Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, nuosavybės teisės liudijimų bei paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovams D. D. ir R. D., trečiaisiais asmenimis, nereiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje esant Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. V., Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Z. D. ir A. E. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2018 m. sausio 9 d. buvo priimtas ieškovės R. D. patikslintas ieškinys actio Pauliana pagrindu dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, nuosavybės teisės liudijimų bei paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pareikštas atsakovams D. D. ir R. D.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1992 m. spalio 17 d. buvo sudaryta atsakovo D. D. ir ieškovės R. D. santuoka. Ieškovė R. D. ir atsakovas D. D. turi dvi nepilnametes dukras, Ū. D., gimusią (duomenys neskelbtini), bei I. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1136-896/2015, buvo nutraukta D. D. ir R. D. santuoka. Teismu sprendimu buvo nuspręsta nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su R. D. bei nepilnamečių vaikų naudai, kiekvienam iš jų, iš D. D. priteistas materialinis išlaikymas, po 434,43 Eur, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, priimtu sprendimu iš atsakovo D. D. nepilnamečių vaikų naudai buvo priteistas 6 215,04 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimas.

2015 m. kovo 28 d. mirė atsakovo R. D. sutuoktinė ir atsakovo D. D. motina D. D. Po jos mirties 2015 m. liepos 8 d. Šakių rajono 1-ajame notarų biure buvo atsakovui R. D. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 3102, ir 2015 m. liepos 8 d. nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 3098. 2015 m. birželio 8 d. atsakovas D. D. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo turtines teises ir paveldėjimo teises į palikimą į turtą, po jo motinos D. D. mirties, atsakovui R. D.. 2015 m. liepos 8 d. Šakių rajono 1-ajame notarų biure buvo atsakovui R. D. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 3437.

Atsakovas R. D. Marijamolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1322-876/2019 buvo pripažintas neveiksniu.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 8 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtiną Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. 2454, sudarytą tarp atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu 2015 m. liepos 8 d. Šakių rajono 1-ojo notarų biuro išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 3102, išduotą atsakovui R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu 2015 m. liepos 24 d. Šakių rajono 1-ojo notarų biuro išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 3437, išduotą atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją: pripažinti, kad atsakovas D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teises į 3/4 dalis po D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2015 m. kovo 28 d. atsiradusio palikimo dalį.

Ieškovė patikslintą ieškinį grindžia tuo, jog atsakovas D. D. žinojo, kad iš jo yra priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, todėl atsakovas tyčia perleido paveldėjimo teises, sąmoningai maksimaliai siekdamas sumažinti savo mokumą.

Atsakovas D. D. atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, nurodo, kad ieškinyje klaidingai yra nurodoma, jog ginčijamo sandorio metu atsakovas D. D. neturėjo nuolatinio darbo užmokesčio, į kurį galėtų būti nukreiptas išlaikymo bei susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013). Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, gina neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininko D. D. atžvilgiu, atsiradusią įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. priimtam sprendimui, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys, nutraukta santuoka tarp R. D. ir D. D. ir iš atsakovo nepilnametėms dukroms U. D. ir I. D. priteistas išlaikymas po 434,43 Eur bei 6 215,04 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas D. D. išlaikymą ir šiuo metu teikia tik iš dalies, yra padidėjęs išlaikymo įsiskolinimas. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepaneigė ir atsakovas D. D. Taigi, kreditorės (ieškovės) neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė yra įrodyta.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nurodė, kad apie ginčo sandorius ji sužinojo tik 2017 m. soalio 10 d., gavus dokumentus proceso atnaujinimo byloje, kuri nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Todėl, ieškovės teigimu, ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Teisme ieškovės R. D. ieškinys gautas 2017 m. spalio 23 d. Teismas su tokia ieškovės nurodoma aplinkybe nesutinka, tuo pačiu konstatuodamas, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007 ir kt.). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo–kreditoriaus amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią. Taigi, CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką.

Atsakovai ieškinio senaties termino praleidimą argumentuoja tuo, jog ieškovė, žinodama apie Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1136-896/2015 priteistą išlaikymo įsisikolinimą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo D. D., ir manydama, kad atsakovas D. D. privalėjo paveldėti turtą po motinos mirties, kuriuo būtų padengtas išlaikymo įsiskolinimas, turėjo realią galimybę sužinoti apie sudarytus sandorius ir juos ginčyti per įstatymo nustatytą terminą. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovei buvo žinoma, jog nekilnojamasis turtas buvo užgyventas R. D. ir D. D.. Ieškovė apie D. D. mirties faktą žinojo, dalyvavo jos laidotuvėse. Teismas su tokiais atsakovų argumentais sutinka visiškai.

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ieškovės veiksmus nuo teisės pažeidimo, t. y. nuo to momento, kada iš atsakovo D. D. jo nepilnamečiams vaikams buvo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, t. y. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1136-896/2015 ir atsakovo D. D. išlaikymo įsiskolinimo negrąžinimo iki ieškovės nurodomo sužinojimo apie ginčo sandorius momento, t. y. iki 2017 m. spalio 10 d.

Kaip jau buvo minėta, 2015 m. kovo 28 d. mirė atsakovo D. D. ir atsakovo R. D. sutuoktinė D. D. Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė apie D. D. mirtį žinojo ir dalyvavo jos laidotuvėse. Šias aplinkybės teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė R. D. Bylos duomenimis, atsakovai Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė 2015 m. birželio 8 d. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11-36-896/2015, kuriuo buvo nutraukta R. D. ir D. D. santuoka, išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo klausimai bei iš atsakovo priteistas 6 215,04 Eur dydžio išlaikymo įsisikolinimas, įsiteisėjo 2015 m. balandžio 14 d., todėl laikytina, kad nuo šios datos ieškovė, būdama nepilnamečių vaikų įstatymine atstove, turėjo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų domėjusi apie atsakovo D. D. paveldėtą turtą, kuris galėjo atsirasti mirus jo motinai; nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas D. D. būtų vengęs teikti ieškovei informaciją apie jo sudaromus sandorius, susijusius su paveldėjimo teise ar slėpęs tokią informaciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė, atstovaudama savo nepilnamečius vaikus, būtų domėjusi ar atsakovas D. D. po motinos mirties paveldėjo turtą, nors, teismo vertinimu, atsakovui neteikiant išlaikymo dviems nepilnamečiams vaikams ir susidarius pakankamai dideliam išlaikymo įsiskolinimui, pati ieškovė pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendime nurodytas aplinkybes, neturėdama nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir santaupų, turėjo tai daryti. Bylos duomenimis, ieškovė pagal atsakovo D. D. gyvenamąją vietą kreipėsi į Latvijos Respublikos atsakingas institucijas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš atsakovo D. D., tačiau ieškovė, būdama kaip bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, atsakovui D. D. esant skolingam ženklią pinigų sumą, žinodama, kad po D. D. mirties D. D. galėjo paveldėti jos palikimą, teismo vertinimu, turėjo pareigą tuo domėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant laiku (anksčiau) išsiaiškinti apie teisių pažeidimą.

Darytina išvada, kad ieškovė, būdama bent vidutiniškai rūpestinga ir apdairi, siekdama užtikrinti savo nepilnamečių vaikų interesus, galėjo ir turėjo sužinoti apie nepilnamečių vaikų teises galimai pažeidžiančius visus ginčo sandorius per vienerius metus, skaičiuojant nuo Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo – 2015 m. birželio 8 d. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, teismas ieškovės nurodomą ieškinio senaties termino skaičiavimą nuo 2017 m. spalio 10 d. laiko nepagrįstu ir atmestinu. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2017 m. spalio 26 d., vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl visi ieškovės reikalavimai pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu atmestini, kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą.

Nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, visi kiti byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Atsakovas D. D. prašo priteisti iš ieškovės 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo R. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo A. E. L. prašo priteisti jo patirtas išlaidas 787,50 Eur.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo D. D. ir trečiojo asmens A. E. L. prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovės priteistina atsakovui D. D. naudai 2 700 Eur už advokato teisinę pagalbą ir trečiajam asmeniui A. E. L. priteistina 787,50 Eur.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 13,19 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Iš atsakovės priteistinas 363 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas Šakių rajono apylinkės 2017 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du tūkstančius septynis šimtus (2 700 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų (787,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų A. E. L., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tris šimtus šešiasdešimt tris eurus (363 Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trylika eurų devyniolika centų (13,19 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5660).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.