- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-317-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59197-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- R. U.
- Advokatai
- Jevgenij Bogdanov
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Mačionytės, Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio ir nuteistojo R. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a), b) papunkčiais, šiuo nuosprendžiu R. U. paskirta bausmė subendrinta su paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžiu ir 2017-11-03 baudžiamuoju įsakymu bei 2017-06-02 nuosprendžiu paskirtu 7 mėnesių laisvės atėmimu, kurio vykdymas 2017-09-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas ir jis pasiųstas atlikti minėtą bausmę, jas iš dalies sudedant, ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės bausmės laiką R. U. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-12-21 iki 2016-12-23.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į galutinės bausmės laiką R. U. įskaitytas pagal 2017-06-02 Vilniaus miesto apylinkės nuosprendį išbūtas laisvės atėmimo laikas, kurio vykdymas 2017-09-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas, nuo 2017-11-10 iki 2017-11-29 ir nuo 2018-01-10 iki 2018-02-27.
Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į galutinės bausmės laiką R. U. įskaitytas 2017-11-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-12-26 iki 2016-12-27.
Galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžia R. U. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo 2018-02-27.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. U. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesių laiką nuo galutinės bausmės atlikimo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdančioje institucijoje šios priemonės atlikimo pradžios dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nuosprendį priėmus, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą ir R. U. suimtas teismo salėje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomasis kalinimas – suėmimas panaikintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. U. nuteistas už tai, kad tyčia sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą artimoje aplinkoje savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2016-12-20, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, motinai J. U. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su motina metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė šiai į dantų sritį, vieną kartą sudavė kumščiu į galvos sritį, ne mažiau kaip 5 kartus įkando į abejas rankas, taip padarydamas J. U. abiejų rankų poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, dešinio dilbio žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Audrius Matulionis prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti dėl aiškiai per švelnios bausmės skyrimo bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir R. U. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, R. U. paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu (kuriuo skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 7 mėnesiai laisvės atėmimo), iš dalies pridedant prie griežčiausios bausmės (1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo) dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės - 4 mėnesius, taip pat skirtina bausmė subendrinama su 2017-11-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta 60 parų arešto bausme, pridedant šios bausmės dalį - 30 parų arešto, ir R. U. skirtina galutinė bausmė - 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
2.1. Prokuroro teigimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad R. U. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo artimą giminaitį - motiną. Jis gana brutaliais tyčiniais veiksmais (nukentėjusiajai sužalojimai padaryti mažiausiai 17 trauminių poveikių) sukėlė savo artimiausios aplinkos asmeniui fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Viena iš aplinkybių, rodančių didesnį tyčinio įvairaus masto sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo pavojingumą, yra tokių smurtinių veikų padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nors veikos pavojingumas teismo buvo įvertintas veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau nagrinėjamu atveju, šios veikos pavojingumas rodo ir didesnį kaltininko asmenybės pavojingumą, juolab, kad R. U. už analogiškas veikas buvo teistas 3 kartus, o iš viso net 7 kartus. Šios aplinkybės rodo, kad šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, R. U. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o nagrinėjamas nusikaltimas buvo tik loginė gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio dėsninga pasekmė.
2.2. Prokuroras pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). R. U. iki realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo, baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus dėl tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, šią veiką padarė iki 2017-03-23, 2017-06-02 nuosprendžių ir 2017-11-03 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo priėmimo, laisvės apribojimo ir arešto bausmių paskyrimo. Be to, jis nagrinėjamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors teismas nustatė nusikaltimo recidyvą ir dėl jo pasisakė, tačiau šios aplinkybės nepripažino atsakomybe sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir neatsižvelgė nustatydamas bausmės dydį. Taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme R. U. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios neatsiprašė, nesidomėjo jos sveikatos būkle, veikiau bandė dėl savo veiksmų atsakomybę perkelti nukentėjusiajai, neva įvyko „susistumdymas, nes mama agresyviai elgėsi“. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra kritiškas savo elgesiui, nesigaili dėl savo veiksmų.
2.3. Prokuroras teigia, kad teismas skirdamas bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nesivadovavo BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei BK 61 straipsnio 2 dalyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau klaidingai nurodė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių skaičių. Be to, teismas neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių balansą, t. y. esant dviem R. U. atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai) ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas turėjo skirti didesnę bausmę nei sankcijos vidurkis, tačiau paskyrė artimą minimaliam šios bausmės dydžiui. Atsižvelgiant į tai, R. U. skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijos vidurkis - 1 metai 4 mėnesiai.
2.4. Be to, teismas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a), b) papunkčiais, subendrino su ankstesniais nuosprendžiais bei teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir paskyrė galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal teismo taikyto BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo imperatyvą bei nenurodė motyvų, kuriais remiantis bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. nenurodė kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų. Dėl šio pažeidimo liko neaišku, kokiomis dalimis teismas prie griežčiausios bausmės pridėjo kitas.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. U. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti ir atidėti bausmės vykdymą paskiriant įpareigojimus arba sušvelninti paskirtą bausmę.
3.1. Nuteistasis nurodo, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors apeliantas prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat neatsižvelgė į nukentėjusiosios J. U. prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, nes R. U. jos atsiprašė ir jie susitaikė. Apeliantas supranta, kad nusikaltimų darymui įtakos turi alkoholio vartojimas, todėl būdamas laisvėje dalyvavo visose Probacijos tarnybos skyriuje vykusiose programose bei lankė savitarpio pagalbos grupių susitikimus, taip pat būdamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje lanko atitinkamas programas ir užsiėmimus. Išėjęs į laisvę ketina dalyvauti Minesotos gydymo programoje, nevartoti alkoholio bei gyventi pilnavertį gyvenimą, įsidarbinti, rūpintis mažamete dukryte bei neįgaliais tėvais ir daugiau nebedaryti nusikaltimų.
3.2. Nuteistasis taip pat teigia, kad teismas neteisingai subendrino bausmes, nes 4 mėnesius subendrinus su 7 mėnesiais gavosi 1 metai, o turėjo gautis 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3.3. Be to, teismas į bausmės laiką neįskaitė Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime išbūto laiko nuo 2017-09-26 iki 2017-11-10 ir nuo 2017-12-28 iki 2018-01-10, o tik įskaitė Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje išbūtą laiką nuo 2017-11-10 iki 2017-11-29 ir nuo 2018-01-10 iki 2018-02-27 bei sulaikyme – nuo 2016-12-21 iki 2016-12-23. Taip pat teismas neįskaitė 2017-09-15 nutartyje nurodyto laikino sulaikymo laiko nuo 2015-04-14 iki 2015-04-16, 2015-04-30 ir nuo 2016-12-30 iki 2017-01-01.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinį skundą nuteistasis R. U. nesutinka su prokuroro apeliaciniu skundu ir prašo atsižvelgti į tai, kad iki nusikaltimo padarymo ir po jo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, iki įvykio nuolat rūpinosi mamos sveikata, nukentėjusioji jam atleido ir jie susitaikė, teisme prisipažino kaltu ir gailėjosi, prokuroras siūlė bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau jis manė, kad teismas jį išteisins arba skirs švelnesnę bausmę, todėl nesutiko, supranta, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholis, todėl stengiasi jo atsisakyti ir elgtis tinkamai.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistasis R. U. ir jo gynėjas advokatas Jevgenijus Bogdanovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė Audronė Pupeikienė prašė vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti, tačiau į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką, kuris yra neįskaitytas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo R. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Skyriaus vyriausiasis prokuroras ir nuteistasis apeliaciniuose skunduose neginčija R. U. kaltės, tačiau prašo peržiūrėti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo R. U. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.
8. Apeliaciniu skundu skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo nuteistajam R. U. skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes jo manymu, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per švelni. Tuo tarpu nuteistasis R. U. apeliaciniu skundu prašo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba skirti švelnesnę bausmę.
8. 1. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
8.2. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
8.3. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. U. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą), kaltės formą bei pasekmes (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, ko pasekoje nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji jam atleido), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta spontaniškai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. R. U. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už viešosios tvarkos pažeidimą esant neblaiviam, 7 kartus teistas, iš jų 2 kartus už smurto panaudojimą artimoje aplinkoje, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, dėl ko konstatuotas nusikaltimų recidyvas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikaltimų recidyvą, turi teisę, bet ne pareigą šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais teismų sprendimais R. U. buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys (už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą du kartus skirta laisvės apribojimo bausmė), taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas R. U. tinkamai parinko BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.
8.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. U. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per švelni ar per griežta, todėl ją dar labiau griežtinti ar švelninti nėra teisinio pagrindo.
8.5. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą R. U. negalima, nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nustačius pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Kitos rūšies bausmė savo tikslų nepasiekė.
8.6. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis R. U. nurodė, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholis, dėl to jis dalyvauja įvairiose programose, o išėjęs į laisvę ketina dalyvauti Minesotos gydymo programoje, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Priklausomybė alkoholiui negali būti pagrindas švelninti jo teisinę padėtį. Taip pat nuteistasis teigia, kad jo atsakomybę švelnina tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę neigė, o teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino tik iš dalies.
9. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 , 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a), b) papunkčiais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-03 baudžiamuoju įsakymu paskirtu 60 parų areštu, prie griežtesnės 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalis švelnesnių bausmių, ir R. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.
9.1. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, bendrindamas R. U. paskirtas bausmes, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatas, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias asmuo nuteistas aukščiau paminėtais nuosprendžiais buvo padarytos iki priimant pirmąjį nuosprendį, t. y. 2017-03-23.
9.2. Atsakant į skyriaus vyriausiojo prokuroro argumentus dėl per švelnios galutinės subendrintos bausmės, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2009, 2K-7-686/2006). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato skirtingų kriterijų, į kuriuos atsižvelgus, parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-578/2012).
9.3. Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas prie griežčiausios 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo švelnesnių bausmių dalis. Parenkant atskiras bausmių dalis bei skiriant subendrintą bausmę nuteistajam, atsižvelgiama į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, jų kiekį bei darymo intensyvumą, kaltės formą ir rūšį, veikų stadiją, taip pat atsižvelgiama ir į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti, nuteistasis R. U. anksčiau ne kartą teistas, nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, kas, teismo vertinimu, teigiamai jo necharakterizuoja, todėl, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas subendrintos bausmės dydis yra adekvatus tiek nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jo asmenybei.
9.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-27 nuosprendis aptartoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.
10. Tuo tarpu nuteistasis R. U. pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką įskaitė ne visą suėmime išbūtą laiką, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
10.1. BK 66 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taip pat BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinus bausmes, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
10.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-15 nutartimi R. U. panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Minėta nutartis Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui išsiųsta vykdymui 2017-10-24. Kadangi šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-338-269/2018 R. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2017-09-26 iki 2017-10-26, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-15 nutartis pradėta vykdyti 2017-10-26. Tuo tarpu 2017-11-29 bausmės vykdymas buvo sustabdytas ir R. U. paleistas į laisvę, o 2017-12-28 vėl pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.
10.3. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas į bausmės laiką įskaitė tik dalį bausmės, atliktos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-15 nutartį, t. y. neįskaitė laikotarpio nuo 2017-10-26 iki 2017-11-09 ir nuo 2017-12-28 iki 2018-01-10, kurią jis atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Taip pat į bausmės laiką neįskaitė minėta nutartimi įskaityto laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2015-04-14 iki 2015-04-16, 2015-04-30 ir nuo 2016-12-30 iki 2017-01-01. Atsižvelgiant į tai, šie klausimai išsprendžiami šia nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti dėl neįskaityto sulaikyme išbūto laiko ir dalies atliktos bausmės (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. U. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-04-14 iki 2015-04-16 (dvi paras), 2015-04-30 (vieną parą) ir nuo 2016-12-30 iki 2017-01-01(dvi paras), bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-15 nutartį atliktą bausmės dalį nuo 2017-10-26 iki 2017-11-09 (penkiolika parų) ir nuo 2017-12-28 iki 2018-01-10 (keturiolika parų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.