- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-451-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07068-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei R. T. dėl iškeldinimo iš socialinio būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir atsakovės R. T. priešieškinį savivaldybės įmonei Vilniaus miesto būstas ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl įpareigojimo tęsti/sudaryti būsto nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę iš socialinio būsto - buto (duomenys neskelbtini), todėl, kad pasikeitė atsakovės finansinė padėtis ir ji prarado teisę į socialinį būstą.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Atsakovė rėmėsi teise į būsto neliečiamybę. Nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turi įrodyti, kad nėra pagrindo tęsti socialinio būsto nuomos sutartį su atsakove. Nuo (duomenys neskelbtini) metų nuomojamas socialinis butas yra vienintelė atsakovės gyvenamoji patalpa. Atsakovė neturi galimybės įsigyti ar kitu būdu išsinuomoti būstą. Nuo 2018-01-01 padidėjo valstybės remiamos pajamos. Atsakovės turimas turtas neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Atsakovė laikėsi visų socialinio būsto nuomos sąlygų. Atsakovė prašė Savivaldybės leisti jai toliau nuomoti butą (duomenys neskelbtini), rinkos kaina. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė tik formalų sprendimą atmesti atsakovės prašymą. Atsakovei išnuomoto socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukta specialia tvarka ir atsakovė net nebuvo įspėta apie nuomos sutarties nutraukimą. Teigė, kad atsakovės iškeldinimas iš socialinio būsto, kai teisę į socialinį būstą nustatančios normos neatitinka realybės, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pratęsti ir/ar sudaryti su atsakove R. T. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį nuomojant būstą rinkos kainomis. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovei neterminuotai buvo išnuomotas socialinis būstas, kuris yra vienintelė atsakovės gyvenamoji patalpa. Atsakovė neturi galimybės gauti paskolą būstui įsigyti. Atsakovės turtas neviršija Vyriausybės nustatyto didžiausio dydžio, todėl pagal tai ji nėra praradusi teisės į socialinį būstą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Atsakovės pajamos 2016 m. formaliai viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytą asmens be šeimos leistiną dydį su leistinu 25 procentų perviršiu, tačiau sprendžiant socialinio būsto klausimą reikia individualiai įvertinti situaciją. Nuo pat socialinio būsto nuomos pradžios atsakovė laikėsi visų nuomos sąlygų, mokėjo mokesčius, atliko einamąjį remontą, vykdė kitus jai tenkančius įsipareigojimus. Atsakovės finansinė padėtis neženkliai pagerėjo tik 2015 m., tačiau tuo metu buvo įvesta euro valiuta, kuomet staiga pakilo kainos už paslaugas ir ženkliai viršijo kainų išraišką litais. Paaiškėjus, kad atsakovės pajamos viršija leistiną dydį atsakovė kreipėsi į savivaldybę su prašymu įtraukti butą (duomenys neskelbtini), į savivaldybės būsto (ne socialinio) fondą ir nuomoti jį rinkos kaina, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba formaliais pagrindais atmetė atsakovės prašymą, nors turi galimybę minėtą būstą atsakovei išnuomoti taikant nuomos rinkos kainą. Ieškovė nesilaikė socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, nes atsakovė nebuvo įspėta apie nuomos sutarties nutraukimą, atsakovei nebuvo pranešta, kad pasibaigė įstatyme numatyti socialinio būsto išnuomojimo pagrindai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-10-11 pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių bei nuobaudų dydžio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame vietoje šiuo metų naudojamų socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių siūloma nustatyti naują rodiklį – minimalių vartojimo poreikių dydį. Aiškinamajame įstatymo projekto rašte nurodyta, kad socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai šiuo metu nėra susieti su kintančiais ekonominiais rodikliais – vartojimo kainomis, infliacija ir pan., todėl jų taikymas socialinės apsaugos išmokų dydžiams apskaičiuoti neužtikrina teikiamo paramos adekvatumo ir minimalių asmens poreikių patenkinimo. Todėl atsakovė teigė, jog teisę į socialinį būstą nustatančios teisės normos atsilieka nuo gyvenimo realybės.
Atsiliepimas
Atsakovė pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija su priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti principai, pagal kuriuos parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius klausimus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, apsvarsčiusi 2017-03-21 R. T. prašymą 2017-08-16 sprendimu Nr. 1-1081 netenkino atsakovės prašymo dėl terminuotos nuomos sutarties sudarymo ir įpareigojo savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ kreiptis į teismą tuo atveju, jei 2017-08-16 sprendimu Nr. 1-1081 išvardinti asmenys (tarp jų ir atsakovė) geranoriškai neatlaisvins socialinių būstų. Kadangi pagal įstatymų nuostatas atsakovė prarado teisę į socialinį būstą, ji turi būti iš jo iškeldinta. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-24 įsakymu Nr. 30-369 patvirtiname sąraše yra 1 837 asmenys, turintys teisę į paramą būstui, o 2018-02-19 įsakymu patvirtintame sąraše – 1 342 asmenys.
Atsakovė pagal priešieškinį savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime nurodė, kad pagal priešieškinį nėra tinkama atsakovė, nes socialinis būstas (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o ne savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, kuri neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal priešieškinio reikalavimus. Atsakovės pajamos per 2016 m. sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, kas (duomenys neskelbtini) viršijo Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmenų be šeimos (duomenys neskelbtini) dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kurios kompetencijai priklauso tokie klausimai, 2017-08-16 sprendimu Nr. 1-1081 netenkino atsakovės prašymo sudaryti terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį. Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ 2017-08-28 pranešimu informavo atsakovę apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-08-16 sprendimą bei nurodė iki 2017-11-30 atlaisvinti socialinį būstą, nes atsakovei praradus teisę į socialinį būstą, nuomos sutartis pasibaigė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
Atsakovės gautos pajamos per 2016 metus sudarė (duomenys neskelbtini), kas (duomenys neskelbtini) viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą asmens be šeimos nustatytą (duomenys neskelbtini) leistiną 25 procentų normatyvą. Tai reiškia, kad atsakovė R. T. formaliai nebeatitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statuso.
Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (redakcija nuo 2017-01-25 iki 2019-08-31).
Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovės pajamoms viršijus nustatytą dydį atsakovė prarado teisę į socialinį būstą, dėl ko pasibaigė socialinio būsto nuomos sutartis. Su tuo sutikti teismas neturi pagrindo.
Su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarytos Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, 40.3 punkte yra nuostata, kad sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Tačiau Sutarties 38 punktas numato, kad sutartis galioja iki visiško ir tinkamo šioje sutartyje numatytų šalių įsipareigojimų arba iki Sutarties nutraukimo joje ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė. Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto taryba 2017-08-16 sprendimu Nr. 1 -1081 nutarusi netenkinti asmenų prašymų dėl terminuotų savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo ir įpareigojusi ieškovę juos iškeldinti iš socialinių būstų, vadovavosi paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tačiau nesirėmė Civilinio kodekso normomis, nors jomis vadovautis imperatyviai nurodyta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, kai norima nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį.
Ieškovė, reikšdama reikalavimą iškeldinti atsakovę iš socialinio būsto rėmėsi CK 6.612 straipsniu, kuris numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Teismas pažymi, kad atsakovė socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno teisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-02 įsakymo Nr. 30-391 ir (duomenys neskelbtini) su sudarytos neterminuotos socialinio būsto (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovė negali būti iškeldinta vadovaujantis CK 6.612 straipsniu, nes socialinio būsto neužėmė savavališkai. Todėl vėlesnis nuomos santykių pasikeitimas vertinamas tuo požiūriu, ar atsirado nuomos santykių pasibaigimo pagrindas ir, ar buvo nustatyta tvarka nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis.
Šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta gyvenamųjų patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) numatė atvejus, kada gali būti nutraukta šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, tačiau nenumatė tvarkos, kuria vadovaujantis sutartis gali būti nutraukta. Esant tokiai situacijai, nutraukiant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą.
Nenustatyta kitų pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindas nutraukti su atsakove socialinio būsto nuomos sutartį, t.y. daugiau kaip tris mėnesius nesumokėjus nuomos mokesčio (CK 6.611 straipsnis), pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui (CK 6.613 straipsnis), nuomotojui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį (CK 6.614 straipsnis), todėl teigtina, jog ginčo atveju turi būti taikomos CK normos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą. CK 6.610 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka. Ieškovė šia tvarka nepasinaudojo ir reikalavimo dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo nepareiškė. Pažymėtina, kad ieškovė neturėjo jokių pretenzijų atsakovei dėl socialinio būsto nuomos sutarties vykdymo. Todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta su atsakove gyvenamųjų patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojanti bei turi būti vykdoma abiejų šalių. Esant galiojančiai socialinio būsto nuomos sutarčiai, atsakovė R. T. turi teisę gyventi socialiniame būste adresu (duomenys neselbtini), ir pagrindo ją iškeldinti nėra. Todėl ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę R. T. iš socialinio būsto (duomenys neskelbtini), netenkinamas, nes, teismo nuomone, įvertinus atsakovės turtinę padėtį atsižvelgus į infliacijos procesus, jos iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimo
Priešieškinio reikalavimu atsakovė R. T. prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pratęsti ir/ar sudaryti su atsakove gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalis numatė, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Minėto straipsnio redakcija nuo 2017-01-25 iki 2019-08-31 numatė, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
Minėto įstatymo 20 straipsnio 6 dalis nuo 2019-09-01 buvo pakeista nustatant, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
Atsakovė teigė, kad nuo 2015-04-29 už socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nuomą moka ieškovei rinkos kainomis ir pateikė atsakovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, pagal kurį 2015 m. kovo mėn. sudaręs (duomenys neskelbtini) Eur nuomos būsto mokestis, 2015 m. balandžio mėn. sudarė (duomenys neskelbtini), o 2015 m. lapkričio mėn. – (duomenys neskelbtini) (e.c.b. I tomas, 188 - 199 b.l.). Tai leidžia teigti, kad iš tikro ieškovė jau yra nustačiusi atsakovei komercinę socialinio būsto nuomos kainą.
Priimant sprendimus dėl nuomos sutarties sudarymo yra reikšmingi du kriterijai, t.y. pageidaujančio išsinuomoti būstą rinkos kainomis asmens kito tinkamo būsto turėjimas arba neturėjimas bei socialinio būsto poreikis savivaldybėje.
Dėl pirmo kriterijaus nustatyta, kad atsakovė R. T. neturi jokio kito tinkamo gyventi būsto, t.y. pagal pirmą kriterijų galėtų būti sprendžiamas socialinio būsto išnuomojimas atsakovei būstą išnuomojant rinkos kainomis. Tačiau yra reikšmingas ir kitas kriterijus, t.y. socialinio būsto poreikis. Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą, yra įrašyti 1637 asmenys, iš kurių dalis yra bendrame sąraše, dalis - jaunos šeimos, dalis - neįgalūs asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis ir šeimų, kuriose yra tokių asmenų, sąrašą. Teigtina, kad socialinio būsto poreikis Vilniaus miesto savivaldybėje yra labai reikšmingas. Todėl manytina, kad Vilniaus miesto taryba, įvertinusi atsakovės tinkamą socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų vykdymą ilgą laiką bei pajamų ir turto dydžių reglamentavimo, kuomet keičiasi asmens teisė į socialinę paramą neįvertinus infliacijos veiksnių, pakeitimus, turi galimybę iš naujo apsvartyti galimybę dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo rinkos kainomis R. T., neturinčiai jokio kito tinkamo gyventi būsto. Tačiau nustatyti įpareigojimą Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, sudaryti pratęsti ir/ar sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomojant būstą rinkos kainomis, nėra pakankamo pagrindo, nes nėra normos, kuri imperatyviai numatytų tokią Tarybos pareigą. Todėl priešieškinio reikalavimas netenkinamas. Pažymėtina, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ neturi įgalinimų priimti sprendimų dėl socialinio būsto nuomos ir pan., todėl priešieškinio reikalavimas, jos atžvilgiu, kaip pareikštas netinkamai atsakovei, negali būti tenkinamas.
Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl netenkinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina pusė - 5,88 Eur (11,75:2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakvoės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.