Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-2501-467/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2A-2501-467/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22150-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
O. Y.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2501-467/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22150-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3.; 78.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei O. Y. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovės O. Y. priešieškinį ieškovui I. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo, išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas I. K. 2013 m. liepos 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2013 m. liepos 12 d. patikslinęs, prašė: pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-19 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-6941-96/2012 priteistą išlaikymo sumą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis dukrai A. K., ją sumažinant nuo 600 Lt iki 450 Lt; nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina; nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką; uždrausti atsakovei išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos ilgiau nei 30 kalendorinių dienų be jo sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove turi dukrą A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) . Santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo, dukra gyvena su motina. Dukra yra maža, jai reikalinga motinos priežiūra, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Atsakovė neleidžia jam bendrauti su dukra, todėl nustatytina jo prašoma bendravimo su dukra tvarka ir uždraustina atsakovei be jo leidimo išvežti dukrą į užsienį ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui. Ieškovo žiniomis, atsakovė rengiasi išvykti į užsienį su dukra. Priteisto išlaikymo dydis yra per didelis ir priteistas neįvertinus ieškovo turtinės padėties. Ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, pats perka dukrai būtiniausias priemones, atveža per savaitę du kartus šviežio ožkos pieno ir varškės.

Atsiliepimas

Atsakovė O. Y. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir 2014 m. sausio 13 d. paduotu priešieškiniu prašė pakeisti teismo priteistą iš ieškovo išlaikymą dukrai, padidinant jį nuo 600 Lt iki 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl dukros gyvenamosios vietos nėra. Ieškovo turtinė padėtis leidžia jam teikti dukrai didesnį išlaikymą. Po išlaikymo priteisimo pasikeitė dukros poreikiai. Jai buvo atlikta širdies operacija, dukra negali lankyti darželio, todėl jai reikalinga priežiūra ir atitinkamas rėžimas. Dėl to atsakovė negali dirbti ir 600 Lt sumos nepakanka vaiko poreikiams tenkinti.

Ieškovas I. K. atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis nuo išlaikymo nustatymo yra pasikeitusi, ieškovo pajamos sumažėjo. Pareigą išlaikyti dukrą turi abu tėvai. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dukros poreikius. Atsakovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad šalių dukrai negalima lankyti darželio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai - nustatė nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą su motina O. Y.; pakeitė mokamo dukrai išlaikymo dydį, nustatant, jog ieškovas privalo mokėti savo dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1000 Lt nuo 2014-01-13 iki jos pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant; nustatė ieškovo bendravimo su dukra A. tvarką: darbo dienomis tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną, turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Motinai sutinkant tėvo bendravimas su dukra gali vykti dukros gyvenamoje vietoje. Kas antrą šeštadienį ar sekmadienį (ar šeštadienį ir sekmadienį) tėvas, įspėjęs dukros motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, gali paimti dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo ją grąžinti į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Motinos dieną, motinos gimimo dieną dukra praleidžia su motina. Tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku bei su nakvyne. Apie dukros paėmimą pranešama motinai SMS.

Teismas nustatė, kad dukrai iš ieškovo yra priteistas išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt iki dukros pilnametystės. Išlaikymo priteisimo metu mergaitei buvo 3 mėnesiai, dabar - 2 metai. Mergaitė gyvena su mama ir yra ugdoma namuose, atsakovė nedirba, augina vaiką iki trijų metų, jokių darbinių pajamų, motinystės pašalpos negauna, gauna 97 Lt socialinę pašalpą, turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurią irgi turi išlaikyti. Šalių dukrai yra nustatytas atviras arterinis latakas, atlikta širdies operacija, ji dažnai serga. Mergaitei gydytojų rekomenduotas tausojantis rėžimas, nelankyti vaikų kolektyvo (darželio), ribojamas fizinis krūvis, rekomenduojama gydomoji mankšta, baseinas, sanatorinis gydymas, ji stebima kardiologo. Ieškovas gyvena nuosavame name su visais patogumais, jam taip pat priklauso žemės sklypas ir du automobiliai, dirba dvejose darbovietėse. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 4850 Lt kas mėnesį. Ieškovas taip pat turi pilnametį sūnų, kuris gyvena su motina Rusijos Federacijoje ir kuriam prievolė mokėti išlaikymą yra pasibaigusi, turi kreditorinių prievolių Swedbank. Teismas taip pat nurodė, kad šalių dukra turi specialių poreikių, liga buvo nustatyta po išlaikymo jai priteisimo, dėl vaiko ligos atsirado papildomos išlaidos. Ieškovės galimybės dirbti ir gauti pajamas yra apribotos dėl to, kad mergaitė negali lankyti darželio dėl ligos ir atsakovė ugdo ją bei prižiūri namuose. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ne sumažinti, o padidinti ieškovo mokamo išlaikymo dydį iki 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismas konstatavo, kad ieškovo siūlomas 500 Lt išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko, turinčio specialių poreikių, patenkinimo, o pagal savo pajamas ieškovas pajėgus mokėti 1000 Lt išlaikymą dukrai kas mėnesį. Spręsdamas dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, teismas nurodė, jog mergaitė yra mažametė - 2 metukų, jai reikalinga atitinkama priežiūra, rėžimas, dėl ko netikslinga nustatyti, kad ji būtų tėvo paimama iš jai įprastos aplinkos su nakvyne, nes dėl jos ligos, amžiaus jai labiau reikalingas motinos dėmesys ir priežiūra. Atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, ieškovas dirba muzikantu. Teismas sprendė, kad dėl ieškovo darbo specifikos (koncertai, komandiruotės, repeticijos), negalima nustatyti konkrečių dienų, valandų, kada jis galėtų būti su dukra, todėl nurodė, jog mergaitės paėmimo laikas darbo dienomis nenustatomas, jis priklauso nuo to, kada baigiasi jos užsiėmimai ir ieškovo darbo laikas. Tačiau teismas nustatė mergaitės grąžinimo laiką, išaiškino, kad vaikui paaugus, bendravimo tvarka gali būti keičiama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - nustatyti bendravimo su dukra A. K. tvarką taip: tėvas turi teisę bendrauti su dukra, pasiimant ją iš jos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą pasirinktą vietą, ne mažiau nei dvi dienas ir vieną naktį per savaitę, iš anksto (ne vėliau nei prieš parą) suderinant tai su vaiko motina O. Y.; ieškovas turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą savo atostogų laikotarpiu ne mažiau kaip 30 dienų per kalendorinius metus, kurias gali leisti savo nuožiūra Lietuvoje arba užsienyje; Naujametines šventes, kuriomis laikomos dienos nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki kitų metų sausio 1 d. 16 val., praleidžiamos su vienu iš tėvų kas antri metai (2014 metai su tėvu); Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną dukra praleidžia su mama, tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną dukra praleidžia su tėvu (nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų tuo metu būna); šalys turi teisę nukrypti nuo šioje tvarkoje aptartos bendravimo su dukra tvarkos ir nustatyto grafiko tik šalių abipusiu sutarimu; palikti A. K. teikiamo išlaikymo dydį po 600 Lt per mėnesį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovo bendravimo tvarkos su dukra, pažeidė ieškovo (tėvo) galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant savo dukrą, nors ir konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas darytų neigiamą įtaką šalių nepilnametei dukrai, tėvo teisės nėra apribotos. Teismas turėjo nustatyti optimalią abiems šalims ir nepilnamečio vaiko interesams neprieštaraujančią bendravimo su vaiku tvarką. Detalesnį bendravimo nustatymą teismas nepagrįstai perkėlė konfliktuojančioms šalims. Dėl šalių nesutarimų dukra negalės nakvoti pas tėvą, tėvo namai netaps jai ne tik įprastais ir kasdieniniais, tačiau netaps ir savaitgaliniais, nes tėvui atimta galimybė atsivežti dukrą į namus nakvynei. Tvarka, kurioje nėra aptartas tėvo ir dukros bendravimas ieškovo atostogų metu, naujametinių švenčių metu, taip pat reiškia, kad dukra neturės pilnavertiškų atostogų ar Naujametinių švenčių su tėvu. Teismas neteisingai suprato ir išaiškino mergaitės sveikatos būklę, nes jos susirgimas buvo pašalintas operacijos metu ir šiuo metu nėra jokių buvusio susirgimo pasekmių. Teismui pateiktas šios ligos pasekmių aprašymas specialioje literatūroje, taip pat iš 2013-09-16 medicininių dokumentų išrašo matyti, kad po mergaitei atliktos operacijos nelankyti darželio rekomenduojama tik 3 mėnesius, o šešis mėnesius vaikas turi būti nuolat stebimas kardiologo, todėl, praėjus rekomendaciniam gydymo laikui, nėra prasmės apriboti tėvo bendravimą su dukra. Teismas neatsižvelgė į ieškovo darbo pobūdį, į tai, kad jo darbas susijęs su koncertine veikla – ieškovas dirba Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantu, todėl jam tenka dažnai keliauti, vykti į komandiruotes, dažniausiai koncertine veikla būna užimti savaitgaliai. Ieškinyje buvo prašoma nustatyti bendravimo tvarką su dukra, nenustatant griežtų savaitės dienų, o suteikiant tėvui galimybę bendrauti su dukra ne mažiau nei dvi dienas ir vieną naktį per savaitę. Teismo nustatyta bendravimo tvarka visiškai neatitinka ieškovo galimybių matytis, bendrauti ir rūpintis dukra maksimaliai. Ieškovas sutinka, kad dukrai skiriamas išlaikymas kasdienių poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jos vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. per mėnesį siektų 1000 Lt, tačiau išlaikymą turi teikti abu tėvai proporcingai nuo jų gaunamų pajamų. Apeliantas sutinka teikti 600 Lt išlaikymą kas mėnesį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl ligos vaikas turi specialių poreikių, nes tokių poreikių atsakovė neįrodė. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovė nedirba, nes šalių dukrai jau yra 2,5 metų, rekomenduojamas gydymo laikas praėjęs, todėl mergaitė gali lankyti darželį, o jos motina gali susirasti darbą. Buvo nuslėpta ir tai, kad kita atsakovės nepilnametė dukra, kuriai 16 metų, gyvena su tėvu Anglijoje, kuris ją pilnai prižiūri, atsakovė neteikia jai jokio išlaikymo. Teismas taip pat nevisiškai teisingai įvertino ieškovo turtinę padėtį, neįvertino jo pajamų sumažėjimo. Ieškovas neteko pajamų iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl 1000 Lt išlaikymo suma jam yra nepakeliama.

Atsiliepimas

Atsakovė O. Y. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pats ieškovas sutiko su tuo, jog dėl konkrečių savaitės bendravimo su dukra dienų šalys sutartų atskirai, kadangi ieškovo darbo grafikas nėra pastovus. Teismas detaliai aiškinosi, kokia bendravimo tvarka su dukra, tenkintų ieškovą. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus, iš esmės sutiko su teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, išskyrus vienintelę aplinkybę, t.y. vaiko paėmimą su nakvyne. 2 metų amžiaus dukros paėmimas nakčiai ar ilgesniam laikui yra negalimas, nes tai prieštarautų vaiko interesams, todėl šiuo klausimu teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Mergaitei reikalinga speciali, atidi priežiūra, kurią 2 metų amžiaus vaikui gali užtikrinti tik mama. Mergaitė nei karto dar nėra nakvojusi svetimoje vietoje ir be motinos, prie to vaiką reikėtų pratinti palaipsniui. Išvadą teikianti institucija vaikui iki 3 metų amžiaus taip pat nerekomenduoja nakvoti be su juo nuolat gyvenančios motinos svetimoje aplinkoje. Teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su mergaitės specialiaisiais poreikiais ir abiejų šalių turtine padėtimi. Ieškovas yra pajėgus mokėti didesnį išlaikymą vaikui nei 600 Lt, kad būtų patenkinti būtent mažamečio vaiko visi būtini ir specialūs poreikiai. Atsakovė visiškai viena augina mergaitę nuo pat gimimo, ieškovas neprisideda jokiu kasdieninių rūpesčių naštos sumažinimu. Ieškovas dirba, o atsakovė dirbti ir susirasti darbo šiuo metu negali, nes prižiūri mažametį vaiką. Atsakovei medikai nurodė žodžiu, jog mergaitei iki 3 metų darželis yra nerekomenduojamas. Teismas, nuspręsdamas dėl išlaikymo dydžio mažamečiam vaikui padidinimo, atsižvelgė į byloje esančius įrodymus, susijusius su mergaitės medicininiais dokumentais, medikų rekomendacijas, susijusias su vaiko maitinimu, dienos režimu, papildomų medikamentų naudojimu, kurie ir lemia vaiko specialių poreikių konstatavimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 16, t.2), pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b.l. 30-31, t.2), pažymą apie darbo sutarties nutraukimą (b.l. 32, t.2), VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atsakymą (b.l. 33, t.2), duomenis apie A. K. sveikatos būklę (b.l. 40-45, t.2).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Šalių dukra A. K. gimė (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu jai yra sukakę 2 metai ir 6 mėnesiai. Taigi mergaitės amžius suponuoja tai, kad jai reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra. Nuo pat gimimo šalių dukra gyvena tik su motina atsakove O. Y.. Tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai. Ir, nors nėra pagrindo teigti, kad dėl nuolatinio kontakto su tėvu nebuvimo, tarp apelianto ir dukters nėra susiformavęs glaudus, artimas ryšys, tačiau tenka pripažinti, kad apelianto rūpinimasis vaiku ir priežiūra yra daugiau epizodinis, o duktė, kaip įprasta tokio amžiaus vaikams, yra prisirišusi prie motinos. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog su dukra būtų galima nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad apeliantas galėtų mergaitę iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pasiimti ir nakčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks staigus vaikui įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas, leidžiant apeliantui, kelių dienų laikotarpiui pasiimti dvejų metų vaiką iš jo gyvenamosios vietos, įprastinės aplinkos, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos, galimai jam pakenktų, nes vaikas gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Be to, kaip buvo minėta, ginčo šalys nuo pat dukters gimimo yra priešiškos viena kitos atžvilgiu, o mergaitė nuolat gyvena su motina ir nėra aišku, kaip susiklostys santykiai tarp apelianto ir mažametės dukters pagal teismo patvirtintą jų bendravimo tvarką, ar tarp jų atsiras abipusis prieraišumas, ar vaikas jaus saugumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas, sulaukęs dvejų metų, nėra pakankamai sąmoningas, kad jau galėtų bendrauti su kiekvienu iš tėvu atskirai ir būti ilgesniam laikui atskirtas nuo motinos, su kuria nuo pat gimimo gyvena, ir nakvoti ne savo gyvenamojoje vietoje. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi vaiko amžių, pastovią gyvenamąją vietą, šalių bendravimą tarpusavyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepatenkindamas apelianto reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, leidžiančios dukrai pas jį nakvoti ar betarpiškai leisti keletą dienų kartu su juo, nepažeidė apelianto teisių ar teisėtų interesų, nes būtent tokia tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka geriausiai atitinka paties vaiko teisėtus interesus. Dėl to apelianto argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašo sumažinti teismo priteisto išlaikymo dydį nuo 1 000 Lt iki 600 Lt. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį padidino atsakovės prašymu, motyvuodamas didesniais vaiko poreikiais ir apelianto galimybe teikti didesnį, nei buvo priteistas anksčiau, išlaikymą. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad padidinta suma jam yra nepakeliamai didelė dėl to, kad sumažėjo jo gaunamos pajamos, be to vaiką privalo išlaikyti abu tėvai. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais iš dalies sutinka.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaiko poreikiais, kaip šiuo atveju tą traktuoja atsakovė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t.y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

Prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį nuo 600 Lt iki 450 Lt apeliantas motyvavo ir apeliaciniame skunde motyvuoja pablogėjusia savo turtine padėtimi - pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, sumažėjimu, nors ir pripažįsta, kad iš esmės šalių mažametės dukros poreikių tenkinimui yra reikalinga 1 000 Lt suma kas mėnesį. Byloje esantys bei apeliacinės instancijos teismui pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenys tvirtina, kad nuo 2013 m. spalio 25 d. apelianto darbo santykiai (duomenys neskelbtini) nutrūko, o nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. nutraukta ir darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), apeliantas yra koncertinės įstaigos (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tačiau jo gaunamos pajamos nėra stabilios ir kas mėnesį vienodos, be to jis turi įsipareigojimų kredito įstaigoms. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės nelaikytinos esminiais apelianto turtinės padėties pasikeitimais, apsprendžiančiais jo galimybių teikti buvusio dydžio išlaikymą dukrai sumažėjimą, t.y. teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ir toliau turi realią galimybę teikti nepilnametei dukrai išlaikymą – po 600 Lt kiekvieną mėnesį, nustatytą įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-6941-96/2012. Dėl to ieškinio reikalavimas sumažinti priteisto iš ieškovo išlaikymo nepilnametei dukrai dydį pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas, nenustačius esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo.

Šalys nesutaria ir dėl kitos aplinkybių grupės, sudarančios pagrindą išlaikymo dydžiui padidinti, t.y. aplinkybės, susijusios su mažametės dukters poreikių pasikeitimu. Atsakovė tvirtina, jog mergaitei yra nustatytas atviras arterinis latakas, buvo atlikta širdies operacija, gydytojai rekomenduoja tausojantį rėžimą, nelankyti vaikų kolektyvo (darželio), riboti fizinį krūvį, dėl ko atsakovė negali dirbti ir susidaro papildomos išlaidos. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovės pozicija, teigia, jog operacija buvo sėkminga, jokių specialiųjų poreikių šalių dukra šiuo metu neturi, kas matyti ir iš jo pateikto VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų atsakymo (b.l. 33, t.2). Atsakovė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus duomenis: neįgalumo lygio nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad A. K. nustatytas lengvas neįgalimo lygis laikotarpiui nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 3 d., gydytojo reabilitologo T. S. 2014 m. spalio 6 d. pažymą, kurioje nurodyta A. K. skirti atitinkamas procedūras, kardiologo K. L. 2014 m. rugsėjo 11 d. išrašą iš ligos istorijos, kuriame išdėstyta rekomendacija 1 metus neleisti į darželį, 2014 m. vasario 11 d. išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame rekomenduojamas atitinkamas gydymas, šeimos gydytojos pediatrės išrašą. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog dėl vaikui atliktos medicininės intervencijos išlaidos, susijusios su mergaitės poreikiais, iš esmės nesumažėjo, o papildomos išlaidos galimai ir padidėjo. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kiek ir kokio dydžio papildomų išlaidų ji turėjo, be to tos išlaidos nėra pastovios, todėl atsižvelgiant į tai ir, vertinant objektyviuosius vaiko poreikius pagal vaiko amžių (šalių dukrai tik 2 metai) ir sveikatos būklę, konstatuotina, jog atsakovė taip pat neįrodė, kad šalių vaiko poreikiai esmingai pasikeitė, dėl ko reikėtų didinti (keisti) jai priteisto išlaikymo dydį nuo 600 Lt iki 1000 Lt kas mėnesį (CPK 178 str.). Dėl to teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, jos sveikatos būklę bei abiejų tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydį šalių mažametei dukrai pirmosios instancijos teismas padidino nepagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010; kt.). Ieškovas, teigdamas, kad neišgali teikti dukrai 600 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį, nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kad stengėsi pagerinti savo turtinę padėtį ir, būdamas muzikantu, susirasti kitą ar papildomą darbą, kad gautų daugiau pajamų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų. Atvirkščiai, bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas sumažino savo darbo pajamas jau po teismo sprendimo priėmimo. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė tinkamai vykdo motinos pareigas (aprūpina ją gyvenamuoju plotu, skiria priežiūrą, nuolatinį bendravimą, apmoka kitas išlaidas ir pan.). Tuo tarpu tėvas (ieškovas) su dukra bendrauja itin retai, papildomų išlaidų neturi, dėl to būtų neteisinga mažinti dukros išlaikymo naštą ieškovui didinant ją atsakovei.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas iki 600 Lt, t.y. paliktas nepakeistu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-6941-96/2012 priteistas iš ieškovo išlaikymo dydis, dėl to apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo, atmetant šioje dalyje tiek ieškinį, tiek priešieškinį.

Pripažinus apeliacinį skundą pagrįstu tik iš dalies, tačiau toje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetant, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, o patirtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti:

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo I. K. nepilnametei dukrai A. K. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-19 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-6941-96/2012 priteistas išlaikymo dydis pakeistas, ir šioje dalyje ieškinį bei priešieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėAndžej MaciejevskiAlma Urbanavičienė