Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Pašilio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. H. D. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) (toliau – BK) 227¹ straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, skirtas bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. išbūtas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis iš dalies pakeistas, H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas. Veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 metų BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 metų BK 206 straipsnio (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 metų BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 metų BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 metų BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam H. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Kauno apygardos teisme buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime vertintas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, skirti skatinimai, darbo patirtis bausmės atlikimo metu, individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas, jo vykdymo rezultatai, nuteistojo vertybinės nuostatos, kriminogeniniai veiksniai.

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi Pravieniškių kalėjimo teikimo netenkino. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis ir atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus (yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme), vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija sutiko, jog nuteistojo elgesyje išties stebimi teigiami pokyčiai, tačiau taip pat pažymėjo, jog vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei. Teismas įvertino nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir akcentavo, jog ji vis dar išlieka vidutinė. Taip pat atsižvelgė į teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau kartu pabrėžė, jog taip ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, be to, įvertino padarytus pažeidimus, nuobaudos už kuriuos šiuo metu nors ir nebegalioja, visgi rodo tam tikrą nuteistojo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Teisėjų kolegija taip pat įvertino nusikaltimus, už kurių padarymą nuteistas H. D., jų pobūdį ir skaičių, nuteistojo požiūrį į šias veikas ir kaltės nepripažinimą bei padarė išvadą, jog padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą H. D. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Galiausiai teismas įvertino iš nuteistojo priteistos žalos dydį (98 587 Eur) ir šio dydžio santykį su atlyginta žalos dalimi (258 Eur) bei padarė išvadą, jog nors nuteistasis ir nevengia civilinių ieškinių atlyginimo, tačiau žalos atlyginimas šiuo atveju nėra pakankamas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistasis H. D. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti Pravieniškių kalėjimo teikimą ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota penkerių metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 113–115 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 5 dalies 3¹ punktu, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto – Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-284) 27, 28 punktų teisinio reguliavimo teisėtumą, tai yra, ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintam skaidrumo, 4 punkte įtvirtinam įstatymo viršenybės, 7 punkte įtvirtintam naujovių ir atvirumo permainoms, 9 punkte įtvirtintam objektyvumo principams bei VAĮ 22 straipsnio 1 punkte numatytai asmens teisei susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija.

5.1. Skunde, cituojant atskiras skundžiamos teismo nutarties dalis, kritikuojami atskiri apygardos teismo argumentai. Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, jog teismas, teigiamus H. D. elgesio pokyčius įvardindamas kaip formalias aplinkybes, visiškai demotyvavo nuteistąjį, ypač šiuo atveju, kuomet bausmės vykdymo vietos įstaigos teikimas nebuvo patenkintas jau ketvirtą kartą. Skunde teigiama, jog teismas, nagrinėjantis įstaigos teikimą ir tokio teikimo netenkindamas, turėtų nurodyti konkrečius rodiklius, kuriuos nuteistasis turėtų pasiekti, siekdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę – jei 23 paskatinimų nuo ankstesnio teikimo išnagrinėjimo teismui atrodo per mažai, teismas turėtų nurodyti, jog, pavyzdžiui, pakankamas paskatinimų kiekis turėtų būti 30 ar panašiai, jei dalyvavimas pozityviojo užimtumo priemonėse teismui atrodo nepakankamas, turėtų būti nurodytas konkretus skaičius tokių pozityviojo užimtumo priemonių, kurių pakaktų bausmės švelninimui. Skunde pažymima, jog teismas klysta netgi skaičiuodamas paskatinimų kiekį, kadangi teikimo nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog teikimo nagrinėjimo metu H. D. buvo papildomai paskatintas ir jo paskatinimų skaičius yra 23. Paskatinimų skaičius pastoviai didėja, kas yra itin reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Be to, priešingai nei teigiama nutartyje, jokių neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų šiuo atveju gauta nebuvo.

5.2. Nuteistas ir jo gynėjas pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje (11 pastraipoje) be pagrindo nurodo, kad H. D. buvo teistas užsienyje. Toks teiginys yra klaidingas, kas rodo, kad teismas arba perrašė tokias aplinkybes iš kurios nors kitos šios kategorijos nutarties, arba visiškai neskyrė dėmesio faktinių aplinkybių analizei. Nors teismui ir kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme būtų pasiekti bausmei keliami tikslai (17 pastraipa), skunde pažymima, jog šios „pagrįstos abejonės“ nebuvo įvardintos. Be to, pagal bendrąjį principą visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Šis principas, skundo autorių teigimu, taikytinas ir sprendžiant klausimą dėl bausmės pakeitimo.

5.3. Skunde akcentuojama, jog didžiojoje dalyje nuteistajam teiktų paskatinimų nurodoma, jog paskatinimai skiriami už daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šių duomenų teismas neįvertino ir taip padarė teisės taikymo klaidą, kadangi bet kuriam teisę taikančiam subjektui pačios bausmės vykdymo vietos įstaigos direktoriaus pripažinimas, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, turėjo būti lemiamas veiksnys pripažįstant esminę teikimo taikymui reikšmingą fakto aplinkybę.

5.4. Skunde taip pat pažymima, jog teismas nepagrįstai vertino atliktos bausmės dalį. Skundo autorių teigimu, toks teiginys dėl bausmės dalies atlikimo yra akivaizdžiai nurašytas iš kitos kategorijos nutarčių, tai yra, nutarčių, kuriose sprendžiama dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės pakeitimo lygtiniu paleidimu. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė negali būti skirstoma kokiomis nors dalimis, laiko riba (20 metų) yra aiškiai apibrėžta įstatyme. BK 51 straipsnio 2 dalis kaip tik ir išreiškia tą pažangią europinės teisės tradicijos kryptį, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė tiesiogiai visais atvejais nereiškia, kad tokia bausme nuteistas asmuo ir privalo numirti kalėjime, būtent teisė į viltį reiškia, kad tokia viltis gali ir turi būti realizuojama, esant atitinkamoms sąlygoms, kurias nuteistasis H. D. atitinka. Tokioje situacijoje, anot skundo autorių, privalu prisiminti ir kitų Europos valstybių praktiką. Skunde įvardijama Italijos Respublikoje neofašizmu kaltintos F. M. baudžiamoji byla, kuomet ji buvo pripažinta kalta dėl 96 tyčinių nužudymų, terorizmo, asmenų grobimo ir kitų veikų, nuteista devyniomis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis ir šios aplinkybės nesukliudė jai taikyti lygtinį paleidimą.

5.5. Skunde nurodoma, kad socialinio tyrimo išvados duomenys nėra vieninteliai ir negali būti pripažinti reikšmingesniais duomenimis už kitus teikimo medžiagos duomenis. Ekspertizės aktas (specialisto išvada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai. Šios įrodymų vertinimo taisyklės, skundo autorių teigimu, turi būti taikomos ir vertinant socialinio tyrimo išvadą, kuri yra specialisto išvada baudžiamojo proceso prasme. Socialinio tyrimo išvada yra savarankiškas ir vertintinas faktinės informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje byloje Nr. 1S-292-654/2019 (10 pastraipoje) išaiškino, jog įstatymas ir nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį nuskalstamo elgesio rizika būtų žema. Svarbi yra ne statinių kriminogeninių veiksnių, kurių nuteistasis pats negali koreguoti, dalis, o nuo paties nuteistojo priklausanti dalis. Kaip minėta anksčiau, įkalinimo įstaigos direktorius nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą konstatavo ne kartą. Skunde akcentuojama ir tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino tik 2023 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-7386, tačiau ignoruotos ankstesnės socialinio tyrimo išvados, taip pat ir 2021 m. sausio 5 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-64, kurioje buvo aiškiai nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.6. Skunde cituojamos atskiros teikimo dalys (skundo 2.3. pastraipa) ir pažymima, jog teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai įvairiose srityse buvo nepagrįstai nuvertinti, teikiant prioritetą socialinio tyrimo išvadoje minimiems bendro pobūdžio teiginiams, kuriuos galima sutikti bet kurio nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje.

5.7. Skunde taip pat pažymima, kad rėmimasis socialinio tyrimo išvada kelia didžiulių abejonių dėl teisinio reguliavimo atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktams (įstatymams), kadangi socialinio tyrimo išvada yra surašoma remiantis Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys, kuri nėra prieinama nei pačiam nuteistajam, nei gynybai. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius dar 2019 m. gruodžio 13 d. pažymoje „Dėl X skundo prieš Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“ Nr. 4D-2018/1/894 konstatavo neapibrėžtą nusikalstamos rizikos balų mažinimo procesą, rekomendavo nustatyti priežastis, dėl kurių susidaro situacijos, kai nuteistiesiems vykdant visas programas, nusikalstamo elgesio rizikos balai nemažėja. Dabartinėje socialinio tyrimo išvadoje jokie balai apskritai nepateikiami, apsiribojama tik pačiu nusikalstamos rizikos lygmeniu, todėl lieka neaišku, kokią dalį šioje rizikoje sudaro statiniai veiksniai, o kurią dinaminiai. Minėta Seimo kontrolieriaus pažyma, skundo autorių teigimu, yra itin aktuali šiuo metu, kuomet buvo atsisakyta balų įverčių sistemos, kadangi nuteistajam nebelieka jokių gairių, kokiu būdu jis galėtų pasiekti tokį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygmenį, kuris būtų pakankamas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5.8. Skunde nurodoma, kad pati nuteistojo elgesio rizika pagal OASys metodiką toli gražu nereiškia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos net ir pagal lingvistinį metodikos pavadinimo aiškinimą – angliškojo originalo metodikos The Offender Assessment System pavadinimo vertimas reiškia teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą, bet tik jau ne nusikalstamo elgesio rizikos ateityje nustatymo metodiką.

5.9. Skunde pažymima, jog atsisakius balų vertinimo sistemos, turėjo būti vertinama ir proporcinė H. D. pažanga nuo praėjusio teikimo išnagrinėjimo, tai yra, ženklus nuteistojo elgesio pagerėjimas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra išaiškinęs, jog nuteistojo pažanga šioje srityje yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, tai yra, tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius, sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį, o naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl daroma pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia.

5.10. Dėl kaltės pripažinimo skunde pažymima, jog teismas iš esmės ignoravo asmens byloje (1 t., b. l. 46) esančią kapeliono, kunigo G. R. pateiktą H. D. asmens charakteristiką, kurioje aiškiai nurodyta: „supranta ir pripažįsta savo padarytą nusikaltimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi“. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje Nr. 1S-240-1076/2019 aiškiai nurodė, jog kaltės nepripažinimas, kaltinamojo principinė teisė į gynybą ir tokios pozicijos laikymasis negali būti kliūtis nuteistąjį vertinti teigiamai bausmės atlikimo metu. Nuo tokios praktikos buvo nukrypta.

5.11. Skunde aptariamas ir nuteistojo amžius ir sveikatos būklė. H. D. yra beveik 66 metų amžiaus, toks amžius viršija pensinį ir yra labai netolimas nuo vidutinės statistinės tikėtinos Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės (šiuo metu – 69,6 metų). Kadangi net ir pakeitus bausmę asmuo nebūtų iš karto paleidžiamas, vidutinė statistinė trukmė bausmės atlikimo metu būtų pasiekta. Vyresnis amžius natūraliai mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Byloje esantis pažymėjimas (1 t., b. l. 53) patvirtina ir prastą nuteistojo būklę. Nuteistasis serga (duomenys neskelbtini), nuolat vartoja vaistus (25 t., b. l. 34–36, 87, 88 ir kt.).

5.12. Skunde nurodoma, kad stropus ir pavyzdingas nuteistojo darbas visiškai paneigia galimą subkultūros laikymąsi. Itin reikšminga yra ir tai, kad H. D. yra sulaukęs pensinio amžiaus, kas reiškia, jog net ir būdamas laisvėje jis turėtų visiškai teisėtą pagrindą nedirbti, ypač atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. H. D. ne tik dirbo nuo 2019 m., bet visą bausmės atlikimo laiką nuosekliai siekė įsidarbinti, taip pat ir atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (asmens bylos 25 t.). Nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, darbinė veikla iš viso nėra privaloma, tačiau H. D. tęsia darbą ir ne bet kaip, o itin stropiai dirbdamas ne kažkokį jam priimtiną darbą, o tokį, koks yra pasiūlytas administracijos, kas absoliučiai paneigia jo, kaip subkultūros tradicijų prisilaikančio asmens statusą. Ne tik darbo, bet ir atsisakymo dirbti reikšmė aptarta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Nuteistojo bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis taip pat yra papildomas argumentas, įrodantis, kad nuteistasis nepalaiko nusikalstamos subkultūros, o pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nuo praėjusio teikimo išnagrinėjimo yra akivaizdi.

5.13. Dėl žalos atlyginimo skunde pažymima, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį ne tik vykdė pareigą atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, šią pareigą dalyje dėl atskirų išieškojimų visiškai įvykdė (ką įrodo pateikti duomenys apie visišką atsiskaitymą su UAB „E.“, taip pat su valstybe). Kitose vykdomosiose bylose įmokos mokamos ne tik nuteistojo artimųjų, bet ir paties nuteistojo. Visiškai neatitinka fakto aplinkybių nutarties motyvas, neva H. D. atlygino tik 130 Eur civilinio ieškinio.

5.14. Galiausiai skunde akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai – paleidus jį į laisvę, nuteistasis turėtų kur gyventi (R. D. rašytinis patvirtinimas). Be to, jis palaiko efektyvius socialinius ryšius su artimaisiais, turi itin senyvo amžiaus mamą, kurios sveikatos būklė nėra gera.

Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

5.15. Skunde pažymima, kad socialinio tyrimo išvada pateikta remiantis Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – OASys, aprobuota 2012 m. birželio 25 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tačiau šis teisės aktas buvo iš esmės pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245. Šio aprašo 27, 28 punktuose nustatytas itin kritikuotinas ir teisinei valstybei nebūdingas norminis reguliavimas, pagal kurį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos yra neviešinamos, o metodikų vadovai prieinami tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams. Tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui, tiek pačiam teismui yra itin aktualu susipažinti su nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodikomis, kadangi tik tokiu atveju būtų įmanoma sužinoti, ar vertinant nusikalstamo elgesio riziką nenusižengta pačiai metodikai, kita vertus – kaip pačiam nuteistajam sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisė negali būti nevieša (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. vasario 26 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai). Toks neskaidrumas ir neaiškumas (vertinimo metodika neprieinama, nebetaikoma balų sistema) savo ruožtu reiškia ir esminių teisės principų impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma), lex non cogit ad impossibilia (teisė nereikalauja neįmanomų dalykų) pažeidimą.

5.16. Teikimą ar skundą dėl teikimo netenkinimo nagrinėjantis teismas, pastebėjęs teisės akto, taikytino konkrečioje byloje, prieštaravimą įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, turi teisę kreiptis su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis). Skundo autorių teigimu, Tvarkos aprašo 27, 28 punktai prieštarauja VAĮ įtvirtintiems skaidrumo, įstatymo viršenybės, naujovių ir atvirumo permainoms, objektyvumo principams (VAĮ 3 straipsnio 11, 4, 7, 9 punktai). VAĮ 22 straipsnio 1 punkte numatyta asmens teisė susipažinti su administracinės procedūros bei vėliau gautais dokumentais ir kita informacija (administracinei procedūrai prilyginamas ir bausmės vykdymo vietoje vykdomas socialinio tyrimo procesas). Teisė dalyvauti tokioje procedūroje reiškia ir nuteistojo teisę susipažinti su norminiu reguliavimu, kurio pagrindu priimtas nuteistąjį liečiantis sprendimas (individualus administracinis aktas), kadangi, kaip minėta, teisė negali būti nevieša. Tyrimo metodikos neatskleidimas ir negalimumas net susipažinti su pačia metodika yra esminis nuteistojo teisių pažeidimas, kadangi nuteistasis teisinėje valstybėje turėtų turėti teisę ne tik susipažinti su tyrimo metodika, bet ir siūlyti teismui vertinti, kiek socialinio tyrimo išvada atitinka tokią metodiką, susipažinti su norminiu reguliavimu ir pasitelkęs specialias žinias ginčyti pačią metodiką.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą Pravieniškių kalėjimo teikimo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo H. D. ir jo gynėjo skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Tokia minėto BK straipsnio 2 dalies konstrukcija suponuoja išvadą, kad teikimą nagrinėjantis teismas kartu privalo įvertinti ir tikimybę, jog nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio, ar tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, nekelti pavojaus visuomenei. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę, požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas.

9. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka anksčiau nutartyje nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

10. Nors nuteistasis H. D. ir atitinka formalųjį šio instituto taikymo kriterijų (yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), jo motyvacija bei pastangos koreguoti savo elgesį, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar nėra pakankamos, sudarančios pagrindą paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne, terminuoto laisvės atėmimo, bausme. Tokios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir skundo aukštesniajam teismui argumentai. Pažymėtina, kad skunde iš esmės kritikuojamos atskiros skundžiamos apygardos teismo nutarties dalys, atskiri teismo pateikti motyvai, kuomet apygardos teismas, spręsdamas bausmės pakeitimo klausimą, pagrįstai vertino aktualių aplinkybių visumą, o ne atskirus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

11. Visų pirma, teismas pagrįstai vertino teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – jog jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, ne kartą skatintas, įgijęs dailidės ir autokaro vairuotojo kvalifikacijas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Ir nors skunde teigiama, jog šie teigiami pokyčiai buvo nepagrįstai nuvertinti, aukštesnės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Skundo teiginiai, neva teismas, atmesdamas tokio pobūdžio teikimą, turėtų nurodyti konkretų paskatinimų ar kitų įvykdytų priemonių skaičių, kurį pasiekus nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ši bausmė galėtų būti pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme, atmestini kaip nepagrįsti, be to, prieštaraujantys BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytoms (ir anksčiau šioje nutartyje aptartoms) aplinkybėms, kurias turi vertinti teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio teikimus. Skirtų paskatinimų skaičius, dalyvavimas įvairiose pozityviojo užimtumo priemonėse yra tik keli kriterijai, apibūdinantys nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Natūralu, jog ilgiau laisvės atėmimo ik gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis, gali turėti daugiau paskatinimų, taip pat būti dalyvavęs didesniame skaičiuje užimtumo priemonių. Tačiau, kaip jau minėta, visos šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės turi būti vertinamos kitų BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste.

12. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra viena iš tokių aplinkybių. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Šiuo gi atveju teismui buvo pateikta nuteistojo H. D. 2023 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-7396. Nuteistojo ir jo gynėjo skunde šios išvados vertinimui, taip pat konkrečių metodų, ruošiant šią išvadą, kritikavimui skiriamas didelis dėmesys. Viena vertus, skundo autoriai pažymi, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką akivaizdi ne iš socialinio tyrimo išvados, o iš kitų asmens bylos duomenų (Pravieniškių kalėjimo direktoriaus nuteistajam skirtų paskatinimų, 5.3. pastraipa), akcentuojama, jog socialinio tyrimo išvada turėtų būti vertinama kitų asmens byloje esančių duomenų kontekste, be to, skundą padavusių asmenų teigimu, turėjo būti vertinta ne tik paskutinė, bet ir ankstesnės socialinio tyrimo išvados (5.5. pastraipa). Kita vertus, pats išvados vertinimas ir šios išvados atitiktis teisės aktų reikalavimams skunde kvestionuojama (5.7., 5.8. pastraipos), dėl rengiant socialinio tyrimo išvadą taikomų metodų ir jų neprieinamumo nuteistajam bei jo gynėjui, prašoma kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (5.15., 5.16. pastraipos).

13. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę bei išskirti ją didinančius (rizikos) ir mažinančius (apsauginius) veiksnius (Tvarkos aprašo 3 punktas). Tvarkos apraše, kurio atitikimo įstatymams klausimą kelia nuteistasis ir jo gynėjas, yra aiškiai nurodyta, jog siekiant apsaugoti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų integralumą bei užtikrinti, kad metodikos nebūtų viešinamos ir dėl to nebūtų pakenkta jų naudingumui, vertinimo formos, rizikos bei apsauginių veiksnių nustatymo kriterijai bei metodikų vadovai yra prieinami tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams (Tvarkos aprašo 27 punktas). To paties aprašo 29 punkte atitinkamai nustatyta, jog vertinamasis yra supažindinamas su rizikos vertinimo rezultatais, pateiktais rizikos vertinimo formų suvestinėje lentelėje, t. y. su nustatytu rizikos lygiu ir identifikuotais rizikos bei apsauginiais veiksniais, bei rekomenduojamomis rizikos valdymo priemonėmis.

14. Nei nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su konkretaus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos nustatymu, nei šioje byloje pateikta 2023 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvada teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia. Socialinio tyrimo išvada yra argumentuota, paruošta įvertinus aktualių aplinkybių visumą, joje aptarti ne tik teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, bet ir probleminės H. D. elgesio ir nuostatų sritys, aiškiai išskirti dinaminiai ir statiniai kriminogeniniai veiksniai. Nors skunde akcentuojamas tik vienas nuteistojo elgesio tyrimo metu taikomas metodas („Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – OASys“), iš minėtos socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką yra naudojamas ne tik šis metodas, taip pat vertinama nuteistojo asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbiai, taip pat teisės pažeidėjo savęs vertinimo anketa. Kaip matyti, rengiant socialinio tyrimo išvadą faktiškai vertinama aktualių aplinkybių visuma. Ir nors skunde akcentuojami teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie, kaip minėta, fiksuoti ir minėtoje socialinio tyrimo išvadoje, kitos nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, visgi leidžia konstatuoti, jog nuteistojo elgesys ir jo vertybinės nuostatos nėra pakitusios pakankamai:

14.1. Visų pirma, nuteistojo kaltės nepripažinimas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltės nepripažįsta, nurodo, jog tik iš pagarbos teismui sutinka prisiimti kaltę. Nusikaltimą sąlygojusias aplinkybes analizuoja paviršutiniškai iš subjektyvių pozicijų, nurodo esantis nuteistas neteisingai. Teisėjų kolegija šioje vietoje sutinka su apygardos teismo išvada, jog tokia nuteistojo H. D. pozicija jo padarytų veikų atžvilgiu parodo jo nekritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, leidžia suvokti neišnykusį nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl ši aplinkybė negali būti sumenkinama. Nors tai, kad asmuo nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikaltimų, ir negali būti priežastimi atsisakant keisti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, ši aplinkybė, vertinant ją kitų aplinkybių kontekste, visgi padeda formuotis teismo vidiniam įsitikinimui dėl išvados, jog bausmės tikslai šiuo metu vis dar nėra pasiekti;

14.2. Antra, nuteistojo požiūris į nukentėjusius dėl jo nusikaltimų asmenis. Tyrimo išvadoje nurodyta, jog kalbėdamas apie savo elgesio pasekmes nuteistasis yra linkęs susikoncentruoti į asmenines ar šeimos narių patirtas pasekmes, tačiau neanalizuoja pasekmių nužudytų asmenų artimiesiems, kas leidžia daryti išvadą apie empatijos stoką, nesuvokimą (ar nenorą suvokti) savo padarytais nusikaltimais sukeltų pasekmių, prisiimti atsakomybę dėl jų, kas labai svarbu sprendžiant bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, jog atsainus požiūris į nukentėjusiuosius atsispindi ir vertinant pastangas atlyginti padarytą žalą;

14.3. Nors skunde akcentuojamas stropus ir pavyzdingas nuteistojo darbas (5.12. pastraipa), socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas kiek kitoks H. D. požiūris į bausmės atlikimo vietoje dirbamą darbą. Kaip matyti, vertinimo metu nuteistasis išsako dviprasmiškas mintis darbinės veiklos atžvilgiu, neneigia, jog savanoriškai į darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje nebūtų siekęs įsitraukti. Nurodo, jog įkalinimo įstaigoje pradėjo dirbti raginamas administracijos atstovų, išsako abejones dėl darbinės veiklos kaip resocializacijos proceso naudos. Vertinimo metu stebima pasitenkinimo darbu stoka, asmuo taip pat išreiškia pastabas dėl atlyginimo už darbą dydžio ir tam tikrų darbo sąlygų stoką. Taigi nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ir dirba, skunde akcentuojamas stropus darbo atlikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra daugiau siekis pateikti savo elgesį kaip itin pavyzdingą, o ne noras keisti tokį elgesį teigiama linkme;

14.4. Galiausiai, teisėjų kolegijai abejonių kelia nuteistojo požiūris į padarytus nusikaltimus, kuris, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, visgi nerodo nuteistojo asmenybės pakankamo pasikeitimo. Kaip matyti, vertinimo metu stebima aukšta asmens savivertė. Nuteistasis, vertindamas save, kaip asmenybę, išlieka itin teigiamas, pasitikintis savimi, akcentuojantis savo teigiamas savybes, siekiantis sudaryti palankesnį įspūdį. Kalbėdamas apie save nuteistasis save apibūdina kaip „iš prigimties padedantį žmonėms, bendraujantį, šeimos žmogų“, iš neigiamų savybių įvardina tik jautrumą. Kalbėdamas apie savo vaidmenį nusikaltimuose primygtinai laikosi nuostatos, jog teismas nesugebėjo įrodyti jo kaltės. Kategoriškai neigia įvykdęs nusikalstamas veikas. Kalbėdamas apie savo kriminalinę patirtį pabrėžia aplinkos įtaką jo nusikalstamam elgesiui, akcentuoja vaikystę. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su apygardos teismo išvada, jog paminėti duomenys susiję su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į padarytus nusikaltimus ir jais sukeltas pasekmes, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, o tuo pačiu ir dėl sumažėjusio nuteistojo pavojingumo visuomenei.

15. Nors skunde akcentuojama itin prasta nuteistojo sveikata, jo amžius, tiek asmens byloje esantys, tiek kartu su teikimu pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai rodo, jog net ir turėdamas skunde akcentuojamų sveikatos problemų, nuteistasis yra pakankamai aktyvus – dalyvauja įvairiose pozityviojo užimtumo veiklose, taip pat ir susijusiose su fiziniu aktyvumu, kaip pats nurodo skunde, nuo 2019 m. pastoviai dirba. Taigi nuteistojo sveikata, priešingai nei teigiama skunde, nėra rodiklis sprendžiant dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo.

16. Skunde taip pat akcentuojama, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad H. D. yra teistas užsienyje. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka, tačiau esminės reikšmės priimant sprendimą dėl skundo ši aplinkybė neturi.

17. Įvertinusi skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, paduoto skundo argumentus, nuteistojo asmens bylą, pateiktą socialinio tyrimo išvadą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismo sprendimas nekeisti nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminuota laisvės atėmimo bausme yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip konstatuota teismo nuosprendyje, H. D. yra labai pavojingas visuomenei, jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nuteistasis nuo pilnametystės nesilaikė įstatymų, nerodė noro keistis, skiriamos bausmės jokios įtakos H. D. nedarė, o šio asmens paskutiniai įvykdyti nusikaltimai buvo itin sunkūs ir pavojingi, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, nuteistojo sukurtas nusikalstamas susivienijimas ir šio susivienijimo narių daromi nusikaltimai ilgą laiką baugino visuomenę. Todėl tik ilgalaikiai ir esminiai nuteistojo elgesio ir jo nuostatų pokyčiai, savo neteisėto elgesio suvokimas ir gailėjimasis dėl jo gali leisti spręsti apie ženklų nuteistojo pasikeitimą, tokį jo pavojingumo sumažėjimą, kuris galėtų lemti H. D. paskirtos bausmės pakeitimą.

18. Šiuo metu, kuomet nuteistojo elgesys vis dar negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas (pakankamai neseniai, 2021 m. vasarą, jam skirta nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), be to, jo vertybinės nuostatos ir požiūris į padarytus labai sunkius nusikaltimus nėra pasikeitę taip, jog leistų konstatuoti jo nepavojingumą visuomenei, pagrindo keisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelnesne, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra. Todėl nuteistojo H. D. ir jo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.