Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-821-343/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-26
Bylos Nr.: e2A-821-343/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis
Ieškovas: S. Š., I. Š.
Atsakovas: A. Š., A. M., V. P., T. P., M. D., S. D., G. M., N. M., A. L., G. L., S. K., A. G., M. G., G. N., I. N., M. S., A. V., N. T., M. V., R. Č., N. Č., E. M., R. M., R. M. L., R. C.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybė, V. L.

Kategorijos

3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-821-343/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01034-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14.; 2.4.4.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. Š. ir I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. Š. ir I. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., A. M., V. P., T. P., M. D., S. D., G. M., N. M., A. L., G. L., S. K., A. G., M. G., G. N., I. N., M. S., A. V., N. T., M. V., R. Č., N. Č., E. M., R. M., N. M., R. M. L., R. C. dėl servituto panaikinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybė, V. L., V. L. ir V. L.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. Š. ir I. Š. (toliau – ieškovai), patikslintu ieškiniu teismo prašė panaikinti kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini) ), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad ieškovai nuosavybės teise valdo minėtą žemės sklypą. Kauno apskrities viršininko 2005 11 03 įsakymu Nr. 02-05-11004 buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vėlesnis adresas (duomenys neskelbtini)), savininkams. Ieškovų teigimu, dėl kelio servituto panaikinimo jie kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau institucija 2018 02 22 raštu Nr. 7SD-1209-(14.7.104.) nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį pagrindas priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo kiltų tik tada, jei šiuo klausimu tarp tarnaujančio ir viešpataujančių daiktų savininkų būtų bendras sutarimas. Teigia, jog sutarimas dėl kelio servituto panaikinimo yra tik su vienu iš viešpataujančių daiktų savininkų, atsakovu A. Š. Tuo tarpu kiti atsakovai 2018 05 02 raštu pranešė nesutinkantys dėl servituto panaikinimo. Šiuo pagrindu ieškovai kreipėsi į teismą, manydami, kad iki šiol galiojantis kelio servitutas pažeidžia jų, kaip turto savininkų, teises. Teigia, jog išnyko būtinybė administraciniu aktu nustatytam kelio servitutui, nes pasikeitė aplinkybės: 1) Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 12 21 sprendimu Nr. TS-445 „Dėl gatvių geografinių charakteristikų pakeitimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkių, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkių, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose“ buvo pakeistos gatvių geografinės charakteristikos. Taigi (duomenys neskelbtini) šiuo metu prasideda ties (duomenys neskelbtini) gatve ir baigiasi ties sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) ir (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), riba; 2) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkai netrukdomai gali patekti į savo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatve. Be to, šiame žemės sklype nėra jokių pastatų, faktiškai šiuo žemės sklypu savininkai nesinaudoja; 3) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) (viešpataujantis daiktas), savininkas A. Š. (ieškovo tėvas) sutinka dėl kelio servituto panaikinimo, todėl teismui tvirtinti buvo pateikta taikos sutartis dėl kelio servituto panaikinimo savininkų susitarimu.

3. Atsakovai T. P., V. P., R. C., S. K., A. M., S. D., M. D., A. V., N. T., A. G., M. G., A. L., G. L., R. Č., N. Č., I. N., G. N., G. M., N. M. (atsakovams atstovavo advokato padėjėjas S. P.) su ieškinio reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog jų vertinimu nėra teisinio pagrindo naikinti kelio servitutą. Patekimas į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve nėra numatytas, nes judėjimas šia gatve taip pat yra apribotas nustatytais servitutais, o atsakovai teisės važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi, nuosavybės teise nepriklausančia valstybei, neturi. Teigia, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra labai prastos būklės, kelio dangos paviršius nėra stabilus, minėtoje kelio atkarpoje nėra kelkraščių, pėsčiųjų judėjimas nėra saugus. Panaikinus kelio servitutą, būtų apsunkintas ir greitosios pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, policijos pareigūnų atvykimas. Taip pat atsakovai, naudodamiesi kelio servitutu, tiesiogiai patenka į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri yra išasfaltuota, sutvarkyta, nuo šios gatvės iki viešpataujančio daikto yra tik apie 100 metrų kelio. Be to, šiuo keliu naudojasi ir (duomenys neskelbtini) gatvės 17, 19, 19A, 21, 21A, 23, 23A, 23B, 25, 25B namų gyventojai (taip pat ir nepilnamečiai vaikai, mokiniai). Teigia, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių ribų ir pavadinimų keitimas negali būti laikomas teisiniu pagrindu naikinti kelio servitutą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas E. M., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje nurodė, kelias turėtų būti pravažiuojamas visiems asmenims, nurodė nesutinkantis dėl užtvarų įrengimo.

5. Atsakovas M. S., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje nurodė, kad yra planuojamos ir kitokios statybos. Atsakovo paaiškinimu, yra svarstoma dėl galimybės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti dvibutį gyvenamąjį namą. Atsakovas taip pat nurodė, kad yra faktiškai prisidėjęs prie (duomenys neskelbtini) kelio gerinimo.

6. Atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka, prašo jį tenkinti, taip pat tvirtinti taikos sutartį dėl kelio servituto panaikinimo.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) atsiliepimuose į ieškinį bei jos atstovas S. Č. teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės dėl kelio servituto panaikinimo nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnyje nurodytą baigtinį sąrašą atvejų, numatančių servituto pasibaigimo pagrindus. Pagal byloje išanalizuotų detaliųjų planų duomenis dėl judėjimo (duomenys neskelbtini) gatve akivaizdu, kad transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimas neturi būti ribojamas, tuo labiau įrengiant akligatvius, kaip to pageidauja ieškovai.

8. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį ir savivaldybės atstovės V. G. bei M. V. teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo iš esmės pritarė atsakovų ir trečiojo asmens NŽT prie ŽŪM argumentams.

9. Trečiasis asmuo V. L. (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti tuo pagrindu, kad privažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius sklypus turi būti netrukdomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2020 02 04 sprendimu ieškovų ieškinį dėl servituto panaikinimo atmetė; atmetė ieškovų ir atsakovo A. Š. prašymą tvirtinti taikos sutartį; priteisė atsakovui R. C. iš ieškovų lygiomis dalimis 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis 238,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

11. Konstatavo, jog tarp šalių, t. y. tarp tarnaujančio daikto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) ir viešpataujančio daikto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) savininkų kilo ginčas, ar egzistuoja kelio servituto, nustatyto 2005 11 03 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-11004, pabaigos sąlygos.

12. Sprendė, jog ieškinio reikalavimas panaikinti kelio servitutą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, jog ieškovai, įsigydami žemės sklypą, žinojo, kad 2005 11 03 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-11004 pagrindu jie privalės užtikrinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku.

13. Sprendė, jog nuo 2005 11 03 priimto Kauno apskrities viršininko įsakymo iki teismo sprendimo priėmimo momento faktinės aplinkybės dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), visiškai nepasikeitė – žemės sklype nebuvo ir nėra pastatų. Vertino, jog vienintelė pasikeitusi faktinė aplinkybė yra tai, kad atsakovai T. P., V. P., S. K., A. M., S. D., M. D., A. V., N. T., A. G., M. G., A. L., G. L., R. Č., N. Č., I. N., G. N., G. M., N. M., E. M., R. M., M. V. 2017 m. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, o atsakovai R. C. ir M. S. 2016 m. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu tapo šio žemės sklypo bendrasavininkais. Atsakovė N. M. šio turto bendarasavininkė yra nuo 2005 m., o atsakovė R. M. L. – nuo 2016 m. paveldėjimo teisės pagrindu.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, jog atsakovai žemės sklypu faktiškai nesinaudoja, šiame žemės sklype nėra gyvenamojo namo ar kito pastato, todėl servitutas nėra reikalingas. Teismui ši aplinkybė nepasirodė teisiškai reikšminga, nes nuo 2005 m. nustatytas kelio servitutas buvo nustatytas tikslu užtikrinti žemės sklypo savininkui (savininkams), o ne pastatų savininkams, transporto priemonėmis ar pėsčiomis patekti į nuosavybės objektą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismo vertinimu, teisinės reikšmės neturi ir aplinkybė, kad iki šiol žemės sklypo savininkai (atsakovai) žemės sklypu faktiškai nesinaudoja pagal žemės sklypo paskirtį.

15. Teismas kritiškai vertino ieškovų argumentus, kad atsakovai žemės sklypą (viešpataujantį daiktą) įsigijo fiktyviai, siekdami tik netrukdomai per ieškovų nuosavybę pateikti į savo gyvenamuosius būstus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nurodė, jog tokie ieškovų teiginiai yra deklaratyvūs bei neturintys teisinės reikšmės. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei paaiškinimų nustatė, kad atsakovės N. M. ir R. M. L. faktiškai negyvena šiame rajone, kaip kiti atsakovai, todėl šių dviejų atsakovių atžvilgiu apskritai negali būti teikiami argumentai, jog atsakovėms reikalingas kelio servitutas tikslu patekti į savo gyvenamąjį būstą.

16. Teismas vertino, jog ieškovų nurodomos aplinkybės, t. y. tai, kad 2017 12 21 Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-445 buvo nuspręsta pakeisti gatvių geografines charakteristikas, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog viešpataujantis daiktas, esantis (duomenys neskelbtini) , prarado poreikį būti pasiekiamas per tarnaujantį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus, kad (duomenys neskelbtini) gatvės koordinačių nustatymas ir pavadinimo keitimas turi įtakos nustatytam kelio servitutui. Teismas sutiko su atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovų argumentais, jog (duomenys neskelbtini) gatvės geometrinių charakteristikų koregavimas ir pavadinimo pakeitimas nėra laikomas teisiniu pagrindu pasibaigti daiktinei teisei – kelio servitutui.

17. Konstatavo, jog pagal detaliųjų planų duomenis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos judėjimas (duomenys neskelbtini) gatve iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybine žeme ir privačiu keliu, kuriame teisė važiuoti ir eiti yra nustatyta kelio servitutais (neapibrėžtam asmenų ratui). Pagal teritorijų planavimo dokumentus, judėjimas (duomenys neskelbtini) gatve yra nustatytas kelio servitutais arba valstybine žeme, tačiau ši faktinė aplinkybė negali būti įvertinta kaip pakankamas teisinis pagrindas naikinti kelio servitutą, dėl kurio yra kilęs šalių ginčas. Tokiai teismo išvadai pagrįsti yra svarbios kitos teisiškai reikšmingos ir byloje nustatytos aplinkybės: 1) pagal 2001 m. rengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą privažiavimas į šį žemės sklypą taip pat buvo numatytas būtent iš (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) gatvės; 2) pagal 2000 – 2002 m. rengtus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 1, 3, 15 ir 27, detaliuosius planus jau buvo numatyti kelio servitutai, kurių tikslas buvo užtikrinti netrukdomą privažiavimą prie kitų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatve. Į tai atsižvelgdamas teismas sutiko su Kauno rajono savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovų pozicija, kad, priimant 2005 11 03 Kauno apskrities viršininko įsakymą, jau buvo atsižvelgta į 2000 – 2002 m. rengtų detaliųjų planų duomenis ir nustačius naują servitutą (ginčo servitutą) buvo siekiama užtikrinti poreikį šio rajono teritorijoje netrukdomai judėti transporto priemonėms ir pėstiesiems abiem kryptimis.

18. Nurodė, jog sprendžiant ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, aktualūs yra ir atsakovų argumentai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės faktinės būklės ir bendros infrastruktūros užtikrinimo, ypatingai akcentuojant susisiekimo komunikacijų svarbą. Teismas nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems yra objektyviai būtinas dėl ženkliai geresnės kokybės susisiekimo su (duomenys neskelbtini) gatve. Tokio poreikio užtikrinimas yra objektyviai būtinas ir, priešingai nei teigia ieškovų atstovas, negali būti laikomas tik atsakovų nepamatuotų įgeidžių dėl patogumo tenkinimu.

Šalies argumentai

19. Nustatė, jog ieškovai iš esmės su ieškiniu kreipėsi į teismą klaidingai manydami, kad jų nurodytos aplinkybės gali būti įvertintos kaip pagrindas servituto pabaigai, taip pat siekdami iš esmės kito tikslo – užkirsti kelią servitutiniu keliu naudotis pašaliniams asmenims. Teismo įsitikinimu, pasirinktas ieškovų teisių gynimo būdas nėra proporcingas ir tuo pačiu iš esmės pažeidžiantis atsakovų (viešpataujančio daikto savininkų) teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas atmetė ieškovų ir atsakovo A. Š. prašymą tvirtinti taikos sutartį dėl servituto panaikinimo, nurodydamas, kad tokio susitarimo tvirtinimas akivaizdžiai prieštarautų toms teisinę reikšmę turinčioms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos šioje byloje ir sudarytų teisines kliūtis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams netrukdomai judėti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis abiem kryptimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 02 04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, sklype esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Nesutinka su teismo argumentu, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkams nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms ir eiti pėstiesiems, yra objektyviai būtinas dėl ženkliai geresnės kokybės susisiekimo su (duomenys neskelbtini) gatve. Teigia, jog teritorijų planavimo dokumentais suprojektuotas kelio servitutas, einantis (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nustatytas administraciniu aktu ir yra realiai tinkamas naudotis (naudojantis naujuoju servitutu galima tiek prieiti, tiek privažiuoti prie atsakovams priklausančio sklypo; kelias yra pravažiuojamas, jo plotis – 4 m). Tuo tarpu atsakovų argumentai, jog servitutu nepatogu naudotis dėl netinkamos kokybės kelio dangos servituto įrengimo bei tinkamumo naudoti, nepaneigia, o tik parodo atsakovų siekį įgyti teisę naudotis dviem servitutiniais keliais ir susikurti palankesnes patekimo į savo būstą sąlygas, nepaisant ieškovų interesų.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. 2019 10 04 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-761- (14.7.2) buvo nustatytas servitutas sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), teisė naudotis 415 kv. m keliu kitiems asmenims. Minėtas sklypas buvo vienintelis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriam nebuvo nustatytas servitutas – teisė naudotis keliu kitiems asmenims. Nustačius šį servitutą atsakovams neliko jokių teisinių kliūčių pasiekti savo sklypą (duomenys neskelbtini) gatve, todėl servitutas, suteiktas išimtinai tik (duomenys neskelbtini)sklypo savininkams važiuoti per apeliantui priklausantį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), prarado savo aktualumą.

21.3. Teismas skundžiamo sprendimo 30-33 punktuose, motyvuose vadovaujasi argumentais, jog servituto panaikinimas prieštaraus detalaus plano sprendiniams. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teigia, jog šios bylos ginčui išspręsti yra svarbu ne tai ar servitutas yra suprojektuotas detaliajame plane, o tai, ar egzistuoja servituto pabaigos, išnykus servituto būtinumui, sąlygos.

21.4. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai negyveno ir šiandien negyvena (duomenys neskelbtini)sklype, todėl mokyklinio autobuso maršrutas servituto panaikinimo kontekste nėra aktualus. Tuo tarpu pasikeitus aplinkybėms, atsakovams apsigyvenus (duomenys neskelbtini)sklype ir atsiradus poreikiui vaikams naudotis mokyklinio autobuso paslaugomis, jie turės teisę kreiptis į atitinkamos mokyklos darbuotojus, sudarančius autobuso maršrutus bei mokinių sąrašus.

21.5. Teismo sprendimas, jog ieškinio dėl servituto panaikinimo, padavimo tikslas – panaikinti servitutą yra neproporcinga teisių gynimo priemonė, prieštarauja pačiam nuosavybės teisės gynimo institutui.

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog Kauno apylinkės teismo 2020 02 04 sprendimas yra pagrįstas ir neturi būti panaikintas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

22.1. Ieškovai į bylą nepateikia leistinų įrodymų, kad ieškovo nurodoma (duomenys neskelbtini) gatvė yra registruota kaip atskiras inžinerinis statinys ir tinkama naudotis Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

22.2. Trečiasis asmuo palaiko poziciją ir argumentus išsakytus pirmosios instancijos teisme, mano, kad Kauno apylinkės teismo 2020 02 04 sprendimas yra pagrįstas.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 02 04 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas teisingai konstatavo, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems yra objektyviai būtinas dėl ženkliai geresnės kokybės susisiekimo su (duomenys neskelbtini) gatve.

Šalies argumentai

23.2. Sutinka su teismo argumentais, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovų pateikti žodiniai paaiškinimai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovai su ieškiniu kreipėsi, siekdami kito tikslo – užkirsti kelią servitutiniu keliu naudotis pašaliniams asmenims. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas nėra proporcingas ir tuo pačiu iš esmės pažeidžiantis atsakovų teisėtus interesus.

23.3. Teismas pagrįstai vadovavosi detaliuoju planu. Be to, skundžiamame sprendime nėra nurodyta, jog servitutas nustatomas detaliuoju planu. Pažymi, jog 2001 metais parengtame detaliajame plane, sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo nustatytas servitutas – 415 kv. m. keliu kitiems asmenims, kuris buvo išviešintas VĮ „Registrų centras“ 2019 12 19.

23.4. Faktas, jog (duomenys neskelbtini) kol kas niekas negyvena, nesudaro prielaidos, jog ten niekada negyvens. Be to, išvykstamojo posėdžio metu buvo matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje vyksta statybos ir jau yra pastatyti namai, kuriuose gyvena gyventojai su mokyklinio amžiaus vaikais. Akivaizdu, kad jiems turi būti užtikrintas objektyvus patekimas į mokyklinį autobusą, o ne deklaratyviai nurodyta, jog kažkas kažkaip išspręs susidariusią situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl servituto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Byloje nustatyta, jog ieškovai nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). 2005 11 03 Kauno apskrities viršininko administracijos apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-11004 buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams. Ieškovas 2018 02 01 raštu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyrių, prašydamas panaikinti kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) sklype adresu: (duomenys neskelbtini, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo pavaduotoja 2018 02 22 raštu informavo, kad Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima tokį sprendimą panaikinti. Tuo pačiu raštu ieškovas buvo informuotas, kad tarnaujančio daikto savininkui susitarus su viešpataujančio daikto savininku dėl servituto pabaigos išnykus servituto būtinumui, Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies taikymo prasme būtų teisine prielaida (sąlyga) viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo, tačiau nesusitarus – reikalauti teisminiu keliu servituto pabaigos, įrodant servituto pabaigos pagrindus. Ieškovas 2018 04 02 su prašymu kreipėsi į atsakovus dėl servituto panaikinimo, nurodydamas, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2017 12 21 priimtu sprendimu Nr. TS-445 „Dėl gatvių geografinių charakteristikų pakeitimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkių, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkių, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose“ nusprendė pakeisti gatvių geografines charakteristikas, nekeičiant gatvių pavadinimo:1. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo sprendimu (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda ties (duomenys neskelbtini) gatve, ir baigiasi ties sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) riba. Nurodė, jog sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkai į savo sklypą gali patekti (duomenys neskelbtini) gatve, o sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas į savo sklypą gali patekti servitutiniu pravažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g. Taigi, ieškovų teigimu, atsirado servituto panaikinimo galimybė, tačiau atsakovai 2018 05 02 raštu pranešė nesutinkantys dėl servituto panaikinimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovai su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį atmetė. Su tokiu sprendimu nesutinka ieškovai, apeliacinį skundą grįsdami tuo, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose dėl servituto panaikinimo, todėl mano, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

29. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

30. Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik nurodytais pagrindais. Tai reiškia, kad ši norma nustato ribotą ir išsamų servituto pasibaigimo pagrindų sąrašą.

31. Byloje aktualus servituto pasibaigimo pagrindas, numatytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui. Tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CPK 4.135 straipsnio 2 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus skundžiamame sprendime konstatavo, jog pagal teritorijų planavimo dokumentus judėjimas (duomenys neskelbtini) gatve yra nustatytas kelio servitutais arba valstybine žeme, tačiau ši faktinė aplinkybė negali būti įvertinta kaip pakankamas teisinis pagrindas naikinti kelio servitutą, dėl kurio yra kilęs šalių ginčas. Tokios pozicijos pirmosios instancijos teismas laikėsi atsižvelgdamas į šias aplinkybes: 1) pagal 2001 m. rengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą privažiavimas į šį žemės sklypą taip pat buvo numatytas būtent iš (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) gatvės; 2) pagal 2000 – 2002 m. rengtus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 1, 3, 15 ir 27, detaliuosius planus, jau buvo numatyti kelio servitutai, kurių tikslas buvo užtikrinti netrukdomą privažiavimą prie kitų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog priimant 2005 11 03 Kauno apskrities viršininko įsakymą jau buvo atsižvelgta į 2000 – 2002 m. rengtų detaliųjų planų duomenis ir nustačius naują servitutą (ginčo servitutą) buvo siekiama užtikrinti poreikį šio rajono teritorijoje netrukdomai judėti transporto priemonėms ir pėstiesiems abiem kryptimis. Taipogi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į atsakovų išdėstytus argumentus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės faktinės būklės ir bendros infrastruktūros užtikrinimo, ypatingai akcentuojant susisiekimo komunikacijų svarbą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems yra objektyviai būtinas dėl ženkliai geresnės kokybės susisiekimo su (duomenys neskelbtini) gatve. Teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Tačiau apeliantai laikosi priešingos pozicijos, teigdami, jog teritorijų planavimo dokumentais suprojektuotas kelio servitutas, einantis (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nustatytas administraciniu aktu ir yra realiai tinkamas naudotis. Tuo tarpu atsakovų argumentai, jog servitutu nepatogu naudotis dėl netinkamos kokybės kelio dangos servituto įrengimo bei tinkamumo naudoti, nepaneigia, o tik parodo atsakovų siekį įgyti teisę naudotis dviem servitutiniais keliais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas išvažiuojamųjų teismo posėdžių metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, priešingai nei (duomenys neskelbtini) gatvė, nėra apšviesta, joje nėra šaligatvių pėstiesiems, arti nėra viešojo transporto stotelių; (duomenys neskelbtini) gatvė nėra asfaltuota, nėra apšviesta, Kauno rajono savivaldybė neplanuoja pradėti (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltavimo darbų, be to ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokyklinis autobusas, važiuodamas į progimnaziją ir iš jos, pravažiuoja (duomenys neskelbtini) gatvę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sudaro poreikį bei būtinybę turėti pravažiavimą (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) gatvę.

33. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog 2019 10 04 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-761- (14.7.2) buvo nustatytas servitutas sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) – teisė naudotis 415 kv. m keliu kitiems asmenims. Teigia, jog šis sklypas buvo vienintelis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriam nebuvo nustatytas servitutas – teisė naudotis keliu kitiems asmenims. Nustačius šį servitutą atsakovams neliko jokių teisinių kliūčių pasiekti savo sklypą (duomenys neskelbtini) gatve, todėl servitutas, suteiktas išimtinai tik (duomenys neskelbtini)sklypo savininkams važiuoti per apeliantams priklausantį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), prarado savo aktualumą. Su šiuo apeliantų argumentu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi minėta, jog pagal 2000 – 2002 m. rengtus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 1, 3, 15 ir 27, detaliuosius planus, jau buvo numatyti kelio servitutai, kurių tikslas buvo užtikrinti netrukdomą privažiavimą prie kitų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. priimant 2005 11 03 Kauno apskrities viršininko įsakymą jau buvo atsižvelgta į 2000 – 2002 m. rengtų detaliųjų planų duomenis ir nustačius naują servitutą (ginčo servitutą) buvo siekiama užtikrinti poreikį šio rajono teritorijoje netrukdomai judėti transporto priemonėms ir pėstiesiems abiem kryptimis. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako išrašo matyti, jog žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), teisė naudotis 415 kv. m. keliu kitiems asmenims, buvo nustatyta 2002 06 24 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-3846, tačiau VĮ „Registrų centras“ išviešinta tik 2019 12 19, t. y. teisė naudotis 415 kv. m. keliu kitiems asmenims buvo nustatyta dar prieš priimant 2005 11 03 Kauno apskrities viršininko įsakymą.

34. Be jau aptartų apeliacinio skundo argumentų, apeliantai taipogi teigia, jog iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai negyveno ir šiandien negyvena (duomenys neskelbtini) sklype, todėl mokyklinio autobuso maršrutas servituto panaikinimo kontekste nėra aktualus. Tvirtina, jog, pasikeitus aplinkybėms, atsakovams apsigyvenus (duomenys neskelbtini) sklype ir atsiradus poreikiui vaikams naudotis mokyklinio autobuso paslaugomis, jie turės teisę kreiptis į atitinkamos mokyklos darbuotojus, sudarančius autobuso maršrutus bei mokinių sąrašus. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliantų teiginį, nurodo, jog vien aplinkybė, jog šiuo metu nieks negyvena (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad ten atsakovai niekada negyvens, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2005 m. nustatytas kelio servitutas buvo nustatytas tikslu užtikrinti žemės sklypo savininkui (savininkams), o ne pastatų savininkams ar gyventojams, transporto priemonėmis ar pėsčiomis patekti į nuosavybės objektą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad iki šiol žemės sklypo savininkai (atsakovai) žemės sklypu faktiškai nesinaudoja pagal žemės sklypo paskirtį.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi CK 4.135 straipsniu, konstatuoja, jog po 2005 11 03 Kauno apskrities viršininko įsakymo priėmimo dėl kelio servituto faktinės aplinkybės nepasikeitė taip, kad viešpataujantysis daiktas (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) galėtų būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Ieškovai apeliaciniame skunde iš atsakovų prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas ieškovų atžvilgiu atmestas, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą taipogi prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis, t. y. vadovaudamasi į bylą pateiktu 2020 04 04 pinigų priėmimo kvitu Nr. 1047301, nustatė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos 1573 Eur išlaidos. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 * 1358,6 = 1766,18 Eur), todėl priteistinos iš ieškovų. Taipogi vadovaujantis minėtu 2020 04 04 pinigų priėmimo kvitu Nr. 1047301 nustatyta, jog 1573 Eur sumą sumokėjo vienas iš atsakovų – R. C., todėl šiam atsakovui ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Valstybė nagrinėjamu atveju patyrė 35,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsniu priteistinos iš ieškovų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui R. C. iš ieškovų S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus), t. y. iš kiekvieno po 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovų S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 35,90 Eur (trisdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt euro centų), t. y. iš kiekvieno po 17,95 Eur (septyniolika eurų ir devyniasdešimt penkis euro centus) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė