Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-310-230/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-23
Bylos Nr.
2A-310-230/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26774-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
A. D.
Ieškovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-310-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26774-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. ieškinyje teismo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko G. D. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur, išlaikymo įsiskolinimą – 290 Eur, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji viena išlaiko dukrą, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl gauna minimalias pajamas, turi dar vieną nepilnametį vaiką. Šalių dukra specialių poreikių neturi, lėšos skiriamos nepilnamečio vaiko maistui, higienos priemonėms, rūbams avalynei ir kt. Ieškovės nuomone, atsakovas turi galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą, nes turi nekilnojamojo turto, gauna neįgalumo ir našlaičių pensijas.

2. Atsakovas A. D. priešieškinyje teismo prašė pripažinti, kad jis nėra nepilnamečio vaiko tėvas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo. Sutiko, kad nepilnametis vaikas gyventų su motina, o jis bendrautų su dukra pagal susitarimą. Nurodė, kad didesnės sumos nei 100 Eur išlaikymui jis negali mokėti. Nors turi nekilnojamojo turto, tačiau jis nėra vertingas. Kitų išlaikomų asmenų ar skolinių įsipareigojimų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. D. išlaikymą nepilnametei dukrai G. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-12-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo įsiskolinimą 189 Eur, susidariusį laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę V. V., kitą ieškinio dalį atmetė, patvirtino ieškovės V. V. ir atsakovo A. D. pasirašytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir šioje dalyje bylą nutraukė, priėmė priešieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė.

4. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra vieneri metai. Didžioji dalis ieškovės nurodomų lėšų vaiko poreikių tenkinimui reikalinga maistui, aprangai, būstui, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti nei vaiko poreikių, nei sumų, reikalingų tiems poreikiams patenkinti.

5. Teismas laikė, kad visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės ir pan. Ieškovės nurodytiems vaiko poreikiams tenkinti būtina 290 Eur suma yra reali, mažesnė negu formuojama teismų praktika. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodytos sumos neatitinka vaiko poreikių, yra padidintos ir tokio dydžio lėšos realiai nėra skiriamos vaikui.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, jis disponuoja keliais nekilnojamojo turto objektais, gauna pastovias pajamas, nurodė, kad gali dirbti, nors įsidarbinimo galimybes riboja jo negalia. Be to, atsakovui neįgalumas nustatytas nuo vaikystės, t. y. tuo metu, kai gimė nepilnametis vaikas, atsakovas turėjo negalią, todėl jis turi prisiimti atsakomybę ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio aplinkybės, kaip turto remontas, turto dalies išsipirkimas iš brolio, neatspindi sunkios atsakovo turtinės padėties, tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovui pakanka lėšų, nes jis siekia gerinti savo turtinę padėtį – įsigyti didesnę turto dalį. Tuo tarpu ieškovės turtinę padėtį teismas laikė sunkesne, nes ji turi du išlaikomus asmenis, gaunamos pajamos minimalios, nedirba, nes augina ir prižiūri šalių dukrą. Įvertinęs tai, teismas priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai mažesnį nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą nepilnametei dukrai G. D. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui ji skiria 290 Eur per mėnesį, tačiau iš teismui pateiktos VSDFV pažymos apie gaunamas pajamas matyti, kad jos gaunama motinystės pašalpa sudaro tik 145 Eur per mėnesį.

1.2. Iš ieškovės pateikto dukros išlaidų paskaičiavimo matyti, kad vaikui per mėnesį maistui reikalinga 150 Eur, aprangai 80 Eur, būstui 20 Eur, sveikatai 20 Eur, higienai 20 Eur, iš viso 290 Eur. Tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kiek perka vaikui maisto ir kokios jo kainos, kokius rūbus ji perka kas mėnesį ir kokiai sumai. Dėl kitų išlaidų taip pat negalėjo jų pagrįsti ir patvirtino, kad šiuo metu ji išdidino vaiko poreikių išlaidas. Ieškovė turėjo pareigą pagrįsti savo reikalavimus įrodymais.

1.3. Ieškovės argumentas, kad jai padeda sesuo ir motina byloje nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais.

1.4. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas posėdžio metu negalėjo nurodyti vaiko poreikių ir sumų, reikalingų šiems poreikiams tenkinti. Tačiau atsakovas vaiko poreikių būtinumą išdėstė savo priešieškinyje.

1.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė ir nurodė, kad atsakovas negali surasti darbo dėl nenoro daugiau uždirbti. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad yra neįgalus (darbingumo lygis 35 procentai), taip pat darbingumo komisijos nuorodą, kokius darbus jis gali dirbti. Taigi atsakovas negali dirbti, nes jam tai daryti neleidžia sveikata, o ieškovė yra sveika, tačiau piktybiškai nenori ieškoti darbo.

1.6. Atsakovo mėnesines pajamas sudaro neįgaliojo ir našlaičių pensija (300 Eur), kitų pajamų ir realaus turto, kurį pardavus jis galėtų teikti išlaikymą kas mėnesį po 145 Eur, nėra. Priteisus 145 Eur išlaikymą, atsakovui liktų tik 150 Eur pragyvenimui, kurių neužtektų maistui, vaistams ir būsto išlaikymui apmokėti. Atsižvelgiant į atsakovo sveikatą, jo ribotas galimybes rasti darbą, į tai, kad atsakovas nėra kvalifikuotas darbininkas, atsakovas yra paliekamas be pragyvenimo šaltinio, jam užkertamas kelias pirkti vaistus, tinkamą maistą ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

8. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

9. Atsakovas A. D. kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – receptų ir pirkimo kvitų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių įrodymų nevertino, be to, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias aplinkybes minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo A. D. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. D. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

13. Apeliantas (atsakovas) A. D., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais, ir netinkamai nustatė jų patenkinimui reikalingo išlaikymo dydį, taip pat tinkamai neįvertino atsakovo turtinės padėties.

Dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų

14. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.

15. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2016).

Dėl vaiko poreikių

16. Apeliantas (atsakovas) A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė V. V. nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių tenkinimui skiriamų sumų dydį, o pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko poreikių patenkinimui reikalingo išlaikymo dydį, tačiau tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.

17. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis yra tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vitaminai, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vaiko išlaikymo dydžiui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

18. Pažymėtina, kad vaiko poreikių mastas ir jų patenkinimui būtina išlaikymo suma gali būti įrodinėjami įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė vaiko poreikius ir jų tenkinimui būtiną vaiko išlaikymo dydį įrodinėjo tiek savo paaiškinimais, tiek vaiko poreikių paskaičiavimais (poreikių lentele) ir kt. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (vaiko maitinimui, sveikatos priežiūrai, higienai, aprangai, avalynei pirkti, būstui išlaikyti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių (1 metais ir 7 mėnesiai), sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus) bei jį pagrindžiančius duomenis, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikui būtinos išlaikymo apimties pripažintinos pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytas šalių nepilnamečio vaiko poreikių dydis (bendra 290 Eur per mėnesį suma) yra būtinas ir pakankamas užtikrinti būtinąsias vaikui vystytis sąlygas.

19. Apeliantas (atsakovas) A. D., nesutikdamas su teismo priteista dukrai išlaikymo suma, teigia, kad ieškovės nurodomos vaiko išlaikymui reikalingos sumos (pvz., išlaidos maistui, aprangai) yra nepagrįstai padidintos, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad dukros išlaikymui per mėnesį užtektų mažesnės nei 290 Eur sumos (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas priešieškinyje reikšdamas reikalavimą dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir išlaikymo dukrai iš ieškovės priteisimo taip pat buvo pateikęs savo išlaidų vaiko išlaikymui paskaičiavimą, kuriame nors ir nurodė mažesnes išlaidas maistui bei vaiko aprangai, avalynei (100 Eur), tačiau kai kurias išlaidas nurodė didesnes, nei nurodomos ieškovės sudarytoje išlaidų lentelėje (pvz., higienos priemonėms – 30 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur), be to, atsakovas į išlaikymo išlaidas įskaičiavo išlaidas sauskelnėms (30 Eur), tuo tarpu ieškovė šias išlaidas priskyrė prie higienos išlaidų, kurios jos sudarytoje išlaidų lentelėje nurodytos netgi mažesnės, nei atsakovo lentelėje.

20. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne tam tikram momentui, ir net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo suma nustatoma ir priteisiama ne kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje ir aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Bet kokiu atveju vaiko poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos, sutaupytos išlaikymui skirtos pinigų sumos turi būti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje arba saugiai investuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, laikytina, jog ieškovei yra geriau žinomi nepilnametės dukros G. D. poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti. Kadangi apeliantas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas išlaidas šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, laikytina, kad nurodymas mažesnių sumų konkretiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra tik apelianto gynybinė pozicija, siekiant išvengti reikiamo nepilnametės dukros poreikiams patenkinti išlaikymo teikimo.

22. Pažymėtina, jog orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

23. Nagrinėjamu atveju minimali mėnesinė alga (MMA) skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 380 Eur, o nustatytas abiejų tėvų teiktinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis – 290 Eur suma yra mažesnis už minėtą orientacinio kriterijaus ribą. Nors šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA kriterijus tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumą.

24. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį nėra pagrindo sumažinti.

Dėl tėvų turtinės padėties

25. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.

26. Nagrinėjamoje byloje šalys teikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. Ieškovė V. V. pateikė duomenis, kad ji šiuo metu gauna apie 156 Eur motinystės pašalpą, jai nuosavybės teise priklauso 21/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį (dukrą), taip pat kreditorinių įsipareigojimų už mokslą. Atsakovas A. D. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, atsakovas gauna našlių ir našlaičių pensiją, transporto išlaidų kompensaciją ir šalpos neįgalumo pensiją, kurios per mėnesį sudaro 326,63 Eur sumą, kitų išlaikytinių neturi, skolinių įsipareigojimų taip pat neturi. Jam nuosavybės teise priklauso ¼ dalis statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo), esančių (duomenys neskelbtini), patalpa-butas, esantis (duomenys neskelbtini), 21/100 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 4/100 dalis negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas nurodė, kad turi santaupų iš darbinių pajamų užsienyje, taip pat gauna pajamas iš elektronikos detalių, kurias renka ir priduoda supirkimo punktams.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus duomenis, sprendžia, kad šalys (tėvai) turi panašias galimybes teikti reikiamą išlaikymą dukrai, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek tėvo, tiek motinos pareigos vaikui yra lygios, pagrįstai priteisė iš atsakovo po 145 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais.

28. Atsakovas A. D. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jam nustatytas neįgalumas, dėl sveikatos būklės jis negali dirbti, o gaunama neįgaliojo ir našlaičių pensija nėra pakankama teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, kadangi tokiu atveju atsakovui pragyvenimui liktų tik 150 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

30. Nors atsakovas A. D. yra neįgalus, tačiau jis nėra visiškai nedarbingas (jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis). Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, darbinių pajamų negauna. Byloje nėra pateikta duomenų, kad jis ieškojo darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bet įsidarbinti jam nepavyko dėl priežasčių, susijusių su sveikatos būkle ir nustatytu neįgalumu. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad šalis negauna darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Jeigu atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui neįgalumas nustatytas nuo vaikystės, t. y. tuo metu, kai gimė nepilnametis vaikas, atsakovas turėjo negalią, todėl jis turi prisiimti atsakomybę ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

31. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą ir siekia dar pagerinti savo turtinę padėtį – įsigyti didesnę turto dalį. Įvertinus minėtus duomenis, negalima besąlygiškai teigti, jog atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki (šiuo atveju ji yra netgi geresnė nei ieškovės), o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą, pažeidė proporcingumo principą. Tai, kad atsakovo pajamos yra minimalios, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, kadangi su ja gyvena nepilnametė šalių dukra.

32. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė