Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-02 · Civilinė byla Nr. e2A-1024-567/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-02
Bylos Nr.
e2A-1024-567/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07068-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
R. T.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2A-1024-567/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07068-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.5; 2.6.16.11.2; 3.3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-451-466/2019 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei R. T. dėl iškeldinimo iš socialinio būsto ir atsakovės R. T. priešieškinį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti būsto nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė ieškinį, prašydamas iškeldinti atsakovę R. T. iš socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad ginčo socialinis būstas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu perdavė būstą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. 2009 m. kovo 3 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi butas buvo išnuomotas atsakovei R. T., nes tuo metu atsakovė atitiko Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus, t. y. atsakovės grynosios metinės pajamos ir turtas neviršijo valstybės remiamų pajamų dydžių. 2016 m. atsakovės gautos pajamos sudarė 8 487 Eur, t. y. 3 642 Eur viršijo nurodytame įstatyme ir Vilniaus miesto savivaldybės 2017 m. vasario 1 d. sprendime nustatytą 25 procentų pajamų ir turto perviršio normatyvą, kurį viršijus turi būti nutraukiama socialinio būsto nuomos sutartis. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nusprendė netenkinti asmenų prašymų dėl terminuotų vienų metų socialinio būsto nuomos sutarčių sudarymo ir įpareigoti ieškovą informuoti nuomininkus apie socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimą ir būstų atlaisvinimą. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo informuota apie ginčo buto atlaisvinimą iki 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau iki šiol jo neatlaisvino, todėl atsakovė turi būti iškeldinta teismo tvarka. Atsakovė savo veiksmais pažeidžia savivaldybės turto patikėtinės teisę naudoti gyvenamąją patalpą savo nuožiūra ir tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą būsto nuomos funkciją (CK 4.37 str., 4.98 str., 6.612 str.; Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str., 20 str.).

Atsiliepimas

2. Atsakovė R. T. prašė ieškinį atmesti ir pareiškė priešieškinį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pratęsti ir/ar sudaryti su atsakove gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, nuomojant būstą rinkos kainomis, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo butas yra vienintelė atsakovės gyvenamoji patalpa. Atsakovė neturi galimybės įsigyti ar kitu būdu išsinuomoti būstą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. padidėjo valstybės remiamos pajamos, o atsakovės turimas turtas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, todėl atsakovė nėra praradusi teisės į socialinį būstą. Nors atsakovės pajamos 2016 m. formaliai viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytą asmens be šeimos leistiną dydį su leistinu 25 procentų perviršiu, tačiau, sprendžiant iškeldinimo iš socialinio būsto klausimą, reikia individualiai įvertinti situaciją. Atsakovė laikėsi visų nuomos sąlygų, mokėjo mokesčius, atliko einamąjį remontą, vykdė kitus jai tenkančius įsipareigojimus. Atsakovės finansinė padėtis neženkliai pagerėjo tik 2015 m., nes tuo metu buvo įvestas euras ir staiga pakilo kainos už paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba formaliais pagrindais atsisakė išnuomoti būstą, nors turi galimybę ginčo butą įtraukti į savivaldybės būsto fondą ir butą išnuomoti rinkos sąlygomis. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesilaikė socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, nes atsakovė nebuvo įspėta apie nuomos sutarties nutraukimą ir įstatyme numatytų socialinio būsto išnuomojimo pagrindų pabaigą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių bei nuobaudų dydžio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame, vietoje šiuo metų naudojamų socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių, siūloma nustatyti naują rodiklį – minimalių vartojimo poreikių dydį, nes socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai šiuo metu nėra susieti su kintančiais ekonominiais rodikliais (vartojimo kainomis, infliacija), todėl jų taikymas socialinės apsaugos išmokų dydžiams apskaičiuoti neužtikrina teikiamo paramos adekvatumo ir minimalių asmens poreikių patenkinimo. Šiuo metu teisę į socialinį būstą nustatančios teisės normos atsilieka nuo gyvenimo realybės, todėl su atsakove turėtų būti sudaryta, pratęsta ar sudaryta terminuota vienerių metų ginčo buto nuomos sutartis (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 11 str., 17 str.; Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str.).

3. Atsakovas pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, prašė R. T. priešieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. rugpjūčio 16 d. nusprendė netenkinti R. T. 2017 m. kovo 21 d. prašymo dėl terminuotos nuomos sutarties sudarymo ir įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreiptis į teismą tuo atveju, jei atsakovė geranoriškai neatlaisvins socialinio būsto. Atsakovė prarado teisę į socialinį būstą pagal teisės aktų reikalavimus, todėl turi būti iš jo iškeldinta. 2017 m. vasario 24 d. patvirtintas 1 837 asmenų, turinčių teisę į paramą būstui, sąrašas, 2018 m. vasario 19 d. tokių buvo 1 342. Atsakovės veiksmai, neišsikeliant iš socialinio būsto, pažeidžia kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teises (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str., 20 str.; Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 str.; Vietos savivaldos įstatymo 16 str.).

Atsiliepimas

4. Atsakovas pagal priešieškinį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė R. T. priešieškinį atmesti. Nurodė, kad tinkamu atsakovu pagal priešieškinį yra Vilniaus miesto savivaldybė, nes ginčo butas priklauso jai (CPK 45 str.)

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovės R. T. valstybės naudai 5,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas nustatė, kad 1 kambario, 34,54 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri šį butą perdavė patikėjimo teise naudoti ir valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymo pagrindu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir R. T. 2009 m. kovo 3 d. ginčo buto neterminuotą socialinio būsto gyvenamųjų patalpos nuomos sutartį. 2009 m. kovo 18 d. priėmimo–perdavimo aktu socialinis butas buvo perduotas atsakovei. Vilniaus miesto taryba 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 1–1081 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ nusprendė netenkinti asmenų, įskaitant R. T., prašymų sudaryti terminuotas vienerių metų savivaldybės būsto nuomos sutartis ir įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku pranešimu informuoti sprendimo priede nurodytus asmenis apie socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimą ir nuomojamų būstų atlaisvinimą bei rengti ieškinius teismui, jei nustatytu terminu patalpos nebus atlaisvintos. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu informavo R. T., kad jos prašymas dėl terminuotos vienerių metų nuomos sutarties sudarymo buvo netenkintas, nes jos pajamos viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, todėl atsakovė geranoriškai turėtų kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iki 2017 m. lapkričio 30 d. atlaisvinti socialinį būstą bei jį perduoti ieškovui pagal priėmimo–perdavimo aktą, nes priešingu atveju SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipsis į teismą dėl atsakovės iškeldinimo.

7. Teismas nustatė, kad atsakovės R. T. per 2016 m. gautos pajamos sudarė 8 487 Eur, t. y. 3 642 Eur viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 4 845 Eur leistiną 25 procentų normatyvą, todėl atsakovė formaliai nebeatitiko asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statuso.

8. Teismas nustatė, kad nors pagal šalių sudarytos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 40.3 p. nuostatą sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, tačiau sutarties 38 p. šalys susitarė, jog sutartis galioja iki visiško ir tinkamo šioje sutartyje numatytų šalių įsipareigojimų arba iki sutarties nutraukimo joje ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Teismas nurodė, kad pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 1 d. socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nutarusi netenkinti asmenų prašymų dėl terminuotų savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo ir įpareigojusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ juos iškeldinti iš socialinių būstų, vadovavosi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. (socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 str., įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius), tačiau nesivadovavo Civilinio kodekso normomis, nors jomis vadovautis imperatyviai nurodyta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 1 d., kai norima nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ginčo socialiniame bute apsigyveno teisėtai, todėl iš jo negali būti iškelta ieškovo nurodytu pagrindu, t. y. pagal CK 6.612 str., reglamentuojantį iškeldinimą iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismo vertinimu, tolesnis nuomos santykių pasikeitimas vertintinas tuo požiūriu, ar atsirado nuomos santykių pasibaigimo pagrindas ir, ar buvo nustatyta tvarka nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis.

11. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje nuomos sutartyje nustatyta, kada gali būti nutraukta šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, tačiau nenustatyta sutarties nutraukimo tvarka, todėl nutraukiant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą. Teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindas nutraukti su atsakove socialinio būsto nuomos sutartį, t. y. daugiau kaip tris mėnesius nesumokėjus nuomos mokesčio, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, todėl konstatavo, kad tokia sutartis galėtų būti nutraukta CK 6.610 str. nustatyta tvarka, tačiau ieškovas įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudojo ir reikalavimo dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo nepareiškė.

12. Teismas pažymėjo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturėjo jokių pretenzijų atsakovei dėl socialinio būsto nuomos sutarties vykdymo, todėl nuomos sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Teismo vertinimu, kadangi socialinio būsto nuomos sutartis yra galiojanti, tai atsakovė turi teisę gyventi socialiniame būste, nes pagrindo ją iškeldinti nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė atmesti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl atsakovės R. T. iškeldinimo iš socialinio būsto, nes, įvertinus atsakovės turtinę padėtį ir atsižvelgus į infliacijos procesus, jos iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovės R. T. priešieškinio reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pratęsti ir/ar sudaryti su atsakove ginčo buto nuomos sutartį yra nepagrįstas, nes teisės aktuose savivaldybei tokia imperatyvi pareiga nėra nustatyta, kadangi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 6 d. nustatyta, jog jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti, kaip savivaldybės būstą, rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

14. Teismas pažymėjo, kad, priimant sprendimus dėl nuomos sutarties sudarymo, yra reikšmingi du kriterijai, t. y. pageidaujančio išsinuomoti būstą rinkos kainomis asmens kito tinkamo būsto turėjimas arba neturėjimas ir socialinio būsto poreikis savivaldybėje. Nors atsakovė R. T. neturi jokio kito tinkamo gyventi būsto, t. y. atitinka pirmą kriterijų, tačiau svarbus yra ir antras kriterijus. Teismas nustatė, kad į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą, yra įrašyti 1 637 asmenys, iš kurių dalis yra bendrame sąraše, dalis yra jaunos šeimos, dalis yra neįgalūs asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis ir šeimų, kuriose yra tokių asmenų, sąrašą. Teismo vertinimu, socialinio būsto poreikis Vilniaus miesto savivaldybėje yra labai reikšmingas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi atsakovės tinkamą socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų vykdymą ilgą laiką bei pajamų ir turto dydžių reglamentavimo, kuomet keičiasi asmens teisė į socialinę paramą, neįvertinus infliacijos veiksnių, pakeitimus, turi galimybę iš naujo apsvarstyti galimybę dėl ginčo buto išnuomojimo rinkos kainomis atsakovei, tačiau imperatyvus įpareigojimas savivaldybei negali būti nustatomas, nes to nenumato teisės aktai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė priešieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturi įgalinimų priimti sprendimų dėl socialinio būsto nuomos, todėl priešieškinį jo atžvilgiu atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui (CK 1.5 str., 6.610–6.614 str.; Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str.; CPK 45 str.)

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovę R. T. iš socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas neatsižvelgė į ginčo buto, kaip socialinio būsto, statusą, jo nuomos paskirtį, socialinio būsto nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atsakovės 2016 m. gautos pajamos viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus dydžius leistinu 25 procentų perviršiu, todėl atsakovė neturi teisė į socialinio būsto nuomą.

15.2. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti ne tik į atsakovės, bet ir į viešąjį interesą, t. y. kitų asmenų (asmenų su negalia, nedarbingų asmenų, šeimų ar vienišų asmenų, auginančių vieną ar daugiau vaikų) teisėtus lūkesčius gauti socialinį būstą. Skundžiamu sprendimu atsakovei iš esmės buvo suteikta privilegija, pažeidžiant kitų asmenų, atitinkančių įstatymo reikalavimus ir laukiančių socialinio būsto eilėje, teises ir teisėtus lūkesčius.

15.3. Teismas neįvertino, kad šalių sudarytoje nuomos sutarties 40 p. aiškiai nurodyta, kad sutartis pasibaigia, nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą. Aplinkybė, kad ieškovas nepareiškė reikalavimo nutraukti nuomos sutartį yra nereikšminga, kadangi visiškai analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas išaiškino, jog socialinio būsto nuomos sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinio būsto nuomą, todėl ieškinį tenkino ir iškeldino asmenį iš socialinio būsto (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l00-661/2020).

15.4. Teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, nes liko neišspręstas tarp šalių kilęs ginčas, kadangi, atsakovei praradus teisę į socialinio būsto nuomą ir teismui atmetus atsakovės priešieškinį dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo, liko neapibrėžta situacija, o šalims teks vėl kreiptis į teismą (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 1–3 str., 10 str., 20 str.; CPK 2 str., 7 str.).

Atsiliepimas

16. Atsakovė R. T. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino ginčo buto statusą, jo nuomos paskirtį ir tai reglamentuojančius teisės aktus ir padarė pagrįstą išvadą, kad, norint nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, privalu vadovautis Civilinio kodekso normomis. Atsakovės ginčo butą nuomojasi teisėtai, o šalių sudarytoje nuomos sutartyje nėra nurodytas sutarties terminas, todėl sutartis yra neterminuota. Šalių sudarytos nuomos sutarties 40.3 p. nustatytas tik socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, o ne sutarties nutraukimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Apeliantas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kadangi kitoje analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas nusprendė taip pat, kaip pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, t. y. kad socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama CK 6.610 str. nustatyta tvarka, todėl iki nutraukimo tokia sutartis yra galiojanti ir privalo būti vykdoma abiejų šalių (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l471-603/2019).

16.3. Apelianto argumentai dėl viešojo intereso yra nepagrįsti, nes viešasis interesas nelemia teismo pareigos veikti aktyviau už pačią ginčo šalį, padėti šiam įrodyti ieškinio dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos pagrindą. Aplinkybė, kad ieškovas, užtikrindamas viešąjį interesą, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar asmuo neprarado teisės į suteiktą socialinį būstą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, nesumažina ir nepaneigia ieškovui tenkančios procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą iškeldinti atsakovę iš socialinio būsto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, todėl teismas ieškinį atmetė pagrįstai. Aplinkybės, kad atsakovės gautos pajamos viršija įstatyme leistiną normatyvą, nepakanka nuomos santykių pasibaigimo ir savavališkam gyvenamųjų patalpų užėmimo faktams konstatuoti (CK 6.610 str.; CPK 135 str., 178 str.).

Atsiliepimas

17. Atsakovas pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, prašydama ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad savivaldybės socialinis būstas turi būti nuomojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. Atsakovė R. T. neatitinka nurodyto įstatymo reikalavimų, kadangi 2016 m. atsakovės gautos pajamos viršijo leistiną 25 procentų normatyvą, kuris užkerta atsakovei kelią pretenduoti į socialinio būsto nuomą. Šalys nuomos sutartyje susitarė, kad sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, t. y. šalys iš esmės susitarė dėl terminuotos nuomos sutarties. Kadangi atsakovė prarado teisę į socialinį būstą, todėl socialinio būsto nuomos sutartis laikytina pasibaigusia ir atsakovė per sutartyje nustatytą terminą turėjo atlaisvinti butą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturėjo teisės reikalauti iškeldinti atsakovę iš socialinio būsto (CK 6.610 str., 6.613 str.; Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str., 20 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės iškeldinimo iš savivaldybės socialinio būsto, pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai.

20. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 1 str. nurodyta, kad šis įstatymas nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 2 str. 8 d., 10 str. nustatyta, kad savivaldybės būstas tai yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. Socialinis būstas tai yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę; 2) socialinio teisingumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius; 3) pasirinkimo – paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas paremtas teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų; 4) veiksmingumo ir efektyvumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 str.).

21. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 str. 1 d. teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus: 1) gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 str., įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 str. 3 d. nustatytų pajamų ir turto dydžių; 2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

22. Pagal ginčui aktualią Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. redakciją teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių – asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 38 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. sudarė 102 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. – 122 Eur. Pagal nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusią Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 3 d. 1 p. redakciją teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių – asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 46 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 patvirtintų Paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių 4 p. valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. sudarė 122 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 125 Eur.

23. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos, išdėstytos CK XXXI skyriuje. Pagal CK 6.575 str. nuostatas šio skyriaus normos nustato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, kai šios patalpos priklauso: 1) fiziniams asmenims; 2) valstybei ar savivaldybei; 3) juridiniams asmenims. Pagal CK 6.582 str. 1 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį (CK 6.582 str. 4 d.). Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 str.).

24. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti, kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 6 d.).

25. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 patvirtinto Savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo 42.4 p. nustatyta, kad savivaldybės būstas nuomojamas, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentais viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius. Asmens ar šeimos prašymu Savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Šis aprašo punktas taikomas asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliems bei vyresniems nei 60 metų asmenims bei asmenims ir šeimoms, kurių pajamos, įskaitant turtą, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per mėnesį kiekvienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) viršijanti suma atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma, todėl nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Sprendžiant asmenų iškeldinimo iš socialinio būsto klausimą, būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. Atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui, pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).

27. CK 6.193 str. 1 d. nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

28. Pagal CK 6.193 str. 2 d. visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymo pagrindu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir R. T. 2009 m. kovo 3 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini) neterminuotą socialinio būsto gyvenamųjų patalpos nuomos sutartį. Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad sutartis galioja iki visiško ir tinkamo šioje sutartyje numatytų šalių įsipareigojimų arba iki sutarties nutraukimo joje ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka (38 p.), o pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (40.3 p.). Šalys taip pat susitarė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai arba šalims nutraukus ją prieš terminą, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po šios sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti butą (sutarties 24 p.). Metinės gyventojo turto deklaracijos duomenimis atsakovės R. T. per 2016 m. gautos pajamos sudarė 8 487 Eur, t. y. 3 642 Eur viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą 4 845 Eur (3 876 + 969) leistiną 25 procentų normatyvą. Vilniaus miesto taryba 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 1–1081 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ nusprendė netenkinti asmenų, įskaitant atsakovės R. T., prašymų sudaryti terminuotas vienerių metų savivaldybės būsto nuomos sutartis ir įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku pranešimu informuoti sprendimo priede nurodytus asmenis apie socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimą ir nuomojamų būstų atlaisvinimą bei rengti ieškinius teismui, jei nustatytu terminu patalpos nebus atlaisvintos. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu informavo atsakovę R. T., kad jos prašymas dėl terminuotos vienerių metų nuomos sutarties sudarymo buvo netenkintas, nes jos pajamos viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, todėl atsakovė geranoriškai turėtų kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iki 2017 m. lapkričio 30 d. atlaisvinti socialinį būstą bei jį perduoti ieškovui pagal priėmimo–perdavimo aktą, nes priešingu atveju SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipsis į teismą dėl atsakovės iškeldinimo. 2019 m. spalio 15 d. duomenimis į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą įrašyti 1 637 asmenys.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis yra galiojanti, kad nėra pagrindo iškeldinti atsakovę iš socialinio būsto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys aiškiai susitarė, kad nuomos sutartis pasibaigia, nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (40.3 p.), kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po šios sutarties pasibaigimo atlaisvinti butą (24 p.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str., kadangi atsakovės pajamos, gautos per 2016 metus, viršijo vienam asmeniui be šeimos nustatyto dydžio 4 845 Eur leistiną 25 procentų normatyvą. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. aiškiai nurodyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Vadinasi, atsakovės pajamoms viršijant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. nustatyto dydžio normatyvą, atsakovė neteko teisės į socialinio būsto nuomą, todėl pagal šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatas sutartis pasibaigė. Kadangi šalių nuomos sutartis pasibaigė, todėl ieškovas neturėjo pagrindo reikšti savarankiško reikalavimo dėl šalių sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė tik formaliai nebeatitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą statuso. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas imperatyviai nustato sąlygas, kurioms esant asmuo be šeimos gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą. Pagal ginčui aktualią Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. redakciją asmuo be šeimos, gyvenantis Vilniaus miesto ar rajono, turėjo teisę į paramą būstui išsinuomoti, jeigu jo deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens gaunamas pajamas, sudarė: grynosios metinės pajamos – 38 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių. Pagal nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusią Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 3 d. 1 p. redakciją asmuo be šeimos, gyvenantis Vilniaus mieste ar rajone, turi teisę į paramą būstui išsinuomoti, jeigu jo deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens gaunamas pajamas, sudarė: grynosios metinės pajamos – 38 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių. Tiek pagal ginčui galiojusią, tiek pagal šiuo metu aktualią Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. redakciją asmeniui išlieka teisė nuomotis socialinį būstą, jei jo pajamos daugiau kaip 25 procentų neviršija nurodytų pajamų ir turto normatyvų. Valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. sudarė 102 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. – 122 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol – 125 Eur. Atsakovės 2016 m. metinės pajamų deklaracijos duomenimis atsakovės grynosios pajamos buvo 8 487 Eur, t. y. viršijo tiek ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį 4 845 Eur, tiek šiuo metu galiojantį 7 187,5?0 Eur gaunamų grynųjų pajamų normatyvą. Akivaizdu, kad asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statusas negali būti vertinamas formaliai, neatsižvelgiant į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. ir 20 str. nuostatas bei ignoruojant įstatymo 9 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus: 1) gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 str., įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 str. 3 d. (2 d. ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatytų pajamų ir turto dydžių; 2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma. 2019 m. spalio 15 d. duomenimis į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą buvo įrašyti 1 637 asmenys, todėl akivaizdu, kad socialinio būsto nuoma asmeniui, neatitinkančiam Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimų, pažeistų kitų asmenų, turinčių teisę ir pretenduojančių į socialinio būsto nuomą, teises ir teisėtus interesus. ???

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant ginčus, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) – kasacinio teismo – nuolat plėtojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015). Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

33. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l471-603/2019, kaip teismo precedentas, nėra taikoma nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Šiuo atveju taikomas teismo precedentas pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2A-l00-661/2020 dėl gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo padarinių, kadangi socialinio būsto nuomos sutartyje šalys aiškiai susitarė dėl terminuotos būsto nuomos ir jos termino, kuriam pasibaigus dėl to, kad asmuo neteko teisės į socialinio būsto nuomą, sutartis laikoma pasibaigusia, o nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po šios sutarties pasibaigimo, atlaisvinti butą.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš savivaldybės socialinio būsto. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis pasibaigė, atsakovei deklaravus pajamas už 2016 m., kurių dydis viršijo ir net šiuo metu viršija ženkliai padidėjusį Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą normatyvą, suteikiantį socialinio būsto nuomininkui teisę išsaugoti asmens, turinčio teisę į socialinio būsto nuomą, statusą, todėl atsakovė neteko teisės į socialinio būsto nuomą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl atsakovės R. T. iškeldinimo iš socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kadangi, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovė neatlaisvino socialinio būsto iki šiol, nors nuomos sutartis pasibaigė, atsakovei praradus teisę į socialinio būsto nuomą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 6.613 str.; Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str., 20 str.; CPK 178 str., 185 str.).

35. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36. Apeliantas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu, todėl iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo, 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 11,75 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 80 str., 92 str., 96 str. 1 d.). Atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, nes yra tenkinamas ieškovo apeliacinis skundas (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę R. T. iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. T. 75 Eur žyminio mokesčio ir 11,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.“

Priteisti iš atsakovės R. T. 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė