- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-68-581/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45626-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- V. L.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. gynėjo Laimučio Zaukevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Iš V. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 224,87 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 900 Eur išlaidų atlyginimas už teisines paslaugas.
Iš V. L. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 378,43 Eur žalos atlyginimo.
Iš V. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteista 282,35 Eur žalos atlyginimo.
Iš V. L. valstybės naudai priteista 108,97 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. L. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 2 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu, dėl asmeninio pykčio motyvų, tyčia metaliniu strypu suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, nuo kurių nukentėjęs gynėsi kaire ranka, bei suduodamas viena smūgį į kairę šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei atlikti įrodymų tyrimą ir tiesiogiai ištirti policijos pareigūnų pateiktą filmuotą medžiagą, paskirti papildomą medicininę ekspertizę, pateikiant ekspertams bylos ir vaizdo įrašų medžiagą. Apeliaciniame skunde yra nurodyti šie esminiai argumentai:
2.1. V. L. nesužalojo A. K., todėl turi būti išteisintas. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusįjį sužalojo V. L.. Tik pats nukentėjusysis A. K., sekančią dieną po įvykio (2022 m. gruodžio 3 d.) pareiškime policijai rašė, kad jam metaliniu strypu sudavė V. L., taip jį sužalodamas;
2.2. abejotina nukentėjusiojo duotais parodymais. Iš liudytojos policijos pareigūnės M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A. K. po įvykio 2022 m. gruodžio 2 d. nesakė, kad jį sužalojo V. L., teigė, kad nusivoliojo nuo kalno. Tai užfiksuota ir „Body“ kamera Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darytame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose taip pat pažymėta, kad A. K. susižalojo buityje. Nesutampa teismo medicinos ekspertų išvados, nes vienas ekspertas nurodo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu;
2.3. V. L. išėjęs į kiemą, pamatė, kad kažkas traukia jo šventinius papuošimus, girliandas. V. L. išėjęs į kiemą, pamatė, kad tai A. K.. Priėjo prie A. K. arčiau, kad sudrausmintų pažeidją. A. K. užsimojo ir trenkė V. L. į veido sritį. Nors V. L. gindamasis trenkė A. K., tačiau jo nesužalojo, jis nekraujavo. Tai matyti ir iš liudytojo policijos pareigūno D. J. parodymų, jog kraujo prie pranešėjo namų nebuvo. Kad nuo V. L. smūgio A. K. nebuvo sužalota nosis įrodyta ir byloje „Nors kaltinamasis nurodo, kad trenkė nukentėjusiajam į nosį, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. nosis nebuvo sužalota“ (nuosprendžio 25 punkto 18-20 eilutė). Tą vakarą V. L. daugiau A. K. nebebuvo sutikęs, tai taip pat įrodo, kad V. L. nesužalojo A. K. ir niekaip nėra susijęs su A. K. susižalojimu;
2.4. iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini), matyti, kaip pareigūnai apžiūri nukentėjusiojo namų kiemą, kieme kraujo nematyti, apžiūrėję daržinę, randa daug kraujo, taip pat kraujo pėdsakai matyti iš tvarto einant į namą. Todėl akivaizdu, kad A. K. ateidamas į namus ir eidamas į tvartą stipriai nekraujavo, galimai stipriai susižalojo krisdamas daržinėje. Tą vakarą A. K. buvo neblaivus, lauke buvo slidu, prieš tai jis galėjo susižaloti griūdamas ant kelio, ar nuo kalno, kaip jis pats ir sakė. Kad jis tą vakarą griuvo ir galimai ne vieną kartą, matyti iš jo paties parodymų teisiamojo posėdžio metu, kur jis sako, kad „Paslydo ant sniego ir krisdamas užkabino girliandas...“ (nuosprendžio 5 punkto 5-6 eilutė);
2.5. byloje yra ir daugiau nesutapimų. A. K. teigė, kad V. L. netrenkė, tačiau akivaizdu, kad jis sako netiesą. Tai matyti iš liudytojos J. L. parodymų teisiamojo posėdžio metu, jog matė, kad vyriškis mosikavosi rankomis ir trenkė jos vyrui. Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tas vyras, kuris plėšė girliandas, su kumščiu tėčiui rodė: „ateik čia“, pirmas sudavė tėčiui kumščiu į veidą – į žandikaulį. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ignoruoja šiuos liudytojų parodymus. Kad A. K. trenkė V. L. įrodo ir tai, kad V. L. dėl stipraus skausmo žandikaulio srityje, kreipėsi į VšĮ Pasvalio Pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą, kur jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio srities minkštųjų audinių sumušimas, padarytas kieto buko daikto poveikyje, vieno smūgio metu;
2.6. nesutampa ir yra nenuoseklūs A. K. parodymai po įvykio, pareiškime ir akistatoje. 2022 m. gruodžio 3 d. pareiškime A. K. nurodė, kad V. L. jam 4 kartus metaliniu strypu sudavė į galvą ir į kairiąją koją, o 2022 m. gruodžio 3 d. akistatoje A. K. patvirtino, kad V. L. jam sudavė metaliniu strypu 2 smūgius į galvą ir kairę ranką. 2022 m. gruodžio 2 d. vakare, kai pareigūnai nuvyko pas A. K., jo keletą kartų klausė, kaip jis susižalojo. A. K. tvirtino, kad susižalojo griūdamas. Matyti, kad A. K. nuolat keičia parodymus, galbūt dėl to, kad visko gerai neprisimena, nes buvo neblaivus, o gal dėl to, kad nori apkaltinti V. L..
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo V. L. gynėjo L. Zaukevičiaus apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras P. J. su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka, prašo V. L. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso pažeidimų, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais, tvarka bei laikantis įstatymo. Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Nors nuteistasis V. L. abejoja nukentėjusiojo parodymais, nes nukentėjusysis A. K. tik sekančią dieną po įvykio, 2022 m. gruodžio 3 d. pareiškime policijai rašė, kad jam metaliniu strypu sudavė V. L., tačiau akivaizdu, kad pagal esamą situaciją pirmiau buvo būtina suteikti nukentėjusiajam medicininę pagalbą, o vėliau fiksuoti ir aiškintis įvykio aplinkybes, kas ir buvo padaryta 2022 m. gruodžio 3 d., t. y. sekančią dieną po nagrinėjamo įvykio. V. L. teiginius, kad medicininiuose dokumentuose pažymėta, jog A. K. susižalojo buityje, teismas paaiškino tuo, kad medicininiuose dokumentuose, o vėliau epikrizėse medikai įrašė, kad A. K. trauma buityje yra skirta medicinos srityje pildyti dokumentaciją ir savaime neįrodo A. K. susižalojimo vietos bei pobūdžio. Medikai suveda duomenis apie nukentėjusio asmens sveikatą, tačiau vertintina, jog nėra įpareigoti supažindinti asmenų su med. duomenimis ir šie asmenys negali, kaip nors įtakoti tokių įrašų teisingumo ar jų pakeitimo. Šiuos med. duomenis teismas vertino kartu su bylos medžiagos visuma, o ne atskirai. Nuteistojo V. L. versiją, kad A. K. galėjo sužaloti pats griūdamas, galėjo stipriai susižaloti krisdamas daržinėje, paneigė pirmosios instancijos teismas. A. K. iš karto, kai buvo surastas tvarte, policijos pareigūnams pasakė, kad jį užpuolė. Tai užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įraše. Nukentėjusysis ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį sužalojo būtent V. L. ties įvažiavimu į V. L. namus. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina, o kaltinamojo parodymus paneigia ir ta aplinkybė, kad pirmosios kraujo žymės užfiksuotos ties įvažiavimu į V. L. namus, kur vykusį konfliktą nurodė ir pats kaltinamasis. Kraujo pėdsakai vedė visą kelią iki nukentėjusiojo namų. Šie kraujo pėdsakai, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, patvirtina, kad nukentėjusysis A. K. tą vakarą iš V. L. ėjo tiesiai namo. Kad nukentėjęs būtų kur nors užsukęs pakeliui, byloje duomenų nėra. Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nors buvo susitarę, tačiau A. K. pas jį taip ir neatėjo. Kad nukentėjusysis būtų sužalotas kitoje vietoje, byloje duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl analogiškų V. L. teiginių teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas liudytojų J. L. ir M. L. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį palengvinti kaltinamojo atsakomybę. Be to, atvykus policijos pareigūnams V. L. nors ir nurodė, kad gavo smūgį į žandikaulį, tačiau teigė, kad nieko nejaučia (1 t., b. l. 48). Į medikus V. L. kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 8 d., t. y. po įvykio praėjus šešioms dienoms. Kaltinamasis nurodė, kad į medikus kreipėsi todėl, kad neliktų visiškai kaltas, įrodytų, kad ne jis pirmas puolė, o - A. K. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertino kaip siekį sušvelninti savo padėtį, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš pirminių V. L. parodymų matyti, kad A. K. buvo suduoti keturi smūgiai. Paminėtina, kad „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašų nuteistasis neginčijo. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (tyčia) ir rūšį, stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis neatlygino nukentėjusiojo A. K. patikslinto civilinio ieškinio, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio. Todėl sutiktina ir su paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. L. gynėjo L. Zaukevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl nuteistojo V. L. kaltės, keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų, kuriais V. L. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vertinimo ir jų patikimumo. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, vadovaujantis kuriais, būtų galima teigti, kad nuteistasis V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pasak nuteistojo gynėjo L. Zaukevičiaus, vienintelis nuteistojo V. L. kaltę pagrindžiantis įrodymas yra paties nukentėjusiojo A. K. 2022 m. gruodžio 3 d., t. y. sekančią dieną po aptariamo įvykio, pateiktas pareiškimas apie prieš nukentėjusįjį galimai padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 8–13). Apeliaciniu skundu taip pat yra keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo A. K. duotų parodymų patikimumo, nurodant, jog jie yra nenuoseklūs, nuolat keitėsi bei neįrodo nuteistojo V. L. kaltės. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistojo V. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patikrintų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam V. L. pareikštų kaltinimų pagrįstumo, įvertino ne tik nuteistojo V. L. duotus parodymus, kuriais jis neigė savo kaltę, tačiau ir nukentėjusiojo A. K., liudytojų M. R., D. J., A. P., D. B., M. J., V. J., J. L., nepilnametės liudytojos M. L. duotus parodymus, D. L. (mirusios (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ekspertų G. Serbentos bei G. A. Chaker duotus paaiškinimus, V. L. vaizdo fiksavimo kamera darytus vaizdo įrašus, policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo fiksavimo kameromis darytus vaizdo įrašus ir rašytinius įrodymus (įvykio vietos apžiūros protokolą, V. L. ir A. K. akistatos protokolą, kitų objektų apžiūrų protokolus, specialistų išvadas ir kitus rašytinius įrodymus). Taigi priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo V. L. kaltės, įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumą, juos patikrino teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (BPK 20 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 2 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu tarp nuteistojo V. L. ir nukentėjusiojo A. K. įvyko konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis A. K. nutraukė nuteistojo V. L. kieme buvusius papuošimus (girliandas). Šios aplinkybės neneigė ir pats nukentėjusysis, kuris teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme teigė, kad tai padarė netyčia, kadangi už papuošimų (girliandų) užkliuvo kojomis. Nuteistasis V. L. taip pat pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. K. dėl nurodytų aplinkybių kilo konfliktas, kurio metu jis gindamasis sudavė nukentėjusiajam A. K. kumščiu į nosį ir po to nustūmė nukentėjusįjį nuo savęs tolyn. Tokias aplinkybes nuteistasis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tai patvirtina byloje esantys policijos pareigūnų tarnybinių vaizdo fiksavimo kameromis darytais vaizdo įrašais užfiksuoti duomenys, jų apžiūrų protokolai (1 t., b. l. 44–47, 48, 49) bei policijos pareigūnų M. R. ir D. J. duoti parodymai. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, jog nukentėjusiajam A. K. nustatyti sužalojimai, t. y. muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, galėjo būti padaryti 2022 m. gruodžio 2 d. Šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma – paties nukentėjusiojo A. K. duoti parodymai, liudytojų policijos pareigūnų M. R. ir D. J., liudytojos A. P., kurie tiesiogiai matė nukentėjusiajam A. K. padarytus sužalojimus, jog jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, duoti parodymai, nukentėjusiojo A. K. asmens apžiūrų protokolai (1 t., b. l. 26–28, 29–32, 148–150, 151–152), specialistų išvados dėl nukentėjusiajam A. K. padarytų sužalojimų (1 t., b. l. 37; 3 t., b. l. 6, 115–118). Be to, klausimas dėl nukentėjusiajam A. K. šioje baudžiamojoje byloje nustatytų sužalojimų atsiradimo laiko nėra keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau yra ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiajam A. K. nustatyti sužalojimai buvo nuteistojo V. L. neteisėtų veiksmų padarinys.
9. Apeliaciniame skunde yra keliama versija, kad nukentėjusysis A. K. galėjo susižaloti pats, pavyzdžiui krisdamas daržinėje ar kitoje vietoje, kadangi tai jis pats nurodė į jo namus atvykusiems policijos pareigūnams. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis darytuose vaizdo įrašuose yra užfiksuota kaip nukentėjusysis A. K. nurodo policijos pareigūnams, jog susižalojo griūdamas nuo kalno, nes buvo slidu. Nuteistojo gynėjas L. Zaukevičius teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsisakė apeliaciniame skunde nurodyto prašymo peržiūrėti baudžiamojoje byloje esančius vaizdo įrašus (1 t., b. l. 40, 48, 49) ir nors juose yra užfiksuota, kaip nukentėjusysis paaiškino, jog susižalojo pats griūdamas, tačiau šių jo užfiksuotų parodymų negalima suabsoliutinti ir vertinti atsietai nuo kitų bylos įrodymų. Vien ta aplinkybė, jog nukentėjusysis atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad susižalojo pats, nepaneigia jo pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytų aplinkybių ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duotų parodymų, jog jį, suduodant smūgius metaliniu strypu, sužalojo nuteistasis V. L.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įvykio metu buvo būtina suteikti nukentėjusiajam medicininę pagalbą, o tik po to aiškintis ir tikslintis įvykio aplinkybes, sužalojimų atsiradimo priežastį. Svarbu tai, jog nukentėjusysis A. K. nagrinėjamo įvykio aplinkybes išsamiai nurodė 2022 m. gruodžio 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: V. L. rankoje turėjo metalinį strypą, su kuriuo trenkė nukentėjusiajam 2 smūgius į kairiąją koją ir 2 smūgius į galvą (1 t., b. l. 8–14). Nors šie nukentėjusiojo pateiktame pareiškime nurodyti parodymai buvo nekonkretizuoti, nurodant jog jam buvo suduoti 4 smūgiai į kairiąją koją ir į galvą, tačiau tame pačiame 2022 m. gruodžio 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, nukentėjusysis juos patikslino. Akistatos su nuteistuoju V. L. metu, nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis V. L. jam į galvą metaliniu strypu sudavė 2 smūgius (2 t., b. l. 100–103). Apklausų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat davė nuoseklius parodymus, jog nuteistasis jam metaliniu strypu sudavė vieną smūgį į galvą, o po to, nukentėjusiajam užsidengus galvą kairiąja ranka, nuteistasis sudavė dar vieną smūgį nukentėjusiajam į kairiąją ranką ir po to į galvą, kad jam buvo padarytas sužalojimas kairės kojos šlaunyje (1 t., b. l. 144–146, 163–165). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis A. K. patvirtino, kad jam buvo suduotas smūgis į galvą, tuomet jis parkrito, o kai kėlėsi pajuto antrą smūgį į ranką ir į galvą, jog smūgiai jam buvo suduoti metaliniu strypu į galvą, kairiąją koją ir kairiąją ranką. Nors nukentėjusiojo A. K. duotuose parodymuose viso baudžiamojo proceso metu galima įžvelgti neatitikimų (nukentėjusysis 2022 m. gruodžio 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nebuvo nurodęs, jog jam padarytas sužalojimas kairėje rankoje (alkūnėje); pagal gautą pranešimą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis buvo nurodęs, kad susižalojo pats), tačiau tai nepaneigia nukentėjusiojo duotų esminių parodymų apie jam nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, davė nuoseklius parodymus, kad jam nustatyti sužalojimai buvo padaryti nuteistajam V. L. neteisėtai veikiant nukentėjusiojo kūną, panaudojant įrankį – metalinį strypą. Byloje surinkti įrodymai šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kuri padaryta vadovaujantis baudžiamojoje byloje surinkt įrodymų visuma, neprieštarauja.
10. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo V. L. kaltės nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog baudžiamojoje byloje esančiuose nukentėjusiojo A. K. medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, kad nukentėjusiajam A. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti buityje. Baudžiamojoje byloje esančiuose nedarbingumo pažymėjimuose, jų dalyje „nedarbingumo priežastys“, kuriose nurodyta pažymėti vieną iš galimų pasirinkti nedarbingumo priežasčių (liga, epideminė situacija, protezavimas, ligonio slaugymas, profesinė liga, nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o), nelaimingas atsitikimas buityje, vaiko priežiūra, donoras) nėra nurodyta galimos pasirinkti nedarbingumo priežasties, kuri atitiktų nagrinėjamą įvykį (1 t., b. l. 106 -109). Todėl ir pažymoje apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir sprendime skirti ligos išmoką yra pažymėta nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje (1 t., b. l. 110, 111). Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ši aplinkybė nereiškia, kad nukentėjusysis A. K. susižalojo pats. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad įrašai medicininiuose dokumentuose ir epikrizėse, jog A. K. susižalojo buityje yra skirta tik medicininės dokumentacijos pildymui ir savaime neįrodo A. K. susižalojimo vietos bei pobūdžio.
11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog nesutampa teismo medicinos ekspertų išvados dėl nukentėjusiajam A. K. nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo. Pasak nuteistojo gynėjo L. Zaukevičiaus viena iš baudžiamojoje byloje esančių specialistų išvadų patvirtina, jog nukentėjusiajam A. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti šiam nukritus, t. y. susižalojus pačiam. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo kaltės įvertino baudžiamojoje byloje esančią 2023 m. sausio 23 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 13 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37; 3 t., b. l. 6, 115–118), o taip pat teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atliko šias specialistų išvadas pateikusių ekspertų G. Serbentos ir G. A. Chaker paaiškinimus. Susipažinus su aptariamomis specialistų išvadomis, matyti, jog eksperto G. A. Chaker pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra padaryta išvada, kad nukentėjusysis A. K., jam nustatytus sužalojimus, galėjo pasidaryti pats. Matyti, jog apeliaciniame skunde yra vadovaujamasi šia eksperto G. A. Chaker padaryta išvada, teigiant, kad nuteistasis V. L. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tačiau eksperto G. A. Chaker pateikta išvada negali būti vertinama atsietai nuo kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, o taip pat ir nuo eksperto G. Serbentos pateiktų specialisto išvadų. Eksperto G. Serbentos 2023 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. K. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius metaliniu strypu nukentėjusiajam į galvą ir į kairiąją koją. 2023 m. birželio 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), gavus nuteistojo gynėjo L. Zaukevičiaus prašymą dėl papildomų klausimų uždavimo specialistui G. Serbentai, siekiant nustatyti, ar nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, 2023 m. birželio 13 d. buvo pateikta 2023 m. sausio 23 d. specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini) analogiška išvada, kad muštinės žaizdos galvoje, poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje nukentėjusiajam A. K. galėjo būti padarytos suduodant smūgius kietu buku daiktu, kuo galėjo būti metalinis strypas. Vertinant aptariamas specialistų išvadas, pastebėtina, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta įvertinus ne tik medicininius dokumentus apie nukentėjusiajam A. K. nustatytus sužalojimus, tačiau ir eksperto G. Serbentos pateiktas 2023 m. sausio 23 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 13 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir pats ekspertas G. A. Chaker. Pažymėtina ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada dėl nukentėjusiajam A. K. nustatytų sužalojimų atsiradimo galimybės šiam nugriuvus, yra tikėtino pobūdžio ir nepaneigia eksperto G. Serbentos pateiktų specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja ir paties nukentėjusiojo A. K. pateiktai įvykių versijai, jog jam buvo suduoti du smūgiai į galvos sritį, kadangi šios specialisto išvados 6 punkte nurodyta, kad nukentėjusiajam A. K. nustatyti sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Vertinant aptariamų specialistų išvadų įrodomąją reikšmę, pažymėtina, kad jos turi būti vertinamos visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumoje. Pateiktoje 2023 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. birželio 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos išvados neprieštarauja baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumai ir patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nuteistojo V. L. kaltės. Pažymėtina, jog aptariamos eksperto G. Serbentos pateiktos specialisto išvados nėra vienintelis nuteistojo V. L. kaltę patvirtinantis įrodymas. Visos šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui neleidžia abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiajam A. K. nustatyti sužalojimai buvo tiesioginis nuteistojo V. L. neteisėtų veiksmų padarinys. Nuteistojo gynėjo L. Zaukevičiaus prašymas atlikti papildomą ekspertizę buvo atmestas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Baudžiamojoje byloje esančios specialistų išvados patvirtina išvadas dėl nukentėjusiajam A. K. nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo. Nesivadovauti jomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog viena iš byloje esančių specialistų išvadų neva įrodo, kad nuteistasis V. L. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, atmetami kaip nepagrįsti.
12. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo V. L. kaltės nepaneigia ir aplinkybė, kad prie nuteistojo V. L. namų nebuvo rasta kraujo žymių. Pasak nuteistojo V. L. gynėjo L. Zaukevičiaus ši aplinkybė, o taip pat ir tai, kad nuteistasis V. L. nesužalojo nukentėjusiojo A. K. nosies, patvirtina, jog nukentėjusysis susižalojo pats, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Nuteistajam V. L. nebuvo pareikšti kaltinimai dėl nukentėjusiojo A. K. nosies sužalojimo. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. nosis nebuvo sužalota, yra teisinga, tačiau priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistojo V. L. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepaneigia. Prieš nukentėjusįjį A. K. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su jam padarytomis muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje, kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje bei sukeltu fiziniu skausmu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiajam A. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti neteisėtais nuteistojo veiksmais, nuteistajam V. L. pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad kuomet nukentėjusysis A. K. nutraukė nuteistojo V. L. namų kieme buvusius papuošimus (girliandas), jis iš nuteistojo namų teritorijos šalinosi, todėl kieme nukentėjusiojo sužalojimų žymių negalėjo likti. Tai patvirtina ne tik byloje esantys iš V. L. paimta vaizdo fiksavimo kamera darytame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad nutraukęs papuošimus (girliandas) nukentėjusysis šalinosi iš nuteistojo V. L. kiemo, tačiau ir pats nuteistasis neneigė, jog pribėgęs prie nukentėjusiojo jį pasivijo ir sustabdė netoli kelio, o ne savo namų kieme. Skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai įvertinta, kad ties įvažiavimu į nuteistojo V. L. namus, kur vykus konfliktui nurodė ir pats nuteistasis V. L., buvo rastos kraujo žymės, kurios vedė visą kelią iki nukentėjusiojo namų. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nukentėjusysis A. K. buvo sužalotas įvykio vietoje, kurią užfiksavo policijos pareigūnai, t. y. ties įvažiavimu į nuteistojo V. L. namus, patvirtina 2022 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 16–18, 19–25) bei policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo fiksavimo kameromis darytais vaizdo įrašais (1 t., b. l. 48, 49) užfiksuoti duomenys. Įvykio vietoje rasti kraujo pėdsakai neabejotinai buvo palikti dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų plaukuotoje galvos dalyje. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia atkurti nuoseklią įvykių seką, kuri sutampa su nukentėjusiojo A. K. duotais parodymais dėl jam nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis V. L. nesužalojo nukentėjusiojo A. K. nosies, jog kraujo pėdsakų prie nuteistojo namų nebuvo rasta, nuteistojo V. L. kaltės nepaneigia.
13. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų J. L. ir V. L. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duotais parodymais. Pasak nuteistojo V. L. gynėjo L. Zaukevičiaus liudytojų J. L. ir V. L. duoti parodymai patvirtina, jog nukentėjusysis A. K. pats trenkė nuteistajam V. L., o šią aplinkybę neigdamas sako netiesą, jog pirmosios instancijos teismas šių nesutapimų nepašalino. Nuteistojo gynėjas L. Zaukevičius baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo dukters V. L. parodymų bei žmonos J. L. parodymų, kuri teigė mačiusi nagrinėjamą įvykį ir parodė, kad nuteistasis V. L. nukentėjusiajam A. K. su metaliniu strypu nesudavė. Pirmosios instancijos teismas, liudytojų J. L. ir V. L. duotus parodymus vertino kritiškai, kaip siekį palengvinti nuteistojo teisinę padėtį, nurodydamas, kad jos nagrinėjamo įvykio tiesiogiai galėjo nematyti. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka. Tiek liudytoja J. L., tiek ir liudytoja V. L. parodė, jog matė, kaip nuteistasis V. L. nukentėjusiajam A. K. sudavė tik vieną smūgį ir pastūmė nukentėjusįjį, tačiau neparodė, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai metaliniu strypu. Abejoti liudytojų J. L. ir V. L. duotų parodymų patikimumu suteikia pagrindo aplinkybė, kad pranešėja J. L. 2022 m. gruodžio 2 d., 22.29 val., kreipėsi pranešimu nurodydama tik tai, kad kaimynas atėjęs į pranešėjos namus triukšmauja, plėšo girliandas (1 t., b. l. 50). Pastebėtina, kad iš V. L. paimta vaizdo fiksavimo kamera darytame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 40) patvirtina, kad nuteistasis V. L. į savo namų kiemą, pamatęs, jog tuo metu dar jo neatpažintas nukentėjusysis plėšo papuošimus (girliandas), išbėgo 22.27 val. Matyti, jog skambutis dėl plėšomų papuošimų (girliandų) buvo užfiksuotas 22.29 val., t. y. praėjus beveik dvejoms minutėms po konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo pradžios, tačiau nėra užfiksuota, jog pranešėja J. L. būtų pranešusi, kad jos sutuoktiniui buvo suduotas smūgis ar kad tarp nukentėjusiojo A. K. ir nuteistojo V. L. būtų kilęs konfliktas. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad liudytoja J. L. negalėjo matyti smūgių nuteistajam sudavimo nei tiesiogiai, nei per vaizdo kamerą, kadangi apie tai liudytoja J. L., telefonu kviesdama policijos pareigūnus, nepranešė. Liudytoja J. L. parodė, kad tiek ji pati, tiek ir liudytoja V. L. įvykio metu išbėgo paskui nuteistąjį V. L., tačiau tai baudžiamojoje byloje pateiktame nuteistojo V. L. namuose įrengta vaizdo fiksavimo kamera darytame vaizdo įraše nėra užfiksuota. Liudytojų J. L. ir V. L. duotus parodymus, jog jos tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį, paneigia liudytojo M. J. duoti parodymai apie tai, kad pats nuteistasis V. L. pripažino, jog du kartus trenkė nukentėjusiajam A. K.. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog liudytojas M. J. siektų apkalbėti nuteistąjį V. L. ir duotų melagingus parodymus ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į paties nuteistojo V. L. duotų parodymų nenuoseklumą, jog jis teisiamojo posėdžio metu neigė automobiliu išvažiavęs ieškoti po kilusio konflikto nuėjusio nukentėjusiojo A. K., nors tai buvo nurodęs į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, o taip pat tai užfiksuota ir 2023 m. sausio 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 134). Matyti, jog tiek paties nuteistojo V. L., tiek ir liudytojų J. L. bei V. L. duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, dėl nukentėjusiajam A. K. padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo, neatitinka byloje esančių surinktų įrodymų visumos. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis A. K. pirmasis trenkė nuteistajam V. L. rankos kumščiu į veidą, taip pat neturi reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nepaneigia paties nuteistojo V. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybes, kad pagal gautą iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams nuteistasis V. L. nurodė, kad nors ir gavo smūgį į žandikaulį, tačiau skausmo nejautė, o į medikus nuteistasis V. L. kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus net 6 dienoms po nagrinėjamo įvykio. Matyti, kad paties nuteistojo V. L. parodymai viso baudžiamojo proceso metu kito, kas vėlgi verčia abejoti jo paties duotų parodymų ir dėl esminių įvykio aplinkybių patikimumu. Visos šios aplinkybės nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad nuteistasis V. L. nukentėjusiojo A. K. metaliniu strypu nesužalojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad liudytojos J. L. ir V. L. tiesiogiai viso nagrinėjamo įvykio galėjo nematyti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų J. L., V. L. parodymais yra atmestini.
14. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. L. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme patikrintus įrodymus. Nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką abejonių nekelia, o apeliacinio skundo argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo V. L. nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teisės taikymo klaidų nepadarė. Todėl nuteistojo V. L. gynėjo L. Zaukevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. L. gynėjo advokato Laimučio Zaukevičiaus apeliacinį skundą atmesti.