyrių ir padarė tyrimus. Pirminiuose dokumentuose taip ir fiksuojama – kirstinė galvos žaizda. Nei vienuose dokumentuose nefiksuota, kad būtų sužalota nosis. Akcentavo, kad kaltinamojo V. L. artimieji yra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojas M. J. parodė, kad V. L. jam pasigyrė, kad A. K. sudavė du kartus. Prašė tenkinti nukentėjusiojo patikslintą ieškinį.

7. Liudytoja policijos pareigūnė M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime, viename iš namų, kažkoks asmuo nutraukė girliandą. Nuvyko pas pranešėją. Jis pasitiko, parodė nutrauktas girliandas ir sakė, jog būdamas namie per vaizdo kameras pamatė, kaip asmuo nutraukė girliandas rankomis ir išėjo iš kiemo. Pranešėjas, išėjęs iš namo, bandė asmenį sustabdyti ir paklausė ką čia daro. Tas asmuo, kuris nutraukė girliandas, nieko neatsakė. Pranešėjas teigė, kad tas asmuo jam trenkė į veidą. Kolega paklausė ar jis yra sužalotas, apšvietė jo veidą, sakė, jog sužalojimų nepatyrė. Klausė, ar riekia medikų pagalbos, jis atsisakė. Ar dėl pranešėjo neblaivumo kilo abejonių, nepamena. Kolega jo paklausė, ar jis netrenkė tam asmeniui, tai pranešėjas atsakė, jog tą asmenį tik pastūmė. Viską užfiksavo įvykio vietoje ir paėmė pareiškimą. Girliandos kabėjo kieme, ant medžių, arčiau gatvės. Ar girliandos švietė, kai buvo, nepamena. Paskui nuvyko į to asmens namo kiemą, ten buvo tamsu. Pasibeldė į duris, pranešėjas buvo įvardinęs to asmens pavardę, bet dabar jos nepamena. Duris atidarė sugyventinė, sakė, jog vyro namie nėra ir nežino kur jis yra. Tada daržinėje išgirdo garsą, nubėgo į daržinę, tas vyriškis bandė užsikabinti duris. Kai asmuo atidarė duris, matėsi daug kraujo, iš galvos švirkštė kraujas. Kraujas nesustojo bėgęs, todėl iškvietė greitąją ir jam suteikė pirmąją pagalbą. Sužalotas asmuo apie įvykį nekalbėjo, sakė, jog jam nieko nėra. Valandą laiko laukė greitosios, kraujas, visada bėgo, liepė jam ramiai sėdėti. Jis sakė, jog jam viskas gerai, klausė, kodėl laikome jo galvą. Kraujas bėgo iš galvos, bet iš kurios tiksliai galvos srities kraujas bėgo, nepamena. Ar asmuo buvo neblaivus, nepamena. Medikai jį išsivežė su savimi. Įvykio vieta buvo 1 km. atstumu nuo jo namų. Jo sugyventinė sakė, jog dingo telefonas. Padėjo jo ieškoti. Nuo pranešėjo namų iki nukentėjusio namų buvo kraujo lašiukų, ėjo lašiukų pėdsakais, bet tada telefono ir jokių įrankių nerado. Įvykio vietoje ėjo kraujo lašiukų pėdsakais. Lašiukai vedė (duomenys neskelbtini) gatve, paskui – (duomenys neskelbtini) gatve, paskui (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo lašiukų. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties kiemo riba buvo kraujo, jo buvo ir ties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryža. Patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

8. Iš liudytojos M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. dirbo pagal patvirtintą darbo grafiką kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriaus. patruliu D. J.. Patruliuojant Biržų mieste, apie 22 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamas asmuo konflikto metu nutraukė girliandas. Nuvykus į įvykio vietą, kieme juos pasitiko (V.) L.. Jis jiems parodė, kad būdamas kambaryje per vaizdo kamerą, kuri yra jo kieme, pamatė, kad kažkoks asmuo plėšia jo girliandas. Tai pamatęs, iš kart išbėgo į lauką ir pribėgęs prie asmens, jį atpažino. Tai buvo to pačio kaimo gyventojas A. K.. Jis jau buvo pradėjęs nueiti. V. L. jį pasivijo, jie abu apsistumdė. V. L. rankos judesiais parodė, kaip jam trenkė A. K., konkrečių veiksmų nenurodė, tik mosikavosi. Po to V. L. trenkė A. K., taip pat, konkrečiai veiksmų nenurodė. Po konflikto A. K. pasišalino. Bendraujant su V. L. prašė, kad parodytų, kurioje vietoje jam trenkė, tačiau vizualiai apžiūrėjus veidą, jokių sužalojimų nebuvo matyti. Taip pat, nesiskundė, kad jam kas nors skauda. Jis jokių pretenzijų neturėjo, išskyrus girliandas, kurios buvo nutrauktos. Priėmė pareiškimą iš V. L. dėl turto sugadinimo. Tai vyko apie 1 val. laiko. Toliau aiškinantis aplinkybes, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. K.. Pasibeldus į namo duris, pro langą, A. K. sugyventinė A. P. pasakė, kad A. K. nėra ir nežino kur. Būnant kieme, daržinėje išgirdo bildesį ir nuėjo pasižiūrėti. Bandžius atidaryti daržinės duris, jos buvo užkabintos. Jos kolega D. J., pamatęs, kad viduje yra asmuo, liepė atrakinti. Ir iš daržinės išėjo A. K.. Jo galva buvo kruvina. Iš kart iškvietė medikus, jį nusivedė į kambarį, teikė pirmą pagalbą. Galvoje buvo matyti dvi didelės žaizdos, kurios labai kraujavo. Paklausus A. K., kas jam nutiko, jis teigė, kad nusivoliojo nuo kalno. Dėl jo sveikatos būklės, jie jo daugiau neklausinėjo, nenustatinėjo girtumo, tačiau buvo akivaizdžiai matyti, kad asmuo yra neblaivus. Atvykę medikai, jam suteikė pirmą pagalbą ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį, tolesnei apžiūrai (t. 1, b. l. 190-192).

9. Liudytojas policijos pareigūnas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, buvo žiema, buvo tamsu. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pas pranešėją kažkas nutraukė girliandas. Nuvyko su kolege. Pasitiko pranešėjas, matė nutrauktas girliandas. Jis teigė, jog būdamas namie, per kameras pamatė, kad nutraukinėja kažkas girliandas, tuomet jis išbėgo į kiemą ir pamatė einantį asmenį. Tada jam pasakė sustoti, klausė ką darai. Asmuo susustojo. Pranešėjas sakė, jog tas asmuo pranešėjui trenkė į veidą. Pašvietė į veidą, bet smurto žymių nepastebėjo. Sakė, jog medikų pagalbos jam nereikia, sakė, jog jam nieko nėra. Dėl neblaivumo, abejonių nebuvo. Klausė ar pranešėjas tam asmeniui netrenkė, sakė, jog netrenkė, bet tik jį pastūmė. Vyko ieškoti to asmens, nes vaikas pasakė kur gyvena tas asmuo, Nuvykus nurodytu adresu, pabeldė į durys, moteris pradarė langą ir pasakė, jog vyro namie nėra. Prie ūkinio pastato kažką išgirdo. Priėjo, norėjo atidaryti duris, bet suprato, kad duris iš vidaus kažkas laiko. Pasišvietė prožektoriumi. Pamatė ankštą vyrą, visą kruviną. Jis atidarė duris. Iškvietė medikus. Kraujas veržėsi iš galvos srities, kolegė laikė žaizdą uždengusi su bintu. Iš priekio ir pakaušio srities veržėsi kraujas. Pats asmuo buvo visas kruvinas, jei nebūtų stabdę kraujo, nežino kaip būtų pasibaigę. Asmuo, atrodo, buvo neblaivus. Klausė jo, kas jam taip padarė, bet jis neatsakė. Paskui ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties įvažiavimu gulėjo telefonas, buvo kraujo. Kraujas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tęsėsi link daržinės, kraujo prie pranešėjo namų nebuvo.

10. Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko, tad smulkmenų nepamena. A. (K.) išėjo iš namų, paskui išgirdo triukšmą, atvyko policija. Buvo rasta daug kraujo, labai išsigando. Pati nematė, kaip vyras išėjo iš namų. Dukra paklausė kur eina ir jis atsakė, kad tuoj grįš. Buvo žiema, buvo sniego. Vyras dėvi kartais kepurę, bet kaip jis išėjo tąkart, nematė. Pas juos yra daug šunų, jie garsiai pradeda loti, antrame aukšte labai girdisi. Dieną buvo konfliktas su J. L.. L. gyvena nuo jų per lauką už 300 metrų (važiuojant keliu atstumas didesnis). L. buvo pasipuošę girliandomis, jos buvo sukabintos ant namo, ant medžių. Su (V.) L. konfliktų neturėjusi. Vyrui skambino daug kartų. Suprato, jog jis gal pas L., nes pas juos matė policiją. Pareigūnas pamatė kraują ir pamatė judančias daržinės duris, jis atvedė A. (K.). Labai išsigando, nes buvo svarbu išgelbėti jo gyvybę, nes A. (K.) vartoja kraują skystinančius vaistus, bijojo, kad jis nenumirtų. A. K. galva buvo visa kruvina, vyras svirduliavo. Kraujo buvo daug, vyras buvo išgėręs. Kai jis įsipjauna, turi riziką nukraujuoti, nes vartoja skystinančius kraują vaistus. Jam virš kaktos buvo žaizda. Buvo žaizda ir pakaušyje, švirkštė kraujas iš žaizdų. Bandė sustabdyti kraujavimą. Lyg ir pareigūnai atnešė tvarsčius. Vyras buvo neadekvatus. Vyras svirduliavo, atrodė labai prastai, buvo labai daug kraujo. Paskui atvyko dukra, visi ėjo ieškoti telefono. Prie telefono buvo labai daug kraujo, net sniegas ir ledas toje vietoje buvo ištirpęs. Telefono ieškojo, kai vyrą išvežė greitoji. Vyras buvo gavęs algą, tad ėjo ieškoti jo telefono ir piniginės. Vyras nesakė nei kaip susižalojo, nei kas sužalojo. Ji to net neklausė. Tik nesuvokė, kodėl jis nėjo į kambarį, o ėjo į daržinę. Paskui jis atsakė, jog namo nėjo, nes nenorėjo, jog dukra jį pamatytų. Visame kelyje, kur ėjo vyras, nuo jos mamos iki jų namų buvo kraujas. Palei V. L. keliuką buvo kraujo, daugiausiai jo buvo prie telefono, matėsi, jog jis šliaužė, matėsi, jog buvo pargriuvęs prie sankryžos, buvo šliaužimo žymės, kraujas ėjo iki pat namų. Vyrą išvežė į Panevėžį, po to vyras parvyko namo. Matė, jog vyrui blogai, bet jis atsisakė medikų pagalbos, apie tai pranešė jo dukroms. Jos prašė, kad jis vyktų į ligoninę. Buvo dar pareigūnai, padarė nuotraukas. Vakare vyras jau pats prašėsi pagalbos. Kitą dieną vyras sakė, kaip ėjo, kaip šliaužė, sakė, jog V. (L.) jam trenkė du kartus, sakė, jog griuvo ir nelabai atsimena. Vyras su (V.) L. seniai nesutaria. Kai ėjo, matė, kad girliandos degė. Jie daug turėjo girliandų, ar jos visos degė, negali pasakyti. Kai šunys lojo, L. juokėsi, visi subėgo į mašiną ir išvyko. Matė, nes su dukra žiūrėjo pro langą. Kai L. grįžo, pas juos už 5 minučių atvyko pareigūnai. Vyras gulėjo ligoninėje, mėnesį turėjo nedarbingumą. Jis paliko piktas ir nervingas, sveikata pablogėjo. Jis vartoja vaistus dėl miego. Vyras lankosi pas gydytojus, važiuoja į Panevėžį.

11. Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. L. yra jo kaimynas, su juo bendrauja. A. K. pažįsta, bet su juo nesueina. Jis gyvena irgi kaimynystėje. Paskambino V. L. žmona sakė, kad A. K. drasko jo girliandas, paprašė pasakyti, kai jis sugrįš namo. Matė, kad jis grįžo po valandos. Jis buvo girtas. Grįžęs įėjo į daržinę ir užsikabino duris, apie tai pranešė telefonu J. L.. Jam skambino J. L. ir lyg tai jai atskambino. Paskui atvyko pareigūnai, kvietė jį išeiti į lauką. Pats nebuvo lauke. Matė girliandas pas L.. Po A. K. atėjimo pas juos, girliandos buvo sudraskytos. L. turėjo daug girliandų, jos nebešvietė. Pareigūnus matė, kai jie kvietė A. K. iš daržinės. Tie patys pareigūnai buvo pas L. ir paskui pas A. K.. Kai A. K. parėjo namo, iš L. kiemo automobilis neišvyko, šito nematė. V. L. buvo sužalotas, tai sakė telefonu V. (L.), sakė, jog kaltininkas A. K.. Ar buvo sužalotas A. K., nežino. A. K. nešioja juodą kepurę. Tą vakarą A. K. buvo su kepure kai grįžo namo. Konfliktas įvyko dėl girliandų nuplėšimo, nuplėšė kelias girliandas, paskui tarp jų įvyko konfliktas, kas tiksliai įvyko, nebepamena. Apie konfliktą papasakojo V. L. telefonu tą pačią dieną. Kitą dieną su V. L. nebendravo. Medikų vakare nematė. Buvo tamsu, bet buvo sniegas, švietė mėnuo. Patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

12. Iš liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra A. K. ir A. P. kaimynas. Jo šeima su jais nebendrauja. V. L. pažįsta. Jis gyvena tame pačiame kaime. Santykiai draugiški, nesipyksta. Panašiai buvo gruodžio 2 d., apie 22 val. 30 min., jo žmonai telefonu „pamajakino“ J. L., ji tada V. (L.) perskambino ir jis pradėjo pasakoti, kad (A.) K. girtas buvo atėjęs pas jį į kiemo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie jo namų esančių girliandų, jas draskė. V. L. iš lovos išbėgo į lauką ir pamatė A. K.. A. K. pirmas sudavė kumščiais į žandikaulį, o L. trenkė atgal. Tada A. K. dingo iš kiemo. Kai jis perskambino V. L., jis jau buvo iškvietęs policiją. V. L. jo buvo prašęs pažiūrėti, kada į namus grįš A. K.. Jis per savo namo langą, kažkur apie 23 val. 30 min., pamatė, kaip į namus grįžta A. K.. Jis ėjo tiesiai į tvartą, iš eisenos atrodė, kad buvo girtas. Uždarė duris. Jis perskambino V. L. ir pasakė, kad jis grįžo, bet yra tvarte. Tada atvažiavo policijos pareigūnai iš V. L. ir matė, kaip policijos pareigūnai tiesiai ėjo į tvartą. Pareigūnai bandė atidaryti tvarto duris. Iškart jiems nepavyko. Paskui A. K. atidarė. Matė kaip pareigūnai A. K. nusivedė į kambarį. Jie ten buvo apie 40 min. Po to atvyko greitoji pagalba. Ką ten darė jis nematė. Kitą dieną, matė kaip A. K. ėjo į tvartą, nešė šuniui ėdalo. Tą vakarą, kai į namus grįžo girtas A. K., jis nematė, kad jis buvo kraujuotas. Ir kitą dieną nepastebėjo, buvo užsidėjęs ant galvos kepurę (t. 1, b. l. 184-186).

13. Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieną dieną sustojo V. L. ir paklausė ar girdėjo naujienas. Jis pasakė, jog A. (K.) užkabino jo girliandas, jis trenkė A. (K.), paskui trenkė antrąkart ir po to A. (K.) išėjo namo. Sakė, jog A. (K.) trenkė už užkabintas girliandas. Paties įvykio nematė. A. (K.) buvo sutikęs po mėnesio ar dviejų, kai jis grįžo iš ligoninės. A. (K.) sakė, jog nuo V. (L.) gavo per galvą. Daugiau smulkmenų neklausinėjo, nesidomėjo. Ar pykstasi L. su K., nežino. Matė, kad V. L. buvo pasipuošęs namus girliandomis, jos matėsi nuo kelio. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

14. Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą paskambino A. K.. Jį pažįstu nuo mažų dienų, gyvena kaimynystėje. V. L. pažįsta, su juo nesipyksta. Paskambino A. K., paprašė nupirkti „baltos“ butelį ir atnešti. Norėjo kartu išgerti. A. (K.) sakė, jog, jei suspės, nupirks ir atneš. Bet jo nesulaukė. Tik kitą dieną sužinojo, kad jis sužalotas, apie tai kalbėjo žmonės. Kalbėjo, jog sužalojo V. L.. Negerai kalbėjo. Su V. (L.) susitikę nebuvo, paties įvykio nematė. L. namus buvo pasipuošę girliandomis, jos kabėjo ant namo ir aplik namą.

15. Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. L. yra jos vyras. Su A. K. nebendrauja. Buvo vakaras apie 22 val. Ėmė loti šunys, vyras pažiūrėjo kamerą. Ji nuėjo į kitą kambarį, išgirdo atbėgantį vyrą, jis atrakino duris ir išbėgo į lauką. Suprato, kad kažkas vagia girliandas. Nubėgo vyrui iš paskos. Matė stambaus sudėjimo vyrą, vyras ėmė rėkti: „kviesk policiją“. Vyriškis mosikavosi rankomis ir trenkė jos vyrui. Vyras trenkė jam atgal ir vyras nugriuvo. Bėgo kviesti policiją. Tada A. (K.) nepažino. Vyrui stambus vyras trenkė į veidą iš rankos. Tuomet jos vyras delnu trenkė jam atgal, kur jam pataikė, nežino, gal – į nosį. Vyras jį pastūmė ir vyriškis pargriuvo. Paskui skambino policijai. Policijai pranešė telefonu, jog plėšia girliandas, girliandos nebeveikė, nes pertraukė laidus. Laidai girliandų buvo sukabintos ant tujų. Laidai buvo krūtinės aukštyje. Laidus nutraukė vienoje vietoje. Vyriškis atsistojęs ėjo į kitą pusę, vyras prašė, kad jis palauktų, sakė atvyks policija, bet jis ėjo ir išėjo. Paskambino K. – D. žmonai, pasakė, jog nutraukė girliandas, prašė, kad pasaugotų kada grįš namo, nes jis pasišalino iš įvykio vietos. Tada jau žinojo, jog tai buvo A. K.. A. K. buvo neblaivus, matėsi, jog jis ėjo svirduliuodamas. Kraujo prie jų nebuvo. Buvo sniegas. Po kurio laiko D. pranešė kad grįžo namo A. K., tai buvo tuomet, kai policija jau buvo kieme ir kalbėjosi su jos vyru. Vyrui buvo suduota į žandikaulį. A. (K.) pirmas trenkė. Vyrui skaudėjo nuo smūgio į žandikaulį. Vyko į Panevėžį. Įvykį matė dukra M. L., kuri bėgo paskui tėvą. Dukra nepilnametė, jos neapklausė pareigūnai. Vyras tyrėjo prašė apklausti dukrą, bet jos neapklausė, dukrai – 14 metų. Tą vakarą, kai A. K. išėjo, jo nebandė ieškoti. Norėjo, kad praneštų kaimynas, kai grįš A. K., nes buvo išsigandusi dėl girliandos. Jai buvo stresas, paprašė, kad jį pastabėtų, kad jis nepasislėptų, kad policija jį surastų. Girlianda buvo viena, ji buvo sujungta daugelyje vietų. Kokio ilgio buvo girlianda nepamena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

16. Iš liudytojos J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. šeimą pažįsta seniai, bet nebendrauja. Gerų emocijų taip pat jiems nejaučia. Spalio 2 d., su savo šeima buvo namuose. Tikslaus laiko nepasakys, bet galėjo būti apie 22 val., ji su vaikais ruošėsi eiti miegoti ir išgirdo, kad kieme pradėjo loti šunys. Ji dar buvo kitame kambaryje, matė, kaip jos vyras V. L. dar stebi vaizdo kamerą, kuri yra pritaisyta jų kieme prie namo. Būdama kitame kambaryje, išgirdo bėgimą ir pamatė, kaip jos vyras bėga į lauką. Jis jai tuo metu nebespėjo nieko pasakyti kas nutiko, tik ji jau suprato, kad kažkas tikriausiai plėšia jų kieme esančias girliandas. Ji irgi bėgo į lauką. Sustojo prie kieme esančio šuns gardo. Labai išsigando, ir matė, kaip buvo vyras, stambus, bėgo tolyn iš jų teritorijos link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jos vyras V. (L.) bėgo paskui ir rėkė „stok, ką tu čia darai“. Iš tolo matė, kaip tas vyras, kurį atpažino, tai (A.) K., priešais sustatė rankas dar pasakė jos vyrui „ateik čia“ ir matė kaip tomis rankomis sumosikavo priešais jos vyro veidą ir matė vieną smūgį ranka į jos vyro veidą. Tada V. (L.) jam trenkė ranka atgal, kažkur į veido sritį ir rankomis pastūmė. (A.) K. nukrito ant žemės, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. (A.) K. atsikėlė, dar jos vyras liepė niekur neiti, atvažiuos policija ir išsiaiškins, o A. (K.) perėjęs į kitą gatvės pusę, kažkur nuėjo. Jų kiemo teritorija yra papuošta girliandomis. Tas girliandas, kurias nuplėšė (A.) K., buvo netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, dar jų teritorijoje, uždėtos ant ten augančių trijų tujų ir paremtos mediniais pagaliukais. Po šio įvykio ji buvo labai sukrėsta, sukilo pulsas, paūmėjo jos sveikata, turi vartoti raminančius vaistu ir antidepresantus (t. 1, b. l. 196-197).

17. Iš liudytojos D. L. (mirusios 2023 m. sausio 15 d.) ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. yra jos dukters A. P. sugyventinis, o V. L. yra jos kaimynas. Su L. šeima nebendrauja. Jo žmona ją dažnai užgaulioja, sako nepadorius žodžius ant jos, todėl ji stengėsi į tai neparodyti dėmesio. Nuo tokios įtampos ji vartoja raminamuosius vaistus. Spalio 2 d., apie kokią 12 val., pas ją buvo atvažiavęs A. K. su jos dukra A.. Ar buvo kažkoks konfliktas su J. L. ir jos dukra, pasakyti negali, nes kaip ir negirdėjo. Tik matė, kaip J. L. pro savo langą rodė visokias grimasas rankomis. Dukra su A. (K.) pasiėmė jiems reikalingų daiktų ir išvažiavo. Kaip tą vakarą buvo sumuštas A. K., ji nematė, tik per miegus girdėjo triukšmą, kuris sklido nuo L. namo pusės. Apie 00 val. 30 min., pas ją atvyko dukra A. ir papasakojo, kad sumuštas A. ir jis išvežtas į ligoninę. Ji jai liepė išeiti į lauką ir pasižiūrėti, kiek pribėgę A. (K.) kraujo. Išėjusi, prie (duomenys neskelbtini) gatvės, ties jos sklypo riba, prie medžio liepos, kažkur nuo L. sklypo ribos apie 4 m. pamatė kraujo klaną. Nuo to kraujo klano buvo matyti pėdsakai, ateinantys nuo L. pusės, tada buvo matyti šliaužimo ar traukimo žymės nuo jos teritorijos į kitą gatvės pusę. Kitą dieną su kita dukra jos vėl ėjo apžiūrėti, kur galėjo eiti A. (K.). Pagal kraujo dėmes, buvo matoma, kad jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tik kitoje gatvės pusėje, šalikelėje pastebėjo vėl kraujo dėmes ir buvo matyti, kaip ir sėdėjimo žymės. Toliau einant (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) pusės pamatė dar dvi dėmes kraujo. Suprato, kad A. (K.) tada ėjo link namų, o ne kažkur kitur (t. 2, b. l. 3-5).

18. Nepilnametė liudytoja M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl ko reikėjo ateiti paliudyti. Žiūrėjo televizorių ir sulojo šunys. Tėtis pažiūrėjo į kamerą, kad kažkas ateina ir plėšia girliandas. Tėtis išėjo į lauką ir ji išėjo iš paskos. Tas vyras, kuris plėšė girliandas, su kumščiais tėčiui rodė: „ateik čia“. Jis pirmas sudavė tėčiui iš kumščio į veidą – į žandikaulį. Tada tėtis sudavė jam atgal ir tas žmogus atsiklaupė. Tada jis stojosi eiti, o jos tėtis sako: „palaukim policijos“, bet jis neklausė ir išėjo. Buvo žiauriai išsigandusi, buvo baisu. Nežino ar girliandos buvo sugadintos, bet atsimena, kad ėjo ir ėmė tas girliandas, o kad kažką būtų sugadinęs neatsimena. Tą žmogų, kuris buvo atėjęs, žino. Jis gyvena kaime, kitapus kelio. Kai A. K. išėjo iš kiemo, tėtis nuėjo į vidų, o mamytė kvietė policiją. Tėtis, kai išėjo į lauką, kai įvyko tas susistumdymas, rankose visiškai nieko neturėjo. Tą įvykį stebėjo per atstumą. Buvo netoli, kiek žingsnių nežino, nei per toli ir nei per arti. Pats įvykis įvyko prie kelio, prie girliandų, arčiau namų. Sankryža yra išvis kaimo viduryje, daug toliau. Girliandos, kurias plėšė A. K., buvo pakabintos ant medinių pagaliukų, o tie pagaliukai buvo įsmeigti prie baseino. Girlianda paprasta apvyniota ant pagaliukų. Pagaliukai maždaug tokio ilgio kaip nuo pėdos iki kelio (parodė). Kai vyko tas konfliktas, mama buvo kambaryje ir skambino policijai. Mama trumpam buvo išėjusi į kiemą pažiūrėti. Mama iš pat pradžių, kai atėjo, tai skambino policijai, o paskui išėjo į kiemą pažiūrėti, prie šunio būdos. Mama, kai paskambino policijai, trumpam išėjo pažiūrėti į kiemą kas vyksta. Tą vakarą namuose buvo tėtis, mama, ji ir brolis. Namuose turi kameras. Jos rodo visą sklypo plotą. Kameros rodo per planšetę. Pradėjo loti šunys ir visada, kai loja šunys, pažiūri į kameras. Kamerų vaizdo įrašą daryti yra galimybė. Žiūrėjo tą kamerų vaizdo įrašą. Tas įrašas buvo perduotas policijai. Atsimena, kad po konflikto vyras nuėjo į kaimo pusę. Po konflikto buvo atvažiavusi policija. Tėtis kalbėjo su policija, o mama buvo kambaryje. Po konflikto tėvai daugiau niekam neskambino, tik policijai. Tėvai turi mašiną. Policija buvo nuvažiavusi pas tą žmogų į namus ir jį rado tvarte. Apie tai, kad tas žmogus buvo namuose ir jį rado tvarte, sakė policija. Nuo išėjimo iš namo iki girliandų nežino kiek žingsnių gali būti, nuo namų toliau, bet ne visai toli. Po konflikto kraujo dėmių nepastebėjo. Ant tėčio žandikaulio nieko nesimatė, nes jis su barzda, bet jam labai skaudėjo. Neatsimena kurią pusę skaudėjo. Tas vyras buvo su juoda kepure, baltom pirštinėm, buvo apsirengęs juodai. Tėtis buvo apsirengęs pižama. Po įvykio, to įvykio vaizdo įrašą matė 3-5 kartus.

Žemesnės instancijos teismas

19. Ekspertas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. K. nustatyti 4 atskiri sužalojimai: 1 muštinė žaizda kairiame smilkinyje, 1 muštinė žaizda pakaušyje, poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje. Šie visi sužalojimai yra išsidėstę skirtingose kūno plokštumose: galvoje 2 plokštumos – kairėje galvos pusėje ir pakaušyje, kairėje alkūnėje ir kairė šlaunis. Todėl šie nustatyti 4 sužalojimai galimai yra padaryti 4 atskirų bukų trauminių poveikių pasekoje. Esminis klausimas ir skirtumas tarp ekspertų išvadų yra tas, kad kokiu buku būdu atsirado šie sužalojimai. Teismo medicininė praktika rodo, jog sužalojimai, kurie yra išsidėstę skirtingose plokštumose, dažniausiai yra padaromi smūgių pašaline buka jėga į atskiras tas kūno vietas, t. y. į atskiras plokštumas. Atliekant šį tyrimą buvo pateikta įvykio aplinkybių situacija ir nurodyta, jog smūgiai galėjo būti suduoti kokiu tai geležiniu vamzdžiu ar kokiu geležiniu strypu ir todėl, duodant išvadą, nebuvo paneigta tokia galimybė, kad tie sužalojimai gali būti padaryti ir suduodant tokiu buku daiktu kaip strypas ar vamzdis. Kitas ekspertas nurodo, jog šie sužalojimai galėjo gautis griuvimo metu. Suprantama, jog be jokio pašalinės jėgos poveikio žmogus pargriūna. Griuvimo metu dažnas dalykas žaizdos pakaušyje, griūnant, atsitrenkiant pakaušiu į kokį buką paviršių ar daiktą. Todėl aš pasilieku prie nuomonės, jog šie sužalojimai atsirado smūgių pasekoje. Neatmesčiau galimybės, kad griūnant galėjo susižaloti alkūnę. Gali atsirasti poodinė kraujosruva alkūnėje. Šiuo atveju tokia sužalojimu visuma rodo, jog tai padaryti smūgiai kokiu tai kietu, buku daiktu. Tiek mediniu daiktu, tiek geležiniu daiktu sudavus susidaro muštinės žaizdos. Detalesnis tyrimas, ieškojimas žaizdose metalo dažniausiai daromas mirusiems. Čia nuvežė į ligoninę, susiuvo ir visi duomenys dingo. buvo paskirta papildoma užduotis ir pateikti papildomi duomenys. Čia parašyta, kad pateiktos nuotraukos, kuriose matėsi tos mėlynės – poodinės kraujosruvos alkūnėje ir šlaunyje. Kiek atsimena, buvo pateiktos policijos tyrėjos nuotraukos. nekalbu apie vidinį kojos paviršių, aš kalbu apie šią ryškią mėlynę (rodo foto nuotraukoje Nr. 3). Šito vaizdo aš nevertinu. Man kilo abejonių ar čia yra sužalojimas (rodo b. l. 30, Nr. 4). Buvo įvertinta, kad šlaunyje yra poodinė kraujosruva, o kurią aš mačiau nuotraukoje, jei buvo pateiktos nespalvotos – kažkurią. Neatsimenu ar man tokios nuotraukos buvo pateiktos. Iš nuotraukų galima teigti, kad tai yra sužalota vieta, bet kiek kartų, kokio senumo čia neįvertinsi. Aš nevertinu nuotraukų. Aš vertinu tiktai kontaktą, o ne kokiu būdu. Pirmą kartą vertinau tik medicinos dokumentų išrašus. Antrą kartą buvo papildomai pateiktos nuotraukos. Aš neatmečiau mėlynių kojoje ir mėlynių alkūnėje. Čia mėlynių skaičiuot neįmanoma, nuotraukose neskaičiuojama. Iš nuotraukų ekspertizės daromos pagal situaciją, bet stengiasi nuotraukų nevertinti.

20. Ekspertas G. A. C. nuotolinio konferencinio ryšio priemonėmis teisiamajame posėdyje parodė, kad pirmame specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) puslapyje matyti, kad tyrimas pradėtas 2023 m. rugpjūčio 11 d., antrame punkte nurodyta atlikimo vieta, trečiame punkte nurodyta kas atliko tyrimą – jo kaip eksperto duomenys, ketvirtame punkte nurodytas tyrimo atlikimo pagrindas - tai užsakovo raštas atlikti tyrimą bei pateikti nepriklausomo eksperto specialisto išvadą. Penktame punkte nurodyto kokie duomenys, dokumentai buvo pateikti, kad galėtų atsakyti į užsakovo rašte pateiktus klausimus. Šeštame punkte nurodyta koks tyrimo tikslas – atsakyti į rašte pateiktus klausimus. Septintame punkte nurodyti tyrimui atlikti reikalingi papildomi duomenys ir jų gavimo data, ar jam buvo reikalingi papildomi duomenys tam, kad galėtų atsakyti į rašte pateiktus klausimus - nurodytas brūkšnelis. Vadinasi nereikėjo papildomų duomenų, užteko kas buvo pateikta tam, kad galėtų atsakyti į rašto klausimus. Aštuntame punkte nurodyta, kad atliekant tyrimą niekas nedalyvavo. Devintame punkte nurodyta koks buvo tyrimo metodas –medžiagos analizė. Dešimtame punkte nurodyta ar buvo atliktas dėl tos pačios bylos, dėl to paties galimo įvykio tyrimas, teismo medicinos tyrimas jo nebuvo atliktas. Vienuoliktame punkte nurodytas registracijos numeris. Dvyliktame punkte kada baigė rašyti atlikti teismo medicinos tyrimą. Tryliktame punkte kiek puslapių yra išvadoje – 4 puslapiai. Keturioliktame punkte nurodyta kokiu būdu buvo gauti duomenys – t. y. elektroniniu paštu ir nurodyta iš kokio į kokį. Penkioliktame punkte nurodyta, jog yra įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 straipsnį ir 235 straipsnį. Antrame išvados puslapyje yra nurodyta kokie klausimai buvo pateikti rašte – t. y. 9 klausimai. Antrame puslapyje nurodyta kas buvo parašyta rašte ir, kaip mato teismas, yra kabutėse, tai vadinasi cituota tai, kas buvo parašyta rašte. Antrame puslapyje tiriamojoje dalyje nurodo kokią medžiagą analizavo: VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir medicininių dokumentų duomenys. Trečiame puslapyje pateikta išvada t. y. atsakymai į rašte pateiktus klausimus. Paskaityto išvadą ir pakomentuoja. Pirmame punkte yra A. K. nustatytos žaizdos galvoje, t. y. duomenys, kuriuos radau medicininiuose dokumentuose. Antrame punkte yra atsakymas į antrą klausimą kada padaryti sužalojimai. Sužalojimo pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika ir rekomendacijos rodo jog sužalojimai galėjo būti padaryti praėjus neilgam laiko tarpui iki tiriamojo kreipimosi gydymo įstaigą 2022 m. gruodžio 3 d. Pobūdis – padarytos muštinės žaizdos. Lokalizacija – kaukolė. Galva, kaklas, plaštakos yra kūno neaprengtos, nuogos dalys, t. y. matomos ir aplinkiniams asmenims. Tokiais atvejais, kai sužalojimai būna tokiose vietose, t. y. galvoje, plaštakose, kakle, aplinkiniai gali dar geriau nustatyti jų padarymo laiką negu pats teismo medicinos ekspertas. Aplinkiniai gali pasakyti, kad kai jis iš ryto atėjo į darbą nebuvo pas jį žaizdos ar nubrozdinimo, ar kraujosruvos veide, nuėjo į virtuvę ir išėjus iš virtuvės jau yra nubrozdinimas arba kraujosruva, arba žaizda – t. y. tiksliai gali nurodyti kokiu metu buvo padaryti sužalojimai, nes šitos vietos galva, plaštakos, kaklas yra nuogos, neaprengtos vietos, matomos visiems kitiems aplinkiniams. Parinkta gydymo taktika bei gydytojo rekomendacijos. Yra svarbu, medicininiuose dokumentuose žiūrėjo kaip reagavo gydytojas į tuos sužalojimus, t. y. jis matė, kad galvoje yra muštinės žaizdos, nustatė, kad yra muštinės žaizdos, žaizdų kraštai nelygūs ir nusprendė, kad t. y. muštinės žaizdos padarytos buku daiktu. Teismo medicinoje yra du daiktai: arba bukas, arba aštrus daiktas. Bukas daiktas – tai daiktas, su kuriuo braukiant per delną, delno nepjauna. Bukas daiktas savo kraštais nepjauna, tai yra bukas daiktas. Tai, kas braukiant per delną pjauna delną, yra aštrus daiktas. Aštrus daiktas pvz. peilis, kai pjauna mėsą, pjauna viską pakeliui ir pjovimo kraštai būna lygūs. Šiuo atveju gydytojai išmano apie žaizdas, jų pobūdį ir pagal žaizdų vaizdą jis nustatė, jog žaizdos yra muštinės, t. y. padarytos buku daiktu, ne pjaunančiu, ne aštriu, o buku. Jis nusprendė susiūti žaizdas. Rašo, kad kraujuoja ir nusprendė susiūti. Gydytojas nusprendė susiūti žaizdas, padėti kūnui padaryti gijimą, suformuoti naują odą, nes žaizda yra visų odos sluoksnių vientisumo suardymas. Chirurgas padeda kūnui sudaryti tiltą tarp tų kraštų. Kraštai būna išsižioję, nutolę vienas nuo kito. Jis suartina kraštus ir susiuva tam, kad kūnas greičiau galėtų padaryti tiltą tarp kraštų – randą. Atsiranda nauja oda. Gydytojas nusprendžia, kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, atlikti tą chirurginę procedūrą t. y. susiūti žaizdą. Jo gydymo taktika rodo, kad žaizda yra šviežia, neseniai padaryta, praėjus neilgam laiko tarpui iki paciento kreipimosi į gydymo įstaigą. Kai gydytojas mato, kad žaizda sena, jis nesusiųs tos žaizdos. Gydymo taktika jau būna kitokia. Šiuo atveju gydymo taktika – siuvimas, t. y. pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas rodo, kad žaizda yra šviežia. Atsakiau į klausimus taip: sužalojimo pobūdis – muštinė žaizda, vieta - galvoje, kuri yra matoma ir kitiems. Gydymo taktika ir rekomendacijos – jis rekomendavo nešlapinti žaizdos, kad nebūtų šilumos tai žaizdai. Visa tai rodo, kad žaizdos šviežios, padarytos praėjus neilgam laiko tarpui iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Trečias punktas. Klausimas buvo koks žalojantis daiktas, kokios savybės. Atsakiau: sužalojimai padaryti buku daiktu. Medicininiuose dokumentuose rašo muštinės žaizdos. Muštinės ar kirstinės žaizdos yra tos pačios žaizdos. Muštinės arba kirstinės žaizdos – tai žaizdos, kurios padarytos buku daiktu. Bukas daiktas, tai toks, kuris braukiant per delną nepjauna. Ketvirtas punktas. Klausimas buvo kokiu būdu padaryti sužalojimai. Būdas t. y. mechanizmas. Būna sužalojimai, kurie rodo tiksliai kokiu būdu padaryti. Būna sužalojimai, kurie nerodo tiksliai kokiu būdu padaryti. Būna kraujosruva kaktoje, kuri atspinti avalynės pado raštą. Tada gali tiksliai pasakyti teismui, kad tai buvo avalynė – sužalojimą padaręs daiktas ir avalynė judėjo ir kontaktavo su kakta – t. y. buvo spirta. Kitas pavyzdys. Būna kraujosruvos ir nubrozdinimai, kurie atspinti radiatoriaus formą, tada aš galiu tiksliai pasakyti teismui: sužalojimai padaryti radiatoriaus ir mechanizmas - žmogus krito ir atsitrenkė į radiatorių. Būna kaulo lūžis ties pirmu pirštu, ties riešu, kuris vadinasi tipinėje vietoje – stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje. Kai mato tokį lūžį, gali tiksliai pasakyti teismui koks mechanizmas buvo – t. y. žmogus krito, atsirėmė su plaštaka į daiktą, dėl to lūžo kaulas būtent šioje vietoje. Tai buvo pavyzdžiai teismui kokiais atvejais gali nustatyti tikslų mechanizmą ar daiktas judėjo ir atsitrenkė į žmogų, ar pats žmogus krito ir atsitrenkė į daiktą. Šiuo atveju sužalojimai nerodo tikslaus mechanizmo. Nerodoma ar buvo suduota su buku daiktu, ar žmogus atsitrenkė į buką (bukus) daiktus. Sužalojimo pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo atsirasti tiriamajam krentant bei kontaktuojant su daiktu. Tai tas pats kas atsitrenkti į daiktą, tik mediciniškai švelniau parašyta, nešališkai, negrubiai ir arba daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu. Tai tas pats. Judėjo daiktas ir kontaktavo su kūnu. Nustatant mechanizmą, teismo medicinoje labai svarbu daikto masė, svoris, judesio greitis ir kryptis – judesys. Visi šie žodžiai yra teisiniai terminai, ne medicininiai, kurie rodo šališkumą. Kaip ekspertas šališkumo rodyti negali. Penktame punkte yra atsakymas ar sužalojimai galėjo atsirasti A. K. griūnant bei atsitrenkiant į daiktą. Parašė: sužalojimo pobūdis ir lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo atsirasti tiriamajam griūnant bei atsitrenkiant į daiktą. Patikslina ketvirtą punktą, naudojant šiek tiek kitokius žodžius, kurie atitinka klausime naudotus žodžius. Šeštas punktas: keliais poveikiais padaryti sužalojimai. Atsakė – sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Yra dvi žaizdos galvoje, kurios yra dviejose skirtingose plokštumose. Šonai yra smilkiniai, galvos užpakalis yra pakaušis, galvos stogas yra viršugalvis, priekis yra kakta ir veidas. Šiuo atveju buvo aprašyta, jog žaizda yra kairiame smilkinyje ir pakaušyje, t. y. dviejose skirtingos plokštumos. Vienas trauminis poveikis negali padaryti dviejose skirtingose plokštumose žaizdų. Davė tokį atsakymą, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Septintas punktas buvo klausimas apie skausmą. Iki šiol mokslui nėra žinoma kas yra skausmas. Tai neobjektyvu, nečiuopiama, nematoma. Mokslas dar nežino, nėra nė apibūdinta, nė vienos tikslios sąvokos apie skausmą. Nėra specialaus tyrimo aparato, kuris nustato skausmą, nes skausmas nečiuopiamas ir nematomas ir tokio aparato ateityje nebus. Tokio metodo kaip nustatyti skausmą nėra ir ateityje nebus. Dėl šių priežasčių ir dėl kitų priežasčių – t. y. skausmas vartojant alkoholį gali būti slopintas ir dėl kitų priežasčių atsakė tokiu būdu, kad nustatyti ar buvo sukeltas skausmas tam asmeniui neįmanoma. Anksčiau rašydavo „nėra galimybės“, po to lietuvių kalbos komisija rekomendavo rašyti „neįmanoma“, nes klausė jo ar ateityje bus įmanoma, ar bus galimybė ir ateityje nebus galimybės, vadinasi neįmanoma. Ir dar viena priežastis dėl ko nenustato ar skaudėjo žmogui ar ne, dėl to, jog sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 8 p. yra nurodyta, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo arba kitokį smurtavimo faktą. Šiuo atveju byloje tokių nėra: nėra liudytojų, nėra vaizdo įrašų, nėra duomenų, patvirtinančių smurtavimo arba mušimo faktą. Dėl to atsakė į klausimą susijusį su skausmu tokiu būdu. Aštuntas punktas. Ar A. K. sveikatos būklė bei kiti faktai leidžia jam susižaloti. Susipažinęs su visais pateiktais dokumentais susijusiais su medicina, su kūnu, nerado duomenų apie susirgimus, kurie neleistų tiriamajam A. K. atlikti veiksmus, judint savo kojas, savo rankas, judint visą savo kūną. Nėra duomenų, kad jis guli lovoje 15 metų paralyžiuotas, pas jį pragulos, jį maitina, nes jis negali judėti. Tokių duomenų nėra. Jis gali judinti savo kūną, visos kūno dalys juda. Kas yra duomenys apie kitus faktus. Būna asmuo rastas su durtiniu – pjautiniu sužalojimu pilve, o jo rankos yra surištos, surakintos antrankiais už nugaros. Dėl to būna klausimas ar jis galėjo pasidaryti žaizdą pilve, kai jo rankos surakintos už nugaros antrankiais. Ne, tokie faktai leidžia man teigti, kad jis pats to negalėjo daryti. Byloje, dokumentuose nėra duomenų apie tokius faktus, jog jis negalėjo judinti rankos, kojos ir negalėjo pasiekti daiktų, dėl kurių pats galėjo susižaloti. Dėl to atsakiau tokiu būdu – duomenų apie susirgimus ir (arba) kitus faktus, dėl kurių tiriamasis pats negalėt susižaloti, nėra. Devintas užsakovo klausimas buvo kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka sužalojimai. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda 5 proc. profesinio arba bendro darbingumo. Iš medicinos žinoma, jog žaizda turi gyti per 10 arba mažiau dienų, tuomet žaizdos yra laikomos nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant sveikatos sutrikdymo mastą negaliu atsižvelgti į nedarbingumo trukmę, į komplikacijas, komplikacijos negali turėti įtakos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti dėl to, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktas neleidžia to daryti. Yra žinoma iš medicinos, kad buvo žaizdos, chirurgas atliko savo darbą teisingai, susiuvo žaizdas, išleido namo ir žaizdos turi gyti per 10 ar mažiau dienų. Visa kita – komplikacijos, dėl kokių priežasčių nepavyko sugyti per 10 dienų, negali turėti įtakos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Pakomentavo dėl kokių priežasčių nebuvo nustatytos kraujosruvos galūnėse – alkūnėse, šlaunyje. Dėl to, jog tam, kad galėtų atsakyti į klausimus susijusius su sužalojimais: kokie sužalojimai padaryti, kada jie padaryti, kokiu būdu ir kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka, jei nėra duomenų apie tai medicinos dokumentuose, reikia apžiūrėti ir vieną, ir kitą galūnę tam, kad galėtų lyginti ir nustatyti ar tai išvis yra sužalojimas šitas spalvos pakitimas, ar tai yra filmavimo klaida ir t. t. Po to, reikia žinoti tikslų matavimą, t. y. turi matyti ne tik kitą galūnę ir pažiūrėti ar nėra tęsinio šito sužalojimo, kuris yra vienoje galūnėje, tęsinys kitoje galūnėje gali būti dėl sudavimo, kuris apima abi galūnes. Tada galėtų atsakyti į klausimus teismui. Šiuo atveju nėra, nemato visų galūnių iš visų pusių tam, kad galėtų tiksliai nustatyti ir atsakyti teismui į klausimus, susijusius su pakitimais, nemato matmenų nuotraukose, kai kuriose nuotraukose nematė net kieno tai yra galūnės. Norėtų teigti teismui, jog medicinos dokumentuose duomenų apie sužalojimus kojose ar rankose nėra. Norėtų teigti teismui, jos Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje yra kokybės vadybos procedūros, t. y. vidinės taisyklės ir yra punktas, kuris neleidžia ekspertui nustatyti galimus sužalojimus iš foto nuotraukų, vien iš foto nuotraukų, kai foto nuotraukos yra padarytos ne gydytojo, ne mediko. Šiuo atveju, šioje byloje yra tik foto nuotraukos. Medicinos dokumentuose nėra duomenų apie galūnių sužalojimus, niekur nėra, tik nuotraukose, o tos nuotraukos padarytos ne medikų, todėl teismo ekspertas, dirbantis Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje negali pats spręsti ar vertinti, ar nevertinti – jam neleidžiama vertinti, neleidžiama atsakyti į klausimus, susijusius su galimais sužalojimais foto nuotraukose, kai foto nuotraukos padarytos ne medikų ir niekur kitur nėra minėtų pakitimų šiose srityse, kurie yra foto nuotraukose. Dėl tų priežasčių, jog negalėtų atsakyti į klausimą susijusį su tais pakitimais, kurie matyti foto nuotraukose, kai kuriose foto nuotraukose negali žinoti ar išvis čia yra tas asmuo, dėl tų priežasčių į savo išvadą neįtraukė. Įtraukė tik tai, kas parašyta medicinos dokumentuose. Duomenų apie nosies sužalojimus nėra, todėl atsakyti į šį klausimą, ar žmogui vartojančiam kraują skystinančius vaistus ir būnant pavartojus alkoholio kraujo srovė būna stipresnė, iš jo pusės būtų neprofesionalu ir neatsakys. Negali atsakyti ar kokybės vadybos procedūros yra laikomas teisės aktu. Jis yra vidinės taisyklės, vadinasi „Kokybės vadybos procedūros“. Jis laikomas kiekviename skyriuje. Žino, nes dirbo Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nuo 1999 m iki 2003 m. sausio 16 d. ir jam žinoma, kad yra toks punktas. Dėl tos priežasties būdavo, kad užsakovas pristato vien tik nuotraukas padarytas pareigūnų, ypač, kai tas asmuo atsisako kreiptis į gydymo įstaigą ar Valstybinę teismo medicinos tarnybą apžiūrai, negalėjo atsakyti į šiuos klausimus, nes jos padaryti pareigūnų, ne gydytojų ir niekur kitur nėra duomenų apie galimus pakitimus. Yra direktoriaus įsakymas, punktas kokybės vadyboje neleidžia ekspertui to daryti, neleidžia spręsti ar gali, ar negali atsakyti. Yra nurodyta, kad negali atsakyti. 4 klausime yra nurodyta koks sužalojimo padarymo būdas, todėl parašė abu būdus. 5 klausime klausiama ar galėjo būti atsitrenkiant į daiktą, todėl atsakė tik į klausimą. Rašte pateiktas toks klausimas, todėl atsakė tokiu būdu. Pradžioje, kai komentavo išvadą, atsakė viską kas yra pirmame, kas antrame puslapyje ir kaip gauta, viskas yra nurodyta.

21. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš V. L. paimtas vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 40). Atidarius failą IMG_4143, yra matoma kiemo teritorija, ir šviečiančios girliandos. Girdisi moters ir vyro balsai. Vyras sako „ką aš žinau, gal jis kur nors eidamas kur nors griuvo“. Moteris sako „ką padarėme bloga, nežinau“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš tamsos ateina vyras. Priėjęs prie pakabintų girliandų, paėmęs rankomis, jas numeta į šalį. Girdisi moters balsas „mes čia dėl vaikų puošiam, ne dėl savęs, biški sarmatos reik turėt“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kitas vyras greitai bėga link numestų girliandų. Galimai pareigūnai klausia ar jūs jį atpažinote. Girdimas vyro atsakymas, kad atpažino.

22. Kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai:

22.1. Iš 2022 m. gruodžio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad jame užfiksuoti pareiškėjo A. K. parodymai, kad 2022 m. gruodžio 2 d. apie 22.00 val. jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jam paskambino draugas V. J. pakvietė į svečius. Išėjo pėsčias. Būnant adresu (duomenys neskelbtini) ties Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu prie jo atbėgo jo pažįstamas V. L. ir jam 4 kartus metaliniu strypu sudavė į galvą ir į kairiąją koją. Po smūgių parkrito ant žemės. Pats matė, kad iš galvos bėga kraujas. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo minėtą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 8-15);

22.2. Iš 2022 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini)g. ties Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu. Kelio danga apledėjusi, apsnigta. Ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, ant sniego šalikelėje matomos raudonos spalvos žymės panašios į kraują. Ant sniego ties kiemu matomi įspausti avalynės pėdsakus, su nežymiais raštais. Taip pat, apžiūrint įvykio vietą, Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, ant sniego matomos raudonos spalvos žymės panašios į kraują. Kelio danga nurodytoje vietoje apsnigta, apledėjusi. Adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios buvo peržiūrėtos. Iš įvykio vietos jokie daiktai reikšmingi tyrimui paimti nebuvo. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 16-18, 19-25);

22.3. Iš nukentėjusiojo A. K. ir įtariamojo V. L. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. patvirtino savo parodymus, kad V. L. jam sudavė metaliniu strypu du smūgius į galvą ir kairę ranką, kuria užsidengė galvą. Taip pat. Nukentėjusysis nurodė, kad nesmūgiavo pirmas ranka, o tik nustūmė nuo savęs V. L.. (t. 2, b. l. 100-104);

22.4. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. gruodžio 3 d. 11.23 – 11.25 val. apžiūrint nukentėjusįjį A. K., ant A. K. galvos matomos 2 užsiūtos kirstinės žaizdos, taip pat ant kairės kojos šlaunies srities matomos kraujosruvos, nubrozdinimai. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 26-28, 29-32);

22.5. Iš 2022 m. gruodžio 8 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusį asmenį, ant A. K. kairės rankos alkūnės matoma kraujosruva. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 148-150, 151-152);

22.6. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus Policijos registruojamų įvykių registrą nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 2 d. 22.29 val. gautas pranešimas, jog kaimynas atėjęs į pranešėjos namus triukšmauja, plėšo girliandas. Pranešėja J. L.. 22.33 val. išsiųstos pajėgos į (duomenys neskelbtini). Pajėgos atvyko į įvykio vietą 22.53 val., ir darbą baigė 2022 m. gruodžio 3 d. 00.59 val. Peržiūrėjus „Body” kamerų vaizdo įrašus, faile PNV_5F01CA, 2022_1202_232640_008. MP4, užfiksuoti pareigūnai atvykstantys 23:26:34 pas A. K., kurie ir rado minėtą asmenį (t. 1, b. l. 50-51);

22.7. Iš 2023 m. sausio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje A. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėmis nurodytu, laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 2 d. Sužalojimai A. K. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai A. K. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje. A. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. V. L. veiksmai sukėlė A. K. fizinį skausmą (t. 1, b. l. 37);

22.8. Iš 2023 m. birželio 13 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dvi muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir pakaušyje A. K. padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai suduodant du smūgius metaliniu strypu į galvos sritį. Muštinės žaizdos galvoje, poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje A. K. galėjo būti padarytos suduodant smūgius kietu buku daiktu, kuo galėjo būti metalinis strypas. A. K. padarytos dvi muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir pakaušyje. A. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas tiek dėl muštinių žaizdų galvoje, tiek ir dėl poodinių kraujosruvų kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje (t. 3, b. l. 6);

22.9. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš medicininių dokumentų (iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo 2022 m. gruodžio 8 d. 10.28 val.) atliktas tyrimas ir nustatyta, kad apatinio žandikaulio srities minkštųjų audinių sumušimas V. L. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai 2022 m. gruodžio 2 d. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. V. L. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas V. L. sukėlė fizinį skausmą (t. 2, b. l. 36);

22.10. Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo kreiptasi į nepriklausomą ekspertą dėl byloje esančių specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimo ir atsakymo į pateiktus klausimus. Išvadose nurodyta, kad 1) A. K. nustatytos žaizdos galvoje. 2) Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei gydytojo rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti praėjus neilgam laiko tarpui iki tiriamojo kreipimosi į gydymo įstaigą 2022 m. gruodžio 3 d. 3) Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). 4) Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo atsirasti tiriamajam krentant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) ir (arba) daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu. 5) Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo atsirasti tiriamajam griūnant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). 6) Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. 7) Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, priklausantis nuo įvairių veiksnių. Skausmas negali būti nustatomas specialiais tyrimais. Dėl nurodytų priežasčių nustatyti ar tiriamasis sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą neįmanoma. 8) Duomenų apie susirgimus ir (arba) kitus faktus, dėl kurių tiriamasis negalėtų susižaloti, nėra. 9) <...> sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b. l. 115-118);

22.11. Iš 2022 m. kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas V. L. paimta vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į (duomenys neskelbtini) gatvę, atminties kortelė „Micro SD“ 8 GB HC – 1 vnt. (t. 1, b. l. 61-65);

22.12. Iš 2023 m. sausio 12 d. specialisto išvados matyti, kad tyrimo metu peržiūrėjus esančius, bei ištrintus failus pateiktus atminties kortelėje „Mickro SD“ 8 GB HC vidinėje atmintyje susijusiu su tiriamu įvykiu, kuris buvo 2022 m. gruodžio 2 d., informacijos nerasta (t. 1, b. l. 77-81);

22.13. Iš pakvitavimo matyti, kad atminties kortelė „Micro SD“ 8 GB HC – 1 vnt. grąžinta V. L. (t. 1, b. l. 66);

22.14. Iš 2022 m. gruodžio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš V. L. pareikalavus atiduoti vaizdo įrašą iš kieme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, V. L. sutikus, buvo nufilmuojamas mobiliuoju telefonu „SAMSUNG GALAXY XCOVER 4S“ kieme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotas vaizdas įvykio metu. Vaizdo įrašas yra CD-R laikmenoje (t. 1, b. l. 38-39, 40);

22.15. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš įtariamojo V. L. paimtas vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas. Nurodoma, kad atidarius failą IMG_4143, yra matoma kiemo teritorija, ir šviečiančios girliandos. Girdisi moters ir vyro balsai, moteris sako „ką padarėme bloga, nežinau“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš tamsos ateina vyras. Priėjęs prie pakabintų girliandų, paėmęs rankomis, jas numeta į šalį. Girdisi moters balsas „mes čia dėl vaikų puošiam, ne dėl savęs, biški sarmatos reik turėt“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kitas vyras greitai bėga link girliandų, kurios buvo numestos (t. 1, b. l. 41-43);

22.16. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „Body“ kamerų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai. Apžiūrimas 1 failas PNV_5F01CA, 2022/12/02 įrašas pradedamas 22:53:28. Atvyksta pareigūnai į įvykio vietą. Juos pasitinka vyriškis. Pareigūnas klausia, kas čia dabar tą grožį ardo. Vyras atsako, kad A. K.. Pareigūnas klausia: iš niekur nieko, užpavydėjo? Vyras atsako, kas užpavydėjo. Jis buvo kambaryje, šuo pradėjo loti. Vyras pareigūną veda ir rodo, kurioje vietoje yra nuplėštos girliandos, taip matosi ir pėdos iš kur ateit, iš kur nueit. Vyras toliau pasakoja, kad liepė sustot, palaukt na jis jam vieną ir „prosij“, jis atgal ir viskas. Dar liepė palaukt policijos. Jis dėjo į kojas. Dar tris kartus puolė ant jo, dar gavo atgal ir pasišalino. Tada jis nuėjo link namo ten į kelią ir dingo. Tada grįžęs namo, vyras specialiai su mašina prasuko ratą, bet niekur to vyro neberado. Bet „gatavs, tė šakės“, vargiai bepaeina. Pareigūnė klausia, ar nieko nesakė, kodėl taip elgiasi. Vyras atsako, kad nieko, 100 procentų iš pavydo. Jis ant jo akies neturi, jam iškvietė gamtos apaugą A. K., ten gyvena anoj pusėj kelio. Jis gyvena Kalno akligatvis, paskutinis namas. Pareigūnė klausia, ar tiksliai jis matė, kad tai jis buvo. Vyras patvirtina, kad taip ir dar su juo kalbėjosi ant kelio. Liepė jam sustot, palaukt. Vyras greit iš kambario, bėgom, dar net su tapkėm. Liepia sustot, palauk, klausia, kas čia vyksta „(duomenys neskelbtini)“. Ir jis atsistojęs prie eglės sako „ateik čia, kas tau yra“. Jis priėjo prie jo, klausia, ką čia daro per nesąmones, tas vyras jam „bumpt“ vieną (parodo ranka), jis jam atgal ir viskas. Vaizdo įrašas baigiamas. Apžiūrimas 2 failas PNV_609004, 2022/12/02 įrašas pradedamas 22:53:28. Vyras parodo, kaip jam vieną kartą trenkė, jis atgal kelis ir viskas. Pareigūnas perspėja vyrą kad jam pašvies į veidą, apžiūrės. Pareigūnas pašviečia vyrui į veidą, vyras sako, kad ne, nieko nebuvo. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos, nėra. Apžiūrimas 3 failas PNV_5F01CA, 2022/12/02 įrašas pradedamas 22:58:31. Vaizdo įraše vyras pareigūnės kalusia, kaip ji mano, kiek kainuoja viena girlianda. Jis atsako, kad viena girlianda kainuoja 60 eurų. Dvi girliandos 120. Pareigūnė klausia vyro, ar pareiškimą rašys. Vyras atsako, kad taip. Daugiau informacijos, susijusios su įvykiu, nėra. Apžiūrimas 4 failas PNV_609004, 2022/12/02 įrašas pradedamas 22:58:43. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, reikšmingos informacijos tyrimui, nėra. Apžiūrimas 5 failas PNV_5F01CA, 2022/12/02 įrašas pradedamas 23:26:35. vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai ieško A. K.. Pareigūnai pasikalbėję su moterimi, iškart eina link tvarto. Priėjęs prie tvarto durų, pareigūnas pareikalauja išlįsti. Atidaro duris ir iš tvarto išeina vyras. Matyti, kad jis kruvinas, galva kruvina, drabužiai. Pareigūnas klausa, kas nutiko. Vyras atsako, kad užpuolė. Pareigūnas pastebi, kad vyrui galvoje guzas ir jam reikalingi medikai. Pareigūnė pasitikslina vyro vardą ir pavardę, tai A. K.. Pareigūnai iškviečia medikus, suteikia pirmąją pagalbą. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrimas 6 failas PNV_5F01CA, 2022/12/02 įrašas pradedamas 23:31:40. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matoma, kaip pareigūnai A. K. suteikia pirmąją pagalbą. Pareigūnas klausia, kas nutiko, jis atsako, griuvo nuo kalno. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrimas 7 failas PNV_609004, 2022/12/02 įrašas pradedamas 23:31:41. Peržiūrėjus vaizdo įrašą,, jis yra toks pats, kaip ir 6 failo įraše. Apžiūrimas 8 failas PNV_5F01CA, 2022/12/02 įrašas pradedamas 23:36:40. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, reikšmingos tyrimui informacijos nėra (t. 1, b. l. 44-47, 48-49);

23. Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

24. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 2 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp namo gyventojo V. L. ir A. K.. Nustatyta, kad tą vakarą A. K. tyčia nutraukė girliandas V. L. gyvenamojo namo kieme. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis V. L., nukentėjusysis A. K., liudytojos J. L., M. L., bei rašytiniai įrodymai, esantys byloje: 2023 m. sausio 4 d. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje (t. 3, b. l. 134-136), bei kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 41-43, 44-47, 48, 49). Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. L. parodė, kad tą vakarą per kameras pamatė, kad atėjęs asmuo, kurį vėliau atpažino – A. K., nutraukė girliandas, smarkiai patraukęs nulaužė kuoliukus ir juos numetė. Jis išbėgo laukan. Prieš bėgdamas paprašė žmonos paskambinti policijai. V. L. nurodė, kad kai pribėgo prie A. K., A. K. jam trenkė į žandikaulį, o jis gindamasis trenkė atgal kumščiu į nosį. Todėl mano, kad kraujas ant sniego galėjo bėgti iš A. K. nosies. Nuo smūgio A. K. suklupo. Kaltinamasis nurodė, kad A. K. metaliniu strypu nemušė. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 50-51) matyti, kad pranešimas policijoje registruotas 2022 m. gruodžio 2 d. 22.29 val. Pranešime nurodyta, kad pranešėja J. L. nurodė, kas atėjęs kaimynas į pranešėjos namus triukšmauja, plėšo girliandas. Policijos pajėgos išsiųstos 22.33 val., kurios į įvykio vietą atvyko 22.33 val. Taigi policijai buvo pranešta po įvykio praėjus 29 minutėm, o ne iš karto. Nors kaltinamasis nurodo, kad trenkė nukentėjusiajam į nosį, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. nosis nebuvo sužalota. Tai teismo posėdžio metu paneigė pats nukentėjusysis, liudytoja A. P.. Be to, toks sužalojimas neužfiksuotas nei policijos pareigūnų, nei medicininiuose dokumentuose, nei specialistų išvadose (t. 1., b. l. 37, 26-28, 29-32, 148-150, 151-152; t. 3, b. l. 6, 115-118);

26. Kaltinime nurodyta, kad V. L. metaliniu strypu suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, nuo kurių nukentėjęs gynėsi kaire ranka, bei suduodamas viena smūgį į kairę šlaunį, padarė nukentėjusiajam A. K. muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs A. K. vieną smūgį į nosį ir jį nustūmęs nuo savęs, dėl ko A. K. parklupo. Nepripažino sudavęs metaliniu strypu į galvos sritį, nepripažino sužalojęs alkūnės ir kojų.

27. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad nukentėjusysis pareiškimą parašė tik po kelių dienų. Tačiau teismas su tokiu pareiškimu nesutinka, kadangi byloje nustatyta, kad pareiškimas iš nukentėjusiojo yra priimtas 2022 m. gruodžio 3 d., t. y. sekančią dieną po įvykio (t. 1, b. l. 8-15). Atkreiptinas dėmesys, kad pats įvykis buvo 2022 m. gruodžio 2 d. apie 22 val. Policija buvo iškviesta 22 .29 val. Policija pagal iškvietimą nuvyko pas kaltinamąjį V. L., kur tyrė įvykį dėl girliandų nutraukimo ir tik po to vyko pas nukentėjusįjį A. K.. Užfiksuota, kad pas A. K. policijos pajėgos nuvyko 23.26 val. (t. 1, b. l. 50). Iš „Body“ kamerų įrašų (t. 1, b. l. 48, 49), matyti, kad nukentėjusiajam policijos pareigūnai teikė pirmąją med. pagalbą, stabdė kraujavimą iš žaizdų galvoje, vėliau perdavė nukentėjusįjį medikams. Medikai nukentėjusįjį vežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo teikiama medicininė pagalba, vėliau nukentėjusysis buvo vežtas į Panevėžio ligoninę. Todėl akivaizdu, kad pagal esamą situaciją pirmiau buvo būtina suteikti nukentėjusiajam medicininę pagalbą, o vėliau fiksuoti ir aiškintis įvykio aplinkybes, kas ir buvo padaryta 2022 m. gruodžio 3 d., t. y. sekančią dieną po nagrinėjamo įvykio.

28. Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai sumuštas ėjo namo, buvo atsisėdęs, prie jo buvo privažiavusi mašina. Atsidarius durelėms kažkas pasakė „gyvas“ ir nuvažiavo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po smūgių sudavimo A. K. atsistojo ir išėjo. Jis jo neieškojo ir su automobiliu niekur išvažiavęs nebuvo. Tačiau iš pačių pirmųjų kaltinamojo parodymų, duotų tą pačią įvykio naktį atvykusiems policijos pareigūnams, ir užfiksuotų policijos pareigūnų „Body“ kameromis vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 48) PNV_609004 2022 m. gruodžio 2 d. 22.56-22.57 val. V. L. pareigūnams sako; „Aš dar biški pasekiau iš paskos kur jis eina. Po to specialiai su mašina prasukiau ratą, bet jo niekur neberadau“. Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad paskambino J. L. ir prašė pažiūrėti kada grįš namo A. K. ir pranešti apie tai. Liudytojas D. B. pranešė telefonu kada grįžo A. K. ir nurodė, kad A. K. nuėjo į tvartą. Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą, kai buvo sumuštas A. K., matė kaip iš L. kiemo išvažiavo mašina. Mašina į kiemą grįžo ir už kokių penkių minučių pas L. atvažiavo policija. Todėl teismo manymu, iš karto po įvykio duoti V. L. parodymai rodo, kad visgi po konflikto su A. K. jis buvo išvažiavęs iš kiemo automobiliu. Be to ši aplinkybė yra užfiksuota ir administracinio nusižengimo byloje 2023 m. sausio 4 d. įsiteisėjusiame nutarime (t. 3, b. l. 134-136), kur nurodyta, kad V. L. (nutarime nurodytas kaip nukentėjusysis) nurodė: „Dar atsisėdęs į automobilį išvažiavo jo ieškoti, tačiau nerado“. Be to kaltinamojo nurodytoje vietoje, ties įvažiavimu į jo paties namų kiemą, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos dėmės panašios į kraują. Byloje nustatyta, kad kraujo dėmės sekė iki pat A. K. namų. Akivaizdu, kad V. L. matė kraujuojantį A. K., todėl natūralu, kad kaltinamajam rūpėjo, kur eis kraujuojantis A. K..

29. Kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad A. K. galėjo susižaloti pats griūdamas, galėjo susižaloti savo namų tvarte, galėjo jį sužaloti kas nors kitas, nebūtinai V. L.. Kad A. K. užpuolė, jis pasakė ir policijos pareigūnams iš karto, kai buvo jų surastas tvarte. Tai užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įraše. Nukentėjusysis ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį sužalojo būtent V. L. ties įvažiavimu į V. L. namus. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina, o kaltinamojo parodymus paneigia ir ta aplinkybė, kad pirmosios kraujo žymės užfiksuotos ties įvažiavimu į V. L. namus, kur vykusį konfliktą nurodė ir pats kaltinamasis. Kraujo pėdsakai vedė visą kelią iki nukentėjusiojo namų. Šie kraujo pėdsakai, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, patvirtina, kad nukentėjusysis A. K. tą vakarą iš V. L. ėjo tiesiai namo. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis A. K. buvo sužalotas būtent įvykio vietoje, kurią užfiksavo policijos pareigūnai, t. y. ties įvažiavimu į V. L. namus. Kad nukentėjęs būtų kur nors užsukęs pakeliui, byloje duomenų nėra. Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nors buvo susitarę, tačiau A. K. pas jį taip ir neatėjo. Kad būtų sužalotas kitoje vietoje byloje duomenų nėra.

30. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad medikai neužfiksavo sužalojimų kojose ir rankoje, tačiau policijos pareigūnai apžiūrėjo nukentėjusįjį A. K., surašė apžiūros protokolus ir nufotografavo, t. y. leistinais būdais užfiksavo A. K. padarytus sužalojimus. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. gruodžio 3 d. 11.23 – 11.25 val. apžiūrint nukentėjusįjį A. K., ant A. K. galvos matomos 2 užsiūtos kirstinės žaizdos, taip pat ant kairės kojos šlaunies srities matomos kraujosruvos, nubrozdinimai (t. 1, b. l. 26-28, 29-32). Ši apžiūra policijos pareigūnų atlikta dar iki 2022 m. gruodžio 3 d. 18.36 val. (t. 1, b. l. 37), t. y. iki paguldant į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės traumatologinį skyrių. Taigi, sužalojimai kojoje buvo dar iki paguldymo į (duomenys neskelbtini) ligoninės traumatologinį skyrių, kur A. K. buvo paguldytas dėl galvos skausmo po traumos. Taip pat, 2022 m. gruodžio 8 d. policijos pareigūnai apžiūrėjo A. K. ir surašė asmens apžiūros protokolą iš kurio matyti, kad apžiūrint nukentėjusį asmenį, ant A. K. kairės rankos alkūnės matoma kraujosrūva. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 148-150, 151-152). A. K. apžiūrėtas tą pačią dieną, kai buvo išrašytas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės. Netikėti policijos pareigūnų surašytais apžiūrų protokolais nėra jokio pagrindo. Nukentėjusysis jau pirmos apklausos 2022 m. gruodžio 3 d. 11.08 – 11.19 val., metu nurodė, kad V. L. metaliniu strypu du kartus jam sudavė į galva ir du kartus į kairę koją (t. 1, b. l. 9). Tokių pat parodymų nukentėjusysis laikėsi akistatos su V. L. metu (t. 2, b. l. 100-104), bei teisiamojo posėdžio metu. Be to, kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į nosį paneigia ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašais daryti 2022 m. gruodžio 2 d. tiriant įvykį pagal J. L. iškvietimą. Iš vaizdo įrašo PNV_5F01CA matyti, kad V. L. pasakoja, kad „liepė sustot, palaukt na jis jam vieną ir „prosij“, jis atgal ir viskas. Dar liepė palaukt policijos. Jis dėjo į kojas. Dar tris kartus puolė ant jo, dar gavo atgal ir pasišalino“ (t. 1, b. l. 48). Iš šių pirminių V. L. parodymų matyti, kad visgi A. K. buvo suduoti keturi smūgiai. Paminėtina, kad „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašų kaltinamasis neginčijo.

31. Nors kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. K. pirmas trenkė jam į žandikaulį, tačiau nukentėjusysis tai paneigė nurodydamas, kad V. L. netrenkė. Kaltinamojo sutuoktinė liudytoja J. L. ir dukra liudytoja M. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė, kaip A. K. pirmas trenkė V. L.. Tačiau iš jų pačių parodymų matyti, kad tėvas vienas išbėgo laukan žiūrėti kas plešia girliandas. Be to iš vaizdo įrašo, esančio byloje (t. 1, b. l. 41-43), užfiksuoto V. L. priklausančia vaizdo kamera, matyti, kad išbėgus V. L. į lauką, jam iš paskos niekas nebėgo. Be to, konfliktas vyko toliau ir į vaizdo kameros fiksavimo lauką nepateko. Todėl darytina išvada, kad šios liudytojos visgi negalėjo matyti smūgių sudavimo nei tiesiogiai, nei per vaizdo kamerą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas liudytojų J. L. ir M. L. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti kaltinamojo atsakomybę. Be to, atvykus policijos pareigūnams V. L. nors ir nurodė, kad gavo smūgį į žandikaulį, tačiau teigė, kad nieko nejaučia (t. 1, b. l. 48). Į medikus V. L. kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 8 d., t. y. po įvykio praėjus šešioms dienoms. Kaltinamasis nurodė, kad į medikus kreipėsi todėl, kad nepaliktų visiškai kaltas, kad įrodytų, kad ne jis pirmas puolė, o, kad pirmas puolė A. K.. Taigi, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį, bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

32. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnai kratos metu nerado pas jį jokių strypų ar pagalių. Atkreiptinas dėmesys, kad krata pas kaltinamąjį buvo darytina tik 2022 m. gruodžio 14 d. Akivaizdu, kad po tokio laiko tarpo surasti nusikalstamos veikos padarymo įrankį buvo maža tikimybė. Ir nors įvykio vietoje nebuvo rasti ir užfiksuoti kokie tai nusikalstamos veikos įrankiai, tačiau iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašo 1 failo PNV_5F01CA 2022 m. gruodžio 2 d. 22.57 val. matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotas gulintis gelsvos spalvos pailgas strypas. Todėl ši aplinkybė tik sustiprina nukentėjusiojo parodymus, kad vis dėlto kaltinamasis jam sudavė strypu.

33. Kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad gal A. K. griūdamas susižalojo pats, ką rodo med. įrašai. Tačiau tai, kad med. dokumentuose, o vėliau epikrizėse medikai įrašė, kad A. K. trauma buityje, yra skirta medicinos srityje pildyti med. dokumentacija ir savaime neįrodo A. K. susižalojimo vietos bei pobūdžio. Medikai suveda duomenis apie nukentėjusio asmens sveikatą, tačiau vertintina, jog nėra įpareigoti supažindinti asmenų su med. duomenimis ir šie asmenys negali kaip nors įtakoti tokių įrašų teisingumo ar jų pakeitimo. Todėl šiuos med. duomenis teismas vertina kartu su bylos medžiagos visuma, o ne atskirai, ką jau aptarė aukščiau.

34. Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieną dieną sustojo V. L. ir paklausė ar girdėjo naujienas. Jis pasakė, jog A. (K.) užkabino jo girliandas, jis trenkė A. (K.), paskui trenkė antrąkart ir po to A. (K.) išėjo namo. Sakė, jog A. (K.) trenkė už užkabintas girliandas. Paties įvykio nematė. A. K. buvo sutikęs po mėnesio ar dviejų, kai jis grįžo iš ligoninės. A. (K.) sakė, jog nuo V. (L.) gavo per galvą. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paneigė tokius liudytojo parodymus, sakė, kad nesigyręs M. J., kad uždavė A. K., tačiau netikėti liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Tokius pat parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dalyvavo apklausiant liudytoją M. J., tačiau jam klausimų neturėjo.

35. Kaltinamojo V. L. parodymai tiek nuo pat įvykio tyrimo pradžios, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nenuoseklūs. Tačiau jo tokie parodymai yra paneigti nuosekliais nukentėjusiojo A. K. parodymais, liudytojų M. J., D. B., V. J., A. P. parodymais, byloje esančiais vaizdo ir garso įrašais, asmens apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolų ir kita rašytine bylos medžiaga. Įvertinus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis V. L., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, dėl asmeninio pykčio motyvų, tyčia metaliniu strypu suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, nuo kurių nukentėjęs gynėsi kaire ranka, bei suduodamas viena smūgį į kairę šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą.

36. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, kad tokiu būdu gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, padaryti sužalojimus ir to norėjo. Atsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą kaltinamojo V. L. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

37. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

38. V. L. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

39. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

41. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu baigiamųjų kalbų metų prašė teismo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. L. per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Jei tai nesusiję su darbu, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Kaltinamasis V. L. ir jo gynėjas prašė V. L. išteisinti.

42. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (tyčia) ir rūšį, stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis neatlygino nukentėjusiojo A. K. patikslinto civilinio ieškinio, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Taip pat, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad V. L. praeityje teistas keturis kartus, tačiau teistumas išnykęs, į tai, kad anksčiau paskutinius du kartus buvo teistas už nusikaltimų, kvalifikuojamų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, padarymą, t. y. už smurtą prieš kitą žmogų (t. 2, b. l. 41-46), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 37-40), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 17). (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centre neregistruotas (t. 2, b. l. 23). Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra.

43. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo už šio nusikaltimo padarymą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, siekiant užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ateityje ir sudaryti prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis), teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, - laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimus – būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 6 dalis). Nurodyti įpareigojimai skirtini todėl, kad teismo nuomone tai darytų teigiamą įtaką V. L. elgesiui. Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti V. L. skiriant laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra.

Civiliniai ieškiniai

44. Nukentėjusysis A. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 2500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 224,87 Eur turtinei žalai atlyginti ir prašė priteisti 900,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t.3, b. l. 85-89, 90-91, 92-96, 97-114):

44.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

44.2. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusiajam A. K. dėl kaltinamojo V. L. smurtinių veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis buvo nedarbingas, juto stiprų fizinį skausmą, išgąstį, ne kartą lankėsi pas šeimos daktarą, specialistus, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, emocinį, dvasinį diskomfortą, galvoje likę randai po operacijos (susiūtos dvi žaizdos). Nukentėjusiajam dėl įvykio atsirado neigiamos pasekmės sveikatai ir gyvenimo kokybei, sutriko miegas, atsirado galvos skausmai, svaigimas, tapo nervingas, greitai pavargsta. Visa tai teisėje pripažįstama neturtine žala. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į kaltinamojo V. L. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą. Kaltinamasis V. L. ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nukentėjusiajam sužalojimų nepadarė, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (Lietuvos Respublikos CK) 6.282 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis byloje nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Minėta, jog nukentėjusiajam A. K. kaltinamojo V. L. tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbioje kūno vietoje – galvoje, rankoje ir kojose. Atkreiptinas dėmesys, kad turtinės žalos dydžiu (pinigine kompensacija) siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti, dėl neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100,00 Eur iki 2000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023). Įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 2500,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos. Spręstina, kad 2500,00 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra neadekvatus sukeltų pasekmių atžvilgiu, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (2500,00 Eur) šiuo atveju pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų, todėl nelaikytinas proporcingu ir teisingu, atitinkamai šis dydis mažintinas iki 1500,00 Eur. Teismo nuomone tokia suma labiau atitiks teismų praktiką panašiose bylose, bei bus teisinga ir proporcinga. Todėl nukentėjusiojo A. K. patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir A. K. priteistinas 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo V. L. (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 1-2 dalys).

44.3. Nukentėjusiojo A. K. patikslintas ieškinys (t. 3, b. l. 92-96) dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nukentėjusiojo reikalavimas 224,87 Eur turtinei žalai atlyginti yra dėl jo vykimo pas gydytojus, į policiją kelionės išlaidos, išlaidos vaistams įsigyti. Patikslintu ieškiniu nurodoma, kad įsigyti nekompensuojami vaistai sumoje už 85,87 Eur pagal gydytojos išrašytus receptus, 60,00 Eur sudaro kelionės išlaidos vykstant pas gydytojus, į policiją, bei 79,00 Eur sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 90-91, 98-109). Atsižvelgiant į tai, patikslintas ieškinys dalyje dėl 224,87 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo V. L. priteisiant 224,87 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. K..

44.4. Nukentėjusysis prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas – 900,00 Eur už jį atstovavusios advokatės paslaugas (2023 m. balandžio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 15/2023, 2023 m. rugsėjo 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 39/2023, 2023 m .balandžio 26 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėta 420,00 Eur, bei 2023 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymas kuriuo sumokėta 480,00 Eur) (t. 3, b. l. 110-113) Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Įvertinus tai, kad pagal susitarimą nukentėjusįjį advokatė atstovavo ikiteisminiame tyrime ir teisme, bylos nagrinėjimas tęsėsi gana ilgai, byla išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, buvo parengtas civilinis ieškinys, patikslintas civilinis ieškinys, nukentėjusiojo atstovei sumokėta ir prašoma atlyginti suma nėra aiškiai ar nepagrįstai per didelė, todėl 900,00 Eur suma iš kaltinamojo V. L. priteistina nukentėjusiajam A. K..

45. Panevėžio teritorinės ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 378,34 Eur sumai dėl A. K. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 89-92). 2023 m. vasario 28 d. nutarimu Panevėžio teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 93-94). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad A. K. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Patirta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika ir atsiradusi jos padarymo metu, ieškinys yra pagrįstas ir byloje surinktais duomenimis, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. L. priteistina 378,34 Eur suma civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

46. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 282,35 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 102-103, 104-114). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. 2023 m. kovo 16 d. nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 115-116). Ieškinys yra pagrįstas ir byloje surinktais duomenimis, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. L. priteistina 282,35 Eur suma civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kiti bylos klausimai

47. Kaltinamajam V. L. 2022 m. gruodžio 5 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 76-79), paliktina galioti ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

48. Daiktiniai įrodymai - laikmenos su garso ir vaizdo įrašais (vaizdo įrašas paimtas iš V. L. ir „Body” kamerų vaizdo ir garso įrašai) – 3 vnt., bei laikmena su nepilnametės apklausos garso įrašu – 1 vnt., esančias byloje (t. 1, b. l. 40,48,49), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

49. Proceso išlaidas šioje baudžiamojoje byloje sudaro pašto išlaidos – 108,97 Eur, kurios priteistinos iš kaltinamojo V. L. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 3, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant būti savo namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinius įrodymus – laikmenas su garso ir vaizdo įrašais – 4 vnt., esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 euro centų) neturtinės žalos atlyginimą, 224,87 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų aštuoniasdešimt septynių euro centų) turtinės žalos atlyginimą ir 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) išlaidas už teisines paslaugas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. naudai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 378,43 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų keturiasdešimt trijų euro centų) žalos atlyginimą ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 282,35 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų trisdešimt penkių euro centų) žalos atlyginimą ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 108,97 Eur (vieno šimto aštuonių eurų devyniasdešimt septynių euro centų) proceso išlaidas, susijusias procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662 mokėjimo paskirtis – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos).

Nuteistajam V. L. išaiškinti, kad 1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui; 2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas