Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-114-485/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-06-07
Bylos Nr.
AN2-114-485/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01142-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
J. G.
Institucija
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-114-485/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01142-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutarties J. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-1459-2022 J. G. už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 1170 Eur bauda. J. G. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neįvykdė 2022 m. rugpjūčio 8 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45Mr-3.5) FR0706-3923 iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikti informaciją ir dokumentų patvirtintas kopijas, reikalingas mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti. Vadovė J. G. nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, 8 dalimi, ir tuo pažeidė ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Nesutikdama su tokiu nutarimu, pareiškėja pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė J. G. skundą dėl Institucijos 2022 m. birželio 28 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. J. G. veiksmai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde apygardos teismui J. G. prašo panaikinti apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

3.1. Skunde apeliantė visų pirma nurodo, kad teismas nors akcentavo pareigą patikrinti kompetentingo organo nutarimo teisėtumą, tačiau priimdamas nutartį nevertino Institucijos nutarime kvalifikuotų teisės aktų, kadangi jame konstatuotas jos tariamai padarytas pažeidimas, kvalifikuojamas, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAI) 40 straipsnio 2 bei 8 dalimis, tačiau MAĮ 40 straipsnis apskritai neturi nei 2 nei 8 dalies.

3.2. Skunde J. G. pažymi, kad teismas nevertino ir to fakto, jog Nurodymo įvykdymo data buvo iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., naujam įmonės direktoriui perduotų dokumentų priėmimo - perdavimo aktas pasirašytas - 2022 m. rugpjūčio 26 d. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad Įmonės de jure direktore buvo nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. (registruota nuo 2022 m. vasario 4 d iki 2022 m. lapkričio 25 d.), tačiau de facto vadove buvo iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. ir Įmonės dokumentus naujam direktoriui L. S. per Įmonės buhalterę perdavė dokumentų priėmimo - perdavimo aktu - 2022 m. rugpjūčio 26 d.

3.3. Skunde teigiama, kad J. G. nevengė bendradarbiauti su Mokesčių administratoriumi ir likus 2 d., t. y. 2022 m. rugpjūčio 28d., iki termino įvykdyti Nurodymą pabaigos, susisiekė su Mokesčių administratoriumi ir telefonu informavo, jog ji jau nėra Įmonės direktorė ir atsakingas asmuo. Apeliantės teigimu, dokumentų nepateikimas Mokesčių administratoriui jos, kaip de facto direktorės buvimo laikotarpiu, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., buvo motyvuotas, atsižvelgiant į tai, jog prieš perduodant Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kaip atskaitingas bei už Įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas asmuo, ji vykdė pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą ir to pasėkoje, gavusi Nurodymą, negalėjo pateikti prašomų dokumentų, atsižvelgiant į tai, jog jie dar nebuvo paruošti. Informaciją, kurią gavo elektroniniu paštu perdavė naujam direktoriui L. S.. Dėl kokios priežasties L. S. nebuvo paskirtas vadovu tik perdavus jam buhalterinės apskaitos dokumentus, ji negali pasakyti, kadangi naujas direktorius buvo paskirtas akcininkų, kurie yra jai nežinomi, sprendimu. Skundo autorės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog ji negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių.

3.4. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas nevertino fakto, kad J. G., buvo paskirta 1170 Eur t. y. ANK 505 str. 1 d. numatytos baudos vidurkis, nors jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas net nesvarstė galimybės jai skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 505 str. 1 d, nors šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindai taikyti ANK 34 str.6 d. nuostatas, pagal kurias teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

3.5. Apeliantė skunde pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją dėl teismų galimybės skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008- 09-17, 2012-09-25 nutarimai). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-10-2014, 2AT-11/2014 ir kt.) Taigi, teismų praktika įtvirtina, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kas, apeliantės įsitikinimu, jos atžvilgiu ir turėjo būti padaryta.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija prašo J. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar jo atstovui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

6. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. G. pagrįstai pripažino padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Visų pirma skunde apeliantė teigia, kad apylinkės teismas tinkamai nepatikrino kompetentingo organo nutarimo teisėtumo, nes jį pripažino teisėtu, nors nutarime konstatuotas jos tariamai padarytas pažeidimas, kvalifikuojamas, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 2 bei 8 dalimis, tačiau MAĮ 40 straipsnis apskritai neturi nei 2 dalies, nei 8 dalies. Aukštesnysis teismas sutinka, kad Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnis, reglamentuojantis Mokesčių mokėtojo pareigas, pagal struktūrą neturi dalių, nes šios pareigos yra išdėstytos punktuose. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. G. nubausta už tai, kad nevykdė pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, kuri numatyta antrajame 40 straipsnio punkte bei pareigos pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją, kuri numatyta šio Įstatymo 40 straipsnio aštuntajame punkte. Taigi, apeliantė nevykdė pareigos, numatytos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktuose. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tokiu atveju, kai asmens padarytas pažeidimas Institucijos priimtuose procesiniuose dokumentuose (administracinio nusižengimo protokole ir nutarime) yra nurodytas teisingai, tačiau tik netiksliai įvardinta jį reglamentuojanti teisės akto norma, neduoda pagrindo procesinius dokumentus vertinti kaip neteisėtus.

8. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat už valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnį, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus. Pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2, 8 punktus mokesčio mokėtojas turi pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

10. Pareiškėjai J. G., kaip UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vadovei, per portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI buvo įteiktas 2022 m. rugpjūčio 8 d. Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.45Mr.-3.5) FR0706-3923 pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti. Minėtame nurodyme mokėtojo atstovas informuotas, kad: „Mokesčių mokėtojui/asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalinčiam įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento pranešti Kauno VMI Mokestinių prievolių departamento V skyriaus vyr. specialistei S. T., tel. (8 37) 405-300“. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. G. nustatytu terminu reikalaujamų pateikti dokumentų mokesčių administratoriaus specialistui nepateikė, t. y. neįvykdė 2022 m. rugpjūčio 8 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo ir VMI specialisto neinformavo apie tai, kad negali iki nustatyto termino šio nurodymo įvykdyti, todėl jai, kaip pažeidusiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktų (klaidingai nurodyta 2 ir 8 dalys) reikalavimus, Institucijos buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jos atžvilgiu priimtas nutarimas, kuriuo ji pripažinta padariusi ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubausta.

11. J. G. savo nekaltumą apeliaciniame skunde grindžia tais pačiais teiginiais kaip ir pirmosios instancijos teismui, t. y. kad Mokesčių administratoriaus nurodymo ji įvykdyti negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo, nes ji nurodymo galiojimo metu nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, ir nors įmonės direktore teisiškai buvo iki 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau faktiškai ja buvo iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., ką patvirtina Įmonės dokumentų priėmimo - perdavimo aktas - 2022 m. rugpjūčio 26 d. naujam direktoriui L. S., kuriuos perdavė per Įmonės buhalterę.

12. Kaip minėta, Institucija, kaip mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę iš atsakingų asmenų gauti reikiamus duomenis. Šiuo atveju, Institucija, surašydama nurodymą, vadovavosi Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinė vadovė buvo nurodyta J. G., todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo abejoti šia oficialia valstybės registruose teikiama informacija. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba trys darbuotojai, tarp kurių apeliantės nurodytas asmuo, kuriam buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, nėra nurodytas sąraše kaip įmonės darbuotojas.

13. Vien apeliantės nurodoma aplinkybė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. bendrovės dokumentai buvo perduoti naujam direktoriui L. S. ir todėl ji nebuvo atsakinga už jų pateikimą VMI, J. G. kaltės nepaneigia. Mokesčių administratoriaus nurodymas surašytas 2022 m. rugpjūčio 8 d., įteiktas per portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI 2022 m. rugpjūčio 11 d., t. y., dar iki bendrovės dokumentų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo 2022 m. rugpjūčio 26 d. Be to, Mokesčių administratoriaus nurodyme išvardinti dokumentai, kurie buvo reikalingi mokesčių administratoriui jo funkcijoms atlikti, buvo laikotarpio iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad J. G. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. (registruota nuo 2022 m. vasario 4 d iki 2022 m. lapkričio 25 d.). L. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra tik nuo 2022 m. lapkričio 23 d. (registruota nuo 2022 m. lapkričio 25 d.), kas neabejotinai patvirtina, jog L. S. nurodytu laikotarpiu, t. y. kuomet buvo surašytas Mokesčių administratoriaus nurodymas, nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo šios bendrovės direktoriumi, todėl Mokesčių administratoriaus nurodymą privalėjo įvykdyti tuo metu buvusi įmonės direktorė J. G..

14. Iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 ir 8 dalių kildinama būtent bendrovės vadovo pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų bei veikti juridinio asmens vardu santykiuose su kitais asmenimis. Taigi, bendrovės vadovui, kaip specialiajam subjektui, kyla atsakomybė tuo atveju, jeigu nėra įvykdomas mokesčių administratoriaus privalomasis nurodymas pateikti atstovaujamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai, kad J. G. netinkamai vykdė savo, kaip bendrovės vadovo pareigas, be aptartų duomenų, patvirtina ir jos pačios pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai, kad jai skambino mokesčių inspekcijos pareigūnas ir prašė pateikti įmonės dokumentus, tačiau ji jų nepateikė, nes jie dar nebuvo paruošti, o paskui ji išvažiavo atostogų, kad ji neatsimena, ar gavus administracinio nusižengimo protokolą, ji informavo valstybinę mokesčių inspekciją apie tai, kad ji nebėra įmonės direktorė, kad ji nesidomėjo, ar naujasis direktorius perdavė mokesčių inspekcijai prašomus dokumentus. Šiame kontekste pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. VA-87 Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo 36 punkte nurodyta, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas, kai mokesčių mokėtojas pateikia motyvuotą prašymą sustabdyti mokestinį patikrinimą dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, dėl mokėtojo komandiruotės į užsienį, ligos ir pan.) ir nėra galimybės įgaliojimus atstovauti mokesčių mokėtojui suteikti kitam asmeniui. Duomenų, kad apeliantė būtų pasinaudojusi šia teise, byloje taip pat nėra.

15. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios J. G. tinkamai vykdyti įmonės vadovo pareigas ir laiku pateikti mokesčių administratoriaus nurodyme nurodytus jos vadovaujamos bendrovės dokumentus, todėl jos veikoje yra visi ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Apeliantė pagrįstai Institucijos nutarimu nubausta už padarytą administracinį nusižengimą, todėl apylinkės teismas, nagrinėdamas J. G. skundą, byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai ir J. G. skundo dėl Institucijos 2022 m. spalio 18 d. priimto nutarimo panaikinimo netenkino pagrįstai.

16. Apeliaciniame skunde J. G. nesutinka su jai paskirta nuobauda, nurodo, kad teismas net nesvarstė galimybės skirti jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 505 str. 1 d, nors šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

17. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, t. y. aplinkybių visumą, nustatytą konkrečioje byloje, kurios rodytų, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantė skunde tik deklaratyviai nurodė, kad jos atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau nenurodė jokių konkrečių išskirtinių duomenų ar aplinkybių, kurios būtų ypatingai švelninančios J. G. atsakomybę ir duotų pagrindo šios įstatymo nuostatos taikymui. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių apeliantės atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

19. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. <...> kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Institucija, atsižvelgusi į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, 2022 m. spalio 18 d. nutarimu J. G. paskyrė baudą, lygią sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, kas patvirtina, jog nuobauda apeliantei buvo paskirta tinkamai, nepažeidžiant įstatymo, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

20. Įvertinęs aptartą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika