Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, registruota Užimtumo tarnyboje, teista kartą 2024 m. kovo 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui (viso 240 val.), 2024 m. lapkričio 29 d. bausmė atlikta ir išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. R. B. smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2024 gruodžio 11 d., apie 15:25 val., Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), antroje namo laiptinėje, laiptų aikštelėje tarp 2 ir 3 aukštų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,96 prom. girtumas), kilusio konflikto metu sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę smakro pusę R. T., po ko sučiupusi ranka už galvos plaukų juos tempė, tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš nukentėjusiąją R. T. padarė jai poodinę kraujosruvą smakro kairėje, sužalojimą sukėlusi nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamoji R. B. kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad R. T. yra jos šeimą prižiūrinti socialinė darbuotoja. R. jau kokius porą ar trejetą metų jau prižiūri jos šeimą. Su ja visada sutardavo gerai, kalbėdavosi draugiškai, niekada pykčių nebūdavo. 2024 m. gruodžio 11 d. metu ji buvo namuose su dukra ir draugu T. S. Ji tuo metu buvo neblaivi, buvo išgėrusi naminio vyno gal porą stiklinių. Stipriai girta nesijautė. Jai atrakinus buto duris ir tik jas atidarius išgirdo R. balsą sakantį „R. neužsirakink durų“ ir išgirdo kad kažkas lipa laiptais aukštyn. Kai R. su kolege užlipo ties laiptų aikštele, esančia tarp antro ir trečio aukštų, tada pamatė jas. R. su kolege jų nenorėjo praleisti. Tada tarp jos ir R. įvyko žodinis konfliktas, R. jai pasakė, kad iškvies pareigūnus, nes pasak jos ji atrodo neblaivi ir reikia pasitikrinti blaivumą. Tada ji pradėjo skambinti policijai. Tuo metu, kai ji su R. konfliktavo, kita socialinė darbuotoja stovėjo kartu su jos dukra toje pačioje laiptų aikštelėje. Kai R. pradėjo kviesti policiją, ji galimai dėl buvusio girtumo tiesiog iš rankos kumščio, iš kurios rankos neatsimena, sudavė vieną smūgį R. į veidą. Atsimena, kad stiprių sužalojimų jai nepadarė, nieko neprakirto, nes kraujas nebėgo. Tada atsimena, kad kažkas iš šalia buvusių asmenų bandė ją atitraukti nuo R., tada dar ji kibo viena ranka R. į plaukus ir juos papešė. Po to neatsimena, ar dar ką R. darė, lyg ir nieko nebedarė. Atsimena, kad po to dar R. sakė, kad jei ji atims iš jos vaiką, ji žinanti, kur mokosi jos vaikai ir kad nuskriaus jos vaikus. Taip pat atsimena, kad sakė jai žinanti, kokią mašiną ji vairuojanti, tačiau ji tikrai nieko neketino ir neketina daryti nei R., nei jos vaikams. Ji tiesiog tuo metu buvo stipriai girta ir pati nebesuprato, ką kalba, tiesiog kalbėjo apimta pykčio ir tiek. R. gerbia, ji yra gera socialinė darbuotoja ir tikrai nenorėjo nuskriausti jos, tiesiog taip gavosi dėl buvusio jos girtumo. Tai, kad buvo neblaivi įtakos jos poelgiui turėjo. Kitos dienos ryte ji R. paskambino ir jos atsiprašė už savo poelgį. Po įvykio visi asmenys, kurie buvo laiptinėje, įėjo pas ją į butą ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Dėl pareikšto civilinio ieškinio sutinka, tačiau jos galimybės yra ribotos, nes pajamos nėra stabilios ir yra nedidelės. Jei nukentėjusioji sutiktų, ji padarytą žalą jai atlygintų dalimis po 50 eurų, pradėtų atlyginti nuo kovo mėnesio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, suprato, kad jos neblaivumas turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui, todėl iš karto po veikos padarymo užsiregistravo ir pradėjo gydytis nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3 Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ne tik pačios kaltinamosios parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu nukentėjusioji R. T. pareiškė, kad 2024 m. gruodžio 11 d., apie 15:25 val., adresu Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje vieną kartą rankos kumščiu jai į kairį skruostą ir smakrą sudavė nepažįstama R. B., dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą.

3.2. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas, penkių aukštų, trijų laiptinių, namas stovi galais į šiaurę ir pietus. Nuo šiaurinės pusės antroje laiptinėje, trečiame aukšte, tiesiai, yra 27 butas. 27 buto durys šarvuotos, rudos spalvos. Tarp antro ir trečio aukšto yra aikštelė, kurioje galimai įvyko konfliktas. Aikštelėje įrengti du plastikiniai langai. Aikštelėje jokių grumtynių požymių nenustatyta. Įvykio vieta apžiūrėta, nieko nepaimta, teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama.

3.3. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu liudytoja R. T. parodė, kad ji dirba Akmenės rajono paramos šeimai centro socialine darbuotoja darbui su šeima. 2024 m. gruodžio 11 d., apie 15:06 val., kartu su kolege D. P. nuėjo aplankyti R. B. šeimos, kadangi ji įtraukta į sunkumus patiriančių šeimų sąrašą ir joje auga mažametė V. B.. Joms su kolege atvykus prie R. B. durų, pabarškino, tada išgirdo, kad kažkas žiūri per durų akutę, todėl suprato, kad viduje kažkas yra. Tada dar kartą barškino į duris, tačiau niekas neatidarė, todėl kartu su kolege nusileido laiptais į apačią palaukti, kol R. B. išeis iš buto, kadangi iš ankstesnių kartų, kai atvykdavo aplankyti R. B. šeimos, ji neįsileisdavo ir bandydavo pabėgti iš buto. Būnant apačioje išgirdo, kad atsidarė R. B. durys, todėl užlipo iki aikštelės, kuri yra tarp trečio ir antro aukšto. Tuo metu R. B. laiptinėje, prie laukinių buto durų, savo dukrai traukė striukės užtrauktuką, o jos draugas, kuris prisistatė D., stovėjo nugara į jas. Atvykus policijai, suprato, kad minėtas D. yra T. ir jai buvo prisistatęs ne tuo vardu. Tada pradėjo su R. B. kalbėti ir pastebėjo, kad R. B. neblaivi, todėl pasakė jai, kad eisime į butą, kadangi bus iškviesta policija, kuri nustatys girtumą. Tuo metu R. B. pradėjo rėkti ant jos ir lipo laiptais link jos, o ji tuo metu skambino policijai. Tada jai stovint aikštelėje tarp antro ir trečio aukšto R. B. vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į kairį skruostą ir smakrą, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą. Tada kolegė bandė atitraukti R. B. nuo jos, o R. B. tuo metu jai čiupo už plaukų ir tempė. Ar viena, ar abejomis rankomis tempė už plaukų, neatsimena, kadangi buvo streso būsenoje ir viskas įvyko staiga. Tada R. B. pati atsitraukė nuo jos ir palipo laiptais. Ant laiptų toliau pradėjo rėkti „kokios jūs socialinės esat, jei einant parduotuvėje pro brendžius ir šampanus“. Tada pradėjo rėkti, kad žino, kur ji gyvena, į kokią mokyklą jos vaikai eina, todėl, jei atims iš jos V., tai jos vaikams suspardys galvas ir jie cyps. Taip pat sakė, kad su savo Volvo neprivažinės savo vaikų į mokyklas, kadangi žino jos automobilį. Dėl R. B. išreikštų grasinimų, ji bijo ir žino, kad ji neprognozuojama ir gali daug ką padaryti ir žino, kur ji gyvena, jos vaikus ir automobilį. Po minėto konflikto paskambino policijai ir Vaiko teisių specialistams, tačiau Vaiko teisių specialistai tuo metu jai neatsiliepė. Tuo metu R. nusileido į antrą aukštą ir skambino savo tėvui bei prašė, kad ateitų pas ją, nes jai paims V. Tada atėjo R. tėtis ir toliau laukė policijos laiptinėje. Kiek vėliau, ji, kolegė R., jos draugas, jos dukra V. įėjo į butą. Tuo metu taip pat atėjo R. kaimynas, kurio duomenų nežino ir toliau buvo bute kol atvyko policija.

3.4. Iš 2024 m. gruodžio 11 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą, veido kairėje pusėje ant smakro matomas nubrozdinimas bei hematoma.

3.5. 2024 m. gruodžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1444/2024(04) nurodyta, kad: 1. R. T. nustatyta poodinė kraujosruva smakro kairėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. 2. R. T. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. 3. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. 4. R. T. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Užduotyje atlikti objektų tyrimą nenurodytos tikslios sužalojimo padarymo aplinkybės. 5. R. T. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.6. 2025 m. sausio 23 d. papildomos apklausos metu liudytoja R. T. parodė, kad yra socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, Akmenės rajono paramos šeimai centre, pagalbos šeimai padalinyje. 2024 m. gruodžio 11 d. kartu su kolege D. P. atėjo į (duomenys neskelbtini) namą, pabeldė į 27 buto duris, kur gyvena R. B. Durų joms niekas neatidarė, nors buvo girdėti, kad prie durų kažkas priėjo. Po kiek laiko buto durys atsidarė, jos su kolege tai išgirdusios pradėjo lipti laiptais aukštyn. Kai jos jau buvo laiptų aikštelėje, tarp aukšto, kuriame gyvena R., ir žemesnio aukšto, ji galimai jas pamačiusi kartu su dukra grįžo į butą ir užsidarė jame. Ji dar kol R. nebuvo įėjusi į butą pastebėjo vizualiai, kad ji galimai yra neblaivi. Todėl stovėdama laiptų aikštelėje pradėjo skambinti bendruoju pagalbos centro numeriu. Kai ji kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro operatore, tada atsidarė R. buto durys ir iš buto staigiu žingsniu išpuolė ir net nespėjo sureaguoti, kaip greitai R. atsidūrė priešais ją ir sulaukė smūgio į veido sritį. Kuria ranka, tiksliai nepasakys. Taip pat nepasakys, ar kumščiu, ar delnu jai sudavė į kairį skruostą ir žandikaulį. Ji nutraukė pokalbį ir pasakė R., kad lauks policijos, nes reikės prasipūsti. R. užlipo laiptais į viršų ir pasiėmusi dukrą į rankas, norėjo pasišalinti iš laiptinės. Ji atsistojusi ant laiptų neleido to padaryti, pasakė, kad ji niekur neis, kol nenusistatys girtumo. Tada ji supyko ir viena ranka ji laikydama dukrą, kita ranka sučiupo už jos plaukų ir juos pradėjo pešti. Ji paprašė, kad kolegė paimtų vaiką, kad nenutiktų kokia nelaimė. Paleidusi jos plaukus R. pradėjo ją koneveikti visokiais žodžiais bei pradėjo sakyti, kad žino, kur ji gyvena, į kokią mokyklą jos vaikai eina ir ji juos pasigavusi suspardys jiems galvas ir jie cyps, bei sakė, kad žino kokį automobilį vairuoja. Nori pasakyti, kad dėl jai suduoto smūgio ir jai peštų plaukų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat po įvykio vyko pas ekspertus į Šiaulius, kur jai buvo nustatytas sužalojimo pobūdis ir sunkumas. Dėl patirtų sužalojimų papildomai į medikus nesikreipė, tačiau po įvykio jautė baimę, stresą, teko bendrauti su psichologu, kurio pagalbą suorganizavo jos darbovietė. Dar ir dabar jaučia tokią baimę ir nesaugumo jausmą. Neabejotinai patyrė tiek fizinę, tiek moralinę žalą, taip pat ir turtinę, nes teko savo lėšomis vykti pas medicinos ekspertus.

3.7. 2024 m. gruodžio 17 d. liudytojas T. S. apklaustas liudytoju parodė, kad R. B. yra jo draugė. Būnant bute girdėjo, kad į buto duris kažkas beldė. Po kurio laiko, gal praėjo keletas minučių, jie apsirengė ir aprengė vaiką ir išėjo iš R. buto. Tik atidarius buto duris ir išėjus iš buto prie jų priėjo dvi moterys. Jos kažką pradėjo sakyti R., po ko tarp R. ir vienos iš socialinių prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu R. griebė, ar sudavė socialinei darbuotojai, jis nespėjo net sureaguoti, nes net nesitikėjo, kad R. taip elgsis. Jis stovėjo visiškai šalia jų iš šono, tai tik pastebėjęs, kad R. ir socialinė darbuotoja susikibo, lindo į vidurį tarp jų ir jas išskyrė, kad konflikto nebebūtų. Išskyrus moteris buvo daug riksmų, girdėjo, kad šaukė, kvies policiją. Ar socialinė darbuotoja buvo sužalota, nematė, viskas įvyko staiga, nespėjo sureaguoti, kokie veiksmai socialinės darbuotojos atžvilgiu buvo atlikti ir ar ji buvo sužalota nepastebėjo. Neatsimena, ar R. išsakė socialinės atžvilgiu kokius grasinančius žodžius apie socialinės vaikus ir automobilį. Atsimena tik tiek, kad rėkimo tiek iš vienos, tiek iš kitos buvo, tačiau ką jos rėkė iš to netikėtumo ir streso nepamena. Visas konfliktas įvyko ne prie pat buto durų, o nulipus laiptais žemiau, laiptų aikštelėje. Kuriame aukšte yra R. butas nepasakys, nepamena. Konfliktas įvyko puse aukšto žemiau nei gyvena R.

3.8. 2025 m. sausio 7 d. liudytoja D. P. parodė, kad R. T. yra jos kolegė, ji dirba socialinės darbuotojos darbą, lankosi socialinės rizikos šeimose. R. kalbant su BPC jau baigiant pokalbį, atsidarė R. buto durys ir iš buto staigiu judesiu išpuolė R., kuri savo mažametę dukrą paliko prie buto durų, o pati leidosi staigiai į apačią prie jų su R. ir rankos kumščiu, tiksliai neatsimena, kuriuos rankos, staigiu judesiu sudavė smūgį R. į veido sritį. Kiek matė, pataikė į kairės pusės skruostą - žandikaulį. Iš karto pradėjo sakyti R., kad ramintųsi, ji pradėjo jas abi su R. įžeidinėti, bet atsitraukė nuo jų šiek tiek ir toliau jas abi su R. įžeidinėjo. Tada R. dar kartą paskambino BPC ir paprašė paskubėti, nes buvo užpulta. Tada R. palipo dar aukščiau laiptais, tai yra prie savo buto durų, kur stovėjo mergaitė, ją paėmė ant rankų ir ji savo draugui pasakė „einam“. Tada R. pasakė R., kad ji niekur eiti negali, nes reikia nusistatyti girtumą. Jos abi su R. buvo laiptų aikštelėje, R. su draugu ir mergaite nusileido žemyn. Tada po priekiu laiptais ėjo R. ir vis sakė R. niekur neiti, o R. ėjo iš paskos R. Ji ir R. draugas ėjo dar iš paskos jiems. Kai R. vis sakė R., kad niekur neitų R., vienoje rankoje laikydama savo mažametę dukrą, su kita ranka čiupo R. už plaukų ir tąsė plaukus bei su ranka trankė R. galvą. R. kiek matė prisidengė galvą ir veidą.

4 BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

5 Kaltinamoji, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jos parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, todėl dėl kaltinamosios kaltės abejonių nekyla.

6 Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina R. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2024 gruodžio 11 d., apie 15:25 val., Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), antroje namo laiptinėje, laiptų aikštelėje tarp 2 ir 3 aukštų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,96 prom. girtumas), kilusio konflikto metu sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę smakro pusę R. T., po ko sučiupusi ranka už galvos plaukų juos tempė, tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš nukentėjusiąją R. T. padarė jai poodinę kraujosruvą smakro kairėje, sužalojimą sukėlusi nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

7 Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

8 Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

9 Kaltinamoji R. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamoji yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka bausta, o padaryti administraciniai nusižengimai sietini su alkoholio vartojimu. Nuo 2005 m. kaltinamajai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nuo 2022 m. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Lankosi reguliariai UAB „Akmenės sveikatos centro psichikos sveikatos centre“.

10 Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11 Dėl dar vienos kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste, pripažinimo, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, švelninančia asmens padėtį, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

12 Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji prieš tai buvo teista: 2024 m. kovo 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui (viso 240 val.), 2024 m. lapkričio 29 d. bausmė atlikta ir R. B. išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Taigi, kaip matyti, kaltinamoji 2024 m. kovo 8 d. buvo nuteista už tyčinį nusikaltimą, bausmę nors ir atlikusi, tačiau naują nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem savaitėms po jos bausmės pabaigos. Įvertintina ir tai, kad kaltinamoji prieš tai buvo padariusi analogišką smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindo kaltinamąją pripažinti recidyviste ir laikyti tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13 Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajai R. B. inkriminuojamo straipsnio sankcijose nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau vietoj jos įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį. Pažymėtina, kad kaltinamoji sutiko gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 151).

14 Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. B. skirtina galutinė sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau vietoj jos įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

IV. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

15. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusioji R. T., prašydama iš kaltinamosios prašė priteisti 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau 2025 m. vasario 4 d. nukentėjusioji ir kaltinamoji sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. B. įsipareigojo nukentėjusiajai kas mėnesį atlyginti po 50 Eur, pradedant nuo 2025 m. kovo mėnesio 21 d. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, atitinka kaltinamosios ir nukentėjusiosios tikrąją valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tvirtini sudarytą Susitarimą dėl žalos atlyginimo, o civilinį procesą pagal nukentėjusiosios civilinį ieškinį nutraukti (BPK 107 straipsnis).

14. 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 63, 64¹, 67, 72, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kai nuteistoji sutinka;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, ir bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kai nuteistoji sutinka;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

R. B. pripažinti recidyviste.

Patvirtinti R. B. ir R. T. 2025 m. vasario 4 d. sudarytą susitarimą dėl neturtinės žalos, kuri sudaro 300 Eur, nukentėjusiajai atlyginimo, kuriuo R. B. įsipareigojo nukentėjusiajai kas mėnesį atlyginti po 50 Eur, pradedant nuo 2025 m. kovo 21 d.

Civilinį procesą pagal nukentėjusiosios R. T. civilinį ieškinį nutraukti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. B. 2024 m. gruodžio 30 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai.

Išaiškinti R. B., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti R. B., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.