Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-127-269/2018 (toliau-byla) kurioje R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, teismui jo žinomos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) r., be deklaruotos gyvenamosios vietos, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2001-05-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcijos BK) - laisvės atėmimu 2 metams ir kurios vykdymas BK 47 ¹ straipsniu atidėtas 3 metams su 200 MGL (25000 Lt) (7240, 5 Eur) bauda ir 1/2 turto konfiskavimu; 2003-11-24 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi veikos nustatytos 2001-05-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo perkvalifikuotos į 2000 m. redakcijos BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 174 straipsnio 4 dalį ir paskirta galutinė bausmė - 100 MGL (12500 Lt), (3620, 03 Eur) dydžio bauda (duomenų, kad bauda sumokėta nėra); 2004-07-12 atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo;

2) 2015-10-26 Vilniaus m. apylinkės teismo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,- laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) 2015-12-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bausme- laisvės apribojimu 1 metams; 2016-03-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo bausmės paskirtos 2015-10-26 Vilniaus m. apylinkės teismo ir 2015-12-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo subendrintos ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2017-04-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus;

4) 2017-03-23 Vilniaus m. apylinkės teismo, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį-laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui (bausmė neatlikta); 2017-04-20 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriuje;

5) 2017-05-05 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2017-05-05 nuosprendis), pagal BK 284 straipsnį- 40 areštu; nuo 2016-12-18 iki 2016-12-19, nuo 2017-08-09 iki 2017-08-30 iš dalies atliko bausmę; 2017-07-14 Vilniaus apygardos nutartimi (toliau- 2017-07-14 nutartis) 2017-05-05 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendis pakeistas pripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą; Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau-LAT) 2017-08-28 nutartimi nuteistojo ir gynėjo kasacinį skundą priėmė, sustabdė 2017-05-05 nuosprendžio ir 2017-07-14 nutarties vykdymą iki kol baudžiamoji byla bus išnagrinėtas LAT (kasacinės instancijoje) teismo posėdyje; pagal teismo informacinę sistemą LIREKO LAT nutartį skelbs 2018-02-27;

6) 2017-06-02 Vilniaus m. apylinkės teismo, pagal BK 284 straipsnį, šiuo nuosprendžiu ir 2017-03-23 Vilniaus m. apylinkės teismo paskirtas bausmes subendrinus- laisvės atėmimu 7 mėnesiams, kurios vykdymas BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams; 2017-09-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (toliau-2017-09-05 nutartis) 2017-06-02 Vilniaus m. apylinkės teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vykdant 2017-09-05 nutartį 2017-11-10 R. U. atvyko į laisvės atėmimo bausmę atlikimo laiką ir 2017-11-29 paleistas iš laisvės atėmimo vietos; Vilniaus apygardos 2017-12-08 nutartimi R. U. skundas dėl 2017-09-15 nutarties atmestas ir vykdant 2017-09-05 nutartį nuo 2018-01-10 jis toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę Praveniškių Pataisos namuose-atvirojoje kolonijos 1 sektore (bausmė neatlikta);

7) 2017-11-03 Vilniaus m. apylinkės teismo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį-60 parų areštu; į bausmės laiką įskaitytas išbūtas sulaikymo laikas nuo 2016-12-26 iki 2016-12-27 (areštas neatliktas); kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) tyčia sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą artimoje aplinkoje savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2016-12-20 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, motinai J. U. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) konflikto su motina metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė šiai į dantų sritį, vieną kartą sudavė kumščiu į galvos sritį, ne mažiau kaip 5 kartus įkando į abejas rankas, taip padarydamas J. U. abiejų rankų poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, dešinio dilbio žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b.l. 73, 80-81).

2016-12-22 R. U. apklaustas įtariamuoju parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad nemušė savo motinos kaip ši nurodo. Jokio smurto nenaudojo prieš savo motiną (t. 1, b.l. 74-76).

2017-02-22 papildomos apklausos metu įtariamasis R. U. parodė, kad savo kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažįsta visiškai. Papildomai nori pasakyti, kad žodinio konflikto metu su mama Janina įvyko susistumdymas virtuvėje. Jis nekandžiojo motinai rankų ir nesudavė nė karto, tik susistumdymo metu ši galėjo atsitrenkti tai į palangę, tai į staliuką, bet jokių tyčinių veiksmų motinos atžvilgiu nedarė ir laikosi savo pirminių parodymų (t. 1, b.l. 78).

2017-03-30 papildomos apklausos metu įtariamasis R. U. parodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta iš dalies. Kokia diena buvo, jis neprisimena, kai jis būdamas išgėręs, konfliktuodamas virtuvėje su mama Janina, šiai įkando į vieną ranką, tačiau nesudavė kumščiu mamai nei į dantis, nei į veidą. Jeigu būtų buvęs blaivus ir būnant tėvui namuose, tai tikrai nebūtų įvykę, o nubrozdinimai, žaizda ir mėlynės pas mamą ant rankų atsirado nuo jo įkandimų. Dėl įvykio labai gailisi. Po įvykio jis atsiprašė savo mamos Janinos, ši atleido jam, jie susitaikė (t. 1, b.l. 82).

Kaltinamasis teisme parodė, kad įvyko tas susistumdymas, nes mama agresyviai elgėsi. Bandė atimti raktus iš mamos, jis to neneigė. Į galvos sritį, bandė suduoti, išsisukinėjo, gal netyčia iš alkūnės sudavė jai į galvos sritį. Specialiai jis to tikrai nepadarė. Mama lakstė po kambarį. Įkandė, nes ji suspaudusi laikė rankoj, pirštais neįmanoma buvo atimti. Bandė įkasti, kad atlenktų pirštus ir atiduotų raktus. Buvo blaivus įvykio metu, gėrė labai stiprius vaistus nuo skausmo. Jis įkandė jai vieną kartą. Kitų asmenų namuose nebuvo, negalėjo daugiau niekas jai sužalojimų padaryti. Iki įvykio jam atrodo mama sužalojimų irgi neturėjo. Jis prisipažįsta kaltu mušęs motiną, bet daugybinių sužalojimų jai specialiai nepadarė (t. 2, b.l. 27-29).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta sekančiais įrodymais.

2016-12-21 nukentėjusioji J. U. (toliau-nukentėjusioji) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su vyru R. U. ir sūnumi R. U. gyvena trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2016-12-19 apie 21 val. 30 min. į jų butą atvažiavo kažkokia mergina, kurios ji anksčiau nematė ir nepažįsta, ši prisistatė vardu O., sūnus pasakė, kad tai šio draugė. Tada sūnus su O. užsidarė R.kambaryje, kur miegojo, gėrė, rūkė ir praleido visą laiką. 2016-12-20 ryte, kai ji atsibudo, viskas buvo tvarkoje, jie visi kartu atsigėrė kavos, padarė šiems pusryčių. Apie 11 val. R. iškvietė taksi ir kartu su O.išvažiavo į Vilniaus miestą, sakė, kad važiuoja pas advokatą, o ją užrakino bute, paliko be jos buto raktų, telefono ir piniginės. Liko bute viena užrakinta. 13 val. 30 min, šie grįžo į butą, atsivežė alaus, viskio ir cigarečių, tiksliai atsimena laiką, nes tuo metu žiūrėjo televizorių ir pažiūrėjo į laikrodį, kai šie užėjo į kambarį. Apie 16-17 val. sūnus paprašė jos pakepti bulvių ir dešrelių. Ji pagamino pavalgyti ir nunešė dvi lėkštes į kambarį, kur sūnus buvo kartu su O. ir gėrė viskį. Tuo metu eidama iš šio kambario į virtuvę, pamatė savo raktus koridoriuje, gulinčius ant spintos ir paėmė, įsidėjo į savo kelnių kišenę. Kai ji buvo virtuvėje, paklausė: „sūneli, ką gersit?“. Šis atsakė: ,,padaryk man tris viename kavos, o O.gers kolą". Tuo metu sūnus ėjo į virtuvę ir pamatė, kad ant spintos nėra buto raktų, tada pradėjo rėkti ant jos ir liepė atiduoti raktus, bet ji nenorėjo atiduoti. Ji laikė raktus dešinėje kelnių kišenėje, ant šios uždėjusi dešinę ranką, kad sūnus negalėtų išimti raktų. Viskas vyko virtuvėje, sūnus prispaudė ją prie palangės ir sudavė dešinės rankos kumščiu jai du ar tris kartus į galvą, vieną kartą į dantis. Tada iš burnos pradėjo bėgti kraujas, tuo metu ji laikė ranką prie kišenės. Ji net nebandė gintis nuo smūgių, nes R.yra aukštesnis ir stipresnis už ją. Ji tik prašė O. iškviesti policiją ir rėkė, prašė pagalbos, galvojo, gal išgirs kaimynai ir iškvies policiją, bet niekas nesureagavo. Tuo metu, kai R.ją mušė, ji visą laiką ranką laikė prispaudusi prie kišenės, kur buvo raktai. Tada sūnus pradėjo jai kandžioti rankas, t.y. du kartus įkando į kairę ranką ir tris kartus įkando į dešinę ranką, tuo metu ji patyrė labai stiprų fizinį skausmą. Kai sūnus pasakė, kad ją užmuš, ji labai išsigando ir atidavė šiam raktus. Ji buvo savo kambaryje, girdėjo, kad kitame kambaryje O.auklėjo R.., sakė, ,,kaip tu galėjai pakelti ranką prieš motiną‘‘. Šis pasakė: „O. atnešk peilį, aš motiną užmušiu". Tuo metu dėl išgirstų žodžių neišsigando visai, nes žinojo, kad R.buvo truputį prablaivėjęs ir to nepadarytų (t. 1, b.l. 2-3).

2017-02-27 papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. U. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad R.eidamas į tualetą pamatė, kad raktų ant spintos nėra. Sūnus pasakė jai, kad atiduotų raktus. Ji pasakė, kad neduos, o šis atėjęs į virtuvę, kur ji buvo, vieną kartą su rankos kumščiu sudavė jai į dantis, vieną kartą su kumščiu sudavė į galvos sritį, o paskui ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias abiejų rankų vietas įkando su savo dantimis. Po apkandžiojimo ji atidavė sūnui raktus ir tuo pat metu šis apsiramino, apsisuko ir nuėjo į savo kambarį. Kai sūnus R. pradėjo ją mušti, tai ji smūgių skaičiaus neskaičiavo ir tai buvo ne vienas, ir ne du kartai, mušė per galvą, o į kitas vietas nesudavė. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nuo sudavimų ir įkandimų skaudėjo, atsirado mėlynės ir dantų įkandimo žymės. Ji nesikreipė pas medikus, bet buvo nuvykusi apžiūrai pas medicinos ekspertus (t. 1, b.l. 39-40).

Nukentėjusioji teisme davė analogiškus parodymus (t. 2, b.l. 25, 29-30).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2016-12-21 apie 6.24 val. jam dirbant kartu su kolega O. G., gavo skambutį iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo dalies dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad sumušė jos sūnus ir kuris dvi dienas bute buvo užrakinęs ir neišleido. Pačio sūnaus namuose nebuvo. Moteris parodė savo abi rankas, ant kurių matėsi įkandimų žymės ir mėlynės, taip pat klibėjo priekiniai dantys. Išvažiavę, jie apvažiavo aplinkui šio ieškodami, o neradę važiavo į Vilniaus miesto 2 PK, tvarkyti medžiagą. Jiems paskambino, kad sūnus grįžo ir beldžiasi į buto duris. Kai privažiavo prie namo, tai sūnus ėjo prie laiptinės ir jie šį sulaikė bei įsodino į automobilį. Šis paklausė, už ką sulaikytas, jie pasakė, kad įtariamas smurtavęs prieš motiną (t. 1, b.l. 48-49).

Liudytojas A. Š. teisme davė analogiškus parodymus (t. 2, b.l. 77, 80-81).

Liudytojas O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2016-12-21 apie 6.24 val. jam dirbant kartu su kolega A. Š., gavo skambutį iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo dalies dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad sumušė šios sūnus ir kuris dvi dienas bute buvo užrakinęs ir neišleido. Pačio sūnaus namuose nebuvo. Moteris parodė savo abi rankas, ant kurių matėsi įkandimų žymės ir mėlynės, klibėjo priekiniai dantys. Išvažiavę, apvažiavo aplinkui šio ieškodami, o neradę važiavo į Vilniaus miesto 2 PK tvarkyti medžiagą. Jiems paskambino, kad sūnus grįžo ir beldžiasi į buto duris. Kai privažiavo prie namo, tai sūnus ėjo prie laiptinės ir jie šį sulaikė bei įsodino į automobilį. Šis paklausė, už ką sulaikytas, jie pasakė, kad įtariamas smurtavęs prieš motiną (t. 1, b.l. 51-52).

Liudytojas O. G. teisme davė analogiškus parodymus (t. 2, b.l. 76, 78-80).

Liudytoja O. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su R. U. yra pažįstami. 2016-12-21 apie 20 val. vakaro, po susipykimo su savo vyru, ji nuvažiavo pas pažįstamą R. U.. Kol jie buvo šio kambaryje ir kalbėjosi bei žiūrėjo filmus, nei vienas iš jų tame kambaryje nevartojo alkoholinių gėrimų, o ką R.darė išėjęs iš kambario, ji nežino, nes nematė. R. iš karto nuėjo pas savo motiną į kambarį ir pasakė, kad atiduotų jos pinigus ir telefoną, o šio motina gulėjo ir žiūrėjo televizorių, lyg ne šiai būtų sakoma, visai nereagavo. Tada pradėjo visur ieškoti raktų, nes ir jai, ir R.reikėjo išeiti, bet neradus raktų ir R.motinai esant virtuvėje bei stovint prie lango, R.priėjo prie motinos ir žodžiais apie 10 kartų gražiai prašė atiduoti raktus, jei ne, tai bus bloguoju. R. įkišo ranką į motinos kelnių kišenę ir kišenėje užčiuopęs raktus, pasakė, kad tai yra šio raktai. Motina ranka paėmusi sūnaus ranką staigiai ištraukė iš kišenės. Tada R. U. sugriebė šiai už rankos ir užsuko už nugaros bei pasakė, atiduosi ar ne. Ji suprato, kad R. motinai turbūt suskaudo ir ši pasakė, kad atiduos, kai paleis ranką. Ši savo ranka ištraukė iš kišenės raktus ir numetė ant stalo. Jie paėmė raktus ir išėjo iš buto. R. savo motinos nebuvo užrakinęs bute ir neišleidęs, nes ši turi savo raktus. Prie jos iš R.pusės nebuvo jokio smurto prieš savo motiną, nė karto nesudavė nei kumščiu, nei kandžiojo rankas, ji to tikrai nematė (t. 1, b.l. 54-56).

Papildomos apklausos metu liudytoja O. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai R., būdamas virtuvėje, buvo paėmęs motinai J. už rankos ir šią užlaužė, tai ji stovėjo tarp virtuvės ir koridoriaus durų ir ji ne viską gerai matė, gal R. pasilenkęs prie motinos ir kandžiojo šiai rankas, tačiau R. nesudavė nei su alkūne motinai į dantis, nei su kumščiu į veidą, nes prie jos jokio smurto R.nenaudojo savo motinos atžvilgiu. Nei prieš įvykį su R., nei po jo, ji nematė jokių mėlynių ant šio motinos kūno (t. 1, b.l. 58).

Liudytoja O. Ž. teisme davė analogiškus parodymus (t. 2, b.l. 87-91).

Liudytojas R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai sūnus R. U. sumušė jo žmoną J. U., tai jis gulėjo ligoninėje ir pačio įvykio nematė, tik apie įvykį pasakojo pati žmona. Jis išvažiuodamas į ligoninę, nuo buto raktus paliko bute, nes šie jam buvo nereikalingi. Butas, kuriame gyvena su žmona, priklauso jiems, išregistravo R.iš buto, nes buvo sumušęs ir jį, ir žmoną. R. ne tik muša juos, bet ir laužo ir gadina daiktus, baldus. R. tai gyvena pas juos, tai paskui kažkur kitur jau gyvena, tai turi kažkokią sugyventinę, jis šio nesupranta. Kai R. išgeria, tai šiam prasideda baltoji karštinė ir pradeda viską daužyti. 2016-12-22 jis grįžo namo iš ligoninės ir pamatė žmoną visą mėlyną. Jam gulint ligoninėje, žmona J. paskambino telefonu ir pasakojo, ką sūnus išdarinėja atsivedęs kitą sugyventinę, kad šie išgėrinėja ir garsiai leidžia muziką. Jiems bekalbant, iš Janinos atiminėjo telefoną. Tada žmona užrakino butą, o R. šaukė, kad atiduotų raktus ir atėmė iš žmonos jo raktus bei šią sumušė. Tai ne pirmas kartas, kada sūnus naudoja smurtą. Daugiau nieko pasakyti negali, nes nežino (t. 1, b.l. 60).

Liudytojas R. U. teisme pasinaudojo teise neduoti parodymų (t. 2, b.l. 70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad J. U. nustatytos abiejų rankų poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, dešinio dilbio žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016-12-20. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 19-a trauminių poveikių. Sužalojimai negalėjo būti padaryti vienmomentinio traumavimo metu. Įvertinus sužalojimų dydį ir makromorfologinį vaizdą, jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas iš sužalojimų sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 32-33).

Specialistė, teismo medicinos ekspertė J. B. apklausos metu parodė, kad ji dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperte. J. U. nustatyti poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne negalėjo atsirasti vienkartinio griuvimo metu ir nėra būdingi savęs žalojimui. Rankose esančių sužalojimų vietose neužsifiksavo požymiai pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad jie padaryti būtent dantimis, tačiau tuo pačiu tokia galimybė nėra atmetama. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad veide sužalojimų nėra, t.y. burnos srities odoje, lūpų raudonyje bei jų gleivinėse sužalojimų nestebima. Aprašyta tiriamosios dantų ir dantenų būklė negali būti vertinama sužalojimu, nes tokie pakitimai gali būti stebimi esant tiriamosios patologinei dantų būklei (t. 1, b.l. 35-37).

Analogiškus parodymus specialistė, teismo medicinos ekspertė J. B. davė teismo posėdyje ir parodė, kad palaiko savo surašytą specialisto išvadą. Dokumentai jai specialisto tyrimui jokie nebuvo pateikti, tiesiog buvo apžiūrėta nukentėjusioji J. U.. Po įvykio buvo praėjusios 2 dienos, kai ji apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nukentėjusios kūne nustatyti 17 poodinių kraujosruvų ir smulkūs daugybiniai nubrozdinimai (ne mažiau 5) bei žaizdelė dilbyje. Visuma jų atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvados pirmoje grafoje yra įvykio aplinkybės iš policijos užduoties skirti specialisto tyrimą, o antroje dalyje yra surašyta tai, ką papasakojo pati nukentėjusioji. Sužalojimų padarymo laikas galimas 2016 m. gruodžio 20 d. Visi sužalojimai lokalizavosi rankose, pagrinde dilbiuose. Nukentėjusios galvoje sužalojimų nerado. Galėjo būti nukentėjusios ir daugiau sužalojimų, bet kadangi jų nerado, tai negalėjo vertinti jų. Šie sužalojimai nekvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jiems nereikia specialaus gydymo (t. 2, b.l. 68-70).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektu yra trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų neaptikta ir neišimta (t. 1, b.l. 4)

Asmens blaivumo teste Nr. 21684 nurodyta, kad 2016-12-21 10.54 val. R. U. nustatytas 1,12 promilių girtumas (t. 1, b.l. 64).

2016-12-21 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-12-21 apie 6.24 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, jog pranešėjos draugo motina J. U. iš šios rankinės pavogė mobiliojo ryšio telefoną ir apie 200 Eur. Įvykio vietoje nustatyta, kad R. U. užrakino savo motiną J. U. namuose, šią sumušė, paėmė daiktus. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti sužalojimai ant J. U. kūno (t. 1, b.l. 11-12).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto tyčinio nežymaus sveiktos sutrikdymo padaryto artimoje aplinkoje įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 1,5, 10, 24-26, 28, 41-43, 45-46, 62-63, 90-98, 188-189).

Iš kaltinamojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertinimo nustatyta, kad kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir nuoširdžiai nesigaili, nors teisme parodė, kad sutinka su kaltinimu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad kaltinamasis prieš ją naudojo fizinį smurtą. Nukentėjusios parodymai patvirtinami liudytojų ir teismo medicinos ekspertės parodymais bei teismo medicinos ekspertės surašyta specialisto išvada. Taigi netikėti nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išdėstytomis aplinkybėmis teismas teisinio pagrindo neturi. Kaltinamojo parodymai, kad jis nukentėjusiajai galimai padarė sužalojimus netyčia, vertinti kaip jo gynybos pozicija. Faktiniai nustatyti kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis sveikatą nukentėjusiajai artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris iki realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus. Šiuo metu nuo 2018-01-10 kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę iš pradžių Lukiškių TI-K, o po to, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje. 2016-12-20 jis nusikalto iki 2017-03-23 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2017-03-23 nuosprendis), 2017-06-02 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2017-06-02 nuosprendis) ir 2017-11-03 Vilniaus m. apylinkės teismo įsakymu paskirtų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo priėmimo, laisvės apribojimo ir arešto bausmių paskyrimo, yra nusikaltimo recidyvas, nes ankščiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgta į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių, o yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jis trečia karta teisiamas už tapatų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Todėl jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis iš dalies sudedama su paskirtomis ir neatliktomis 2017-03-23 nuosprendžiu, 2017-06-02 nuosprendžiu kurio 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2017-09-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintinas bei jis pasiųstas atlikti bausmę ir 2017-11-03 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bausmėmis ir jam skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė, atliekant pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką šeimos nariui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72 ² straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos bausmės nesubendrintinos su 2017-05-05 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes LAT 2017-08-28 nutartimi nuteistojo (kaltinamojo) ir gynėjo kasacinį skundą priėmė, sustabdė 2017-05-05 nuosprendžio ir 2017-07-14 nutarties vykdymą iki kol baudžiamoji byla bus išnagrinėta kasacinės instancijoje (LAT) teismo posėdyje, o pagal teismų informacinę sistemą LITEKO LAT nutartį skelbs 2018-02-27 (t. 1, b.l. 99-167, t. 2, b.l. 16-24, 52-62).

Vadovaudamasis BK 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką kaltinamajam išskaitytas išbūtas 2017-11-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas sulaikymo nuo 2016-12-26 iki 2016-12-27 laikas.

Vadovaudamasis BK 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką kaltinamajam įskaitytinas išbūtas sulaikymo nuo 2016-12-21 iki 2016-12-23 laikas.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi 66 straipsniu kaltinamajam įskaitytinas išbūtas pagal 2017-06-02 nuosprendį išbūto laisvės atėmimo kurio vykdymas 2017-09-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas nuo 2017-11-10 iki 2017-11-29, nuo 2018-01-10 iki 2018-02-27 laikas (t. 1, b.l. 66, 83, t. 2, b.l. 88, 100-115).

Kaltinamojo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendį priėmus, siekiant tikslo įvykdyti nuosprendį dėl paskirtos galutinės bausmės, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistinos į kardomąją priemonę-suėmimą ir jis teismo salėje nedelsiant suimtinas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomasis kalinimas-suėmimas panaikintinas (t. 1, b.l. 84-87, t. 2, b.l. 52-62, 74).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teikia teikimą (toliau-teikimas) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal šios tarnybos pažymą 2018-02-08 Nr. (2.16.) NTP-7-968 dėl 308, 75 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo (t. 2, b.l. 116). Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 106 straipsnio 2 dalies redakcija neteko galios, todėl teikimas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 300-308, 313 straipsniais, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 4 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) b) papunkčiais šiuo nuosprendžiu R. U. paskirtą bausmę subendrinti su paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžiu ir 2017-11-03 įsakymu bei šio teismo 2017-06-02 nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimu kurio vykdymas 2017-09-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas ir jis pasiųstas atlikti minėtą bausmę, jas iš dalies sudedant, ir skirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose.

Vadovaudamasis BK 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką R. U. įskaityti išbūtą sulaikymo nuo 2016-12-21 iki 2016-12-23 laiką.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką R. U. įskaityti pagal 2017-06-02 Vilniaus miesto apylinkės nuosprendį išbūto laisvės atėmimo kurio vykdymas 2017-09-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas nuo 2017-11-10 iki 2017-11-29, nuo 2018-01-10 iki 2018-02-27 laiką.

Vadovaudamasis BK 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką R. U. išskaityti išbūto 2017-11-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyto sulaikymo nuo 2016-12-26 iki 2016-12-27 laiką.

Galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią R. U. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. nuo 2018-02-27.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu R. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 (šešių) mėnesių laiką nuo galutinės bausmės atlikimo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdančioje institucijoje šios priemonės atlikimo pradžios dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendį priėmus, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įtariamojo įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į kardomąją priemonę-suėmimą ir R. U. nedelsiant teismo salėje suimti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąjį kalinimą-suėmimą panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal šios tarnybos pažymą 2018-02-08 Nr. (2.16.) NTP-7-968 atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o laisvės atėmimu nuteisto nuteistojo nuo jo įteikimo jam gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.