Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1501-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
1-1501-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39902-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
N. A.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1501-1034/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39902-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajam N. A., jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,nukentėjusiajam R. K.,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

N. A. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2021 m. sausio 19 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), V. Š. priklausančiame bute, konflikto metu, veikdamas kartu su A. T., kurio atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. apkaltinamasis nuosprendis, jis (N. A.) sudavė ne mažiau kaip 2 kartus ranka į nukentėjusiojo R. K. dešinį petį bei ne mažiau kaip 1 kartą ranka į veido sritį, po ko A. T. sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius R. K. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, veikdami kartu, padarė R. K. poodines kraujosruvos viršugalvyje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairės pusės apatinio žandikaulio-kaklo srityse, dešinės plaštakos ir plaštakos II-o piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairėje blauzdoje, tokiu būdu, N. A., veikdamas kartu su A. T., sukėlė fizinį skausmą R. K. bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.

Šiais veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad įvykio dieną kartu su A. T. ėjo į parduotuvę ir sutiko R. K. R. K. jiems pasiūlė išgerti ir jie nuėjo pas R. K. Vakaro eigoje prasidėjo konfliktas, kadangi R. K. pradėjo jį žeminti negražiais žodžiais. A. T. buvo išgėręs ir pradėjo jį ginti. Jis susistumdė su R. K. ir jam vieną kartą trenkė į galvą, o po to neprisimena kaip, bet trenkė ir antrą kartą. Tada R. K. ir A. T. pradėjo muštis. Vėliau R. K. jį išvarė iš namų, pripurškė į akis dujų ir jis nukrito nuo laiptų. Netoliese buvusi mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo kartu su policija. Tada jį su A. T. išvežė, nes A. T. pradėjo kreiptis į pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo N. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 100), N. A. parodė, jog parodymai teisingi. Po įvykusio konflikto nebendravo su nukentėjusiuoju. Atsiprašo R. K. už tai, kad sukėlė fizinį smurtą, dėl to labai gailisi. Jo vertinimu, konfliktas įvyko dėl per didelio alkoholio vartojimo. Iniciatyvos šiame konflikte nerodė. Šiuo metu pragyventi jam padeda teta. Dėl alkoholio vartojimo problemų šiuo metu neturi, turėjo anksčiau, narkotikų nevartoja. Ateityje planuoja dirbti prekybos srityje, parduotuvėje. Sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad A. T. ir N. A. veikė dviese. N. A. draugas jam smogė į ausį ranką apsivyniojęs specialiu tvarsčiu. Kaltinamojo N. A. atsiprašymu netiki ir jo nepriima.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis N. A. parodė, kad 2021 m. sausio 19 d. apie 18.00 val. buvo parduotuvėje „Maxima“, Savanorių pr., tikslaus adreso nežino. „Maxima“ parduotuvėje A. sutikęs R. K. turėjęs batoną rankoje, mostelėjo R. per galvą, bet nestipriai, juokais. R. pasisveikino ir pasakė, kad norėtų su jais išgerti. Pasikvietė juos pavartoti alkoholinių gėrimų. Išėjus iš parduotuvės, šalia parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus. Jis vartojo sidrą, 6 laipsnių stiprumo. R. ir A. vartojo degtinę, 40 laipsnių stiprumo. Tada R. pasiūlė eiti pas jo draugą į butą (duomenys neskelbtini). Apie 19.00 val. nuėjus visiems į minėtą butą, ten buvo buto šeimininkas. Jis jo vardo ir pavardės nežino. Buvo tame bute pirmą kartą. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pavartojus alkoholinių gėrimų, tarp jų kilo konfliktas. R. K. pradėjo su juo negražiai kalbėti, vartoti keiksmažodžius. R. K. sakė, jog jis buvęs „mentas“ ir juos su A. sutvarkyti jam pavyks labai lengvai. Kažkuriuo metu R. K. jį pastūmė, o tai pamatęs A. T. pribėgo prie R. K., jį pastūmė, jiedu pradėjo kumščiuotis. A. T. pradėjo rankomis kumščiuoti R., jis nepamena kokiomis rankomis ir kiek smūgių sudavė, jis nematė, bet kumščiais kumščiavo į įvairias kūno vietas, o R. K., irgi kumščiavo A. atgal. Jis tuo metu pribėgęs prie R. K. iš galo jam sudavė kaire ranka per petį du kartus, į kokį petį jis sudavė nepamena. Jei teisingai pamena, sudavė du kartus į dešinės pusės rankos petį. Jis bandė jį atitraukti nuo A. Tada R. K. atsisuko į jį, o jis jam vieną kartą kumščiu sudavė kaire ranka į galvos sritį, o būtent į tarpuakį, kadangi bijojo, jog jis jam dantų neišmuštų. Tada R. pasiėmė iš A. striukės dujų balionėlį ir papurškė kambaryje jiems visiems buvusiems į akis dujų. Tada jis paėmė jį į abi rankas ir išstūmė iš buto, uždarė buto duris. Po kelių minučių į vietą atvyko policiją ir greitoji pagalba. Jis nežino, kas iškvietė pareigūnus. Asmeniškai jis sudavė R. K. du kartus kaire ranka į jo dešinės rankos petį ir vieną kartą kaire ranka į veidą, pataikydamas tarp akių. Taip pasielgė, kadangi jis negražiai su juo bendravo, išvadino jį keiksmažodžiu. Įvykio vietoje niekas peilio su savimi neturėjo ir niekas niekam peiliu negrasino (2 t., b. l. 70-72). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis N. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi, sutinka, jog negalima mušti žmonių, tačiau jis gynėsi, jie sėdėjo pas R. K. draugą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Juos pakvietė išgerti pabendrauti. Vakaro metu R. K. jį įžeidinėjo įvairiais žodžiais ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis norėdamas apginti savo garbę ir orumą pasakė R. K., kad jo nepravardžiuotų, jis pasakė, kad jis jo negali įžeidinėti ir pasakė, jog duos į snukį, jeigu taip elgsis. Tuomet jie jau stovėjo, R. K. nenutraukė savo tyčiojimosi iš jo ir jis pirmas pastūmė ir jie susistumdė su R. K. Jis, kiek atsimena, R. K. sudavė kairės rankos delnu 1 kartą į galvos sritį, ta pačia ranka vieną kartą į petį ir įspyrė kaire koja į galbūt pilvo sritį, tiksliai neatsimena. Tuomet jo ginti stojo A., kadangi žino, jog nemoka muštis, neapsigins. R. K. jį vis stumdydavo ir puolė ant A. Jį R. K. išmetė iš buto ir pripurškė dujų, kurias paėmė iš A. (2 t., b. l. 77-80, 86-87). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis N. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, sudavė du kartus ranka R. K. į dešinį petį ir kartą į veido sritį. Dėl savo poelgio gailisi (2 t., b. l. 98-100).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2021 m. sausio 19 d. apie 19.50 val. jis atėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Savanorių pr. 31, Vilniuje. Ten nusipirko degtinės. Parduotuvėje prie jo priėjo jam du nepažįstami vyriškiai ir vienas iš jų jam per galvą davė su batonu. Jie pradėjo jį kalbinti, pasakė, kad jį pažįsta iš televizijos laidų, yra ne kartą jį matę per televizorių. Jis nusipirkęs alkoholio ruošėsi eiti pas pažįstamą V., kurio pavardės nežino, tačiau jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pradėjus kalbėti su tais vyriškiais, jis jiems pasiūlė nueiti pas V. ir išgerti alkoholio. Vyriškiai sutiko ir jie visi trise nuėjo pas V. Kokie vyriškių vardai, kaip jie atrodė ir kaip buvo apsirengę, jis neatsimena, aprašyti negali, tačiau iš veidų atpažinti gali. Atsimena, kad vienas vyriškis buvo su auskaru, o kitas turėjo baltą diržą kelnėse. Atėjus pas V. jie pradėjo gerti jo nupirktą degtinę. Begeriant degtinę vyriškiai pradėjo jam priekaištauti ir tyčiotis iš jo, vadinti jį „mentų stukačiumi“, „ožiu“ ir panašiai. Paskui be jokios priežasties vyriškis, kuris buvo su auskaru, puolė jį mušti, o kitas vyriškis po užpuolimo taipogi jį užpuolė. Vyriškiai sudavė jam ne mažiau 10 smūgių į galvą bei į kūną, tačiau kas kiek sudavė smūgių jam jis išskirti negali, nes tuo metu gynėsi ir rankomis dengėsi galvą. Vėliau muštynių metu vyriškis, kuris buvo su baltu diržu, jam papurškė į akis ašarinių dujų, tačiau bepurškiant jis iš jo atėmė dujų balionėlį. Kai vyriškiai jį mušė, jis garsiai sakė V., kad jis kviestų policiją. Kai vyriškiai pamatė, kad jie iškvietė policiją, jie pabėgo iš buto. Atvykus policijai, vyriškių bute jau nebuvo. Vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį apžiūrai išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam gydytojai nustatė sumušimą, padarė rentgenogramas bei po apžiūros paleido (1 t., b. l. 59-60). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis R. K. parodė, kad matė asmenį su auskaru ausyje, jam pasirodė, kad jis laikė rankoje kažką panašaus į peilį, tas kažkas sublizgėjo, tačiau konkrečiai nematė, ar tai buvo peilis, ar ne. Negali teigti, jog ten buvo peilis, tačiau ir neatmeta galimybės, kad ten nebuvo peilio. Nei dydžio, nei spalvos, nei formos negalėtų pasakyti, nes nėra tikras. Dujų balionėlis yra pas jo draugą V., pas kurį buvo kartu ir juodos spalvos bliuzonas. Vaikinas su baltu diržu ant rankos vis vyniojosi, tai atsivyniojo ant dešinės rankos elastinį bintą ir iš pasalų sudavė jam į dešinės pusės ausį, kuri pamėlo, juto skausmą (1 t., b. l. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2021 m. sausio 19 d. dienos metu kartu su savo pažįstamu R. K. buvo prie Salotės ežero, kur kartu su juo maudėsi ežere. Po maudynių, su R. susitarė, kad jis vakare ateis pas jį į svečius. Tą patį vakarą, apie 18.00 val.-19.00 val., pas jį į svečius atėjo R. Jis atėjo ne vienas. Kartu su juo buvo du vaikinai, A. ir dar vienas, tačiau jo asmens duomenų jis nežino. Apie tai, kad R. ateis ne vienas jis jam nieko nesakė. Jis neprieštaravo, kad jis pas jį į svečius atėjo su jais, įsileido juos pas save į svečius. Kai jie atėjo pas jį į svečius, turėjo atsinešę degtinės butelį, kokios talpos buvo butelis jis neprisimena. Jiems atėjus, jie sėdėjo pas jį svetainėje, vartojo atsineštą degtinę. Jis degtinės kartu su jais nevartojo, kadangi pats sportuoja. Jiems begeriant degtinę, R. ir vaikinas, kurio vardo jis nežino, pradėjo konfliktuoti. Konfliktas buvo žodinis, dėl ko jis kilo jis neprisimena. Jiems konfliktuojant pareiškė žodinę pastabą, pasakė, kad „jei pykstatės, eikit lauk iš jo namų“, jie atsistojo ir jau ruošėsi išeiti, buvo apsirengę striukes, tačiau nežino kuriuo metu vaikinas, kurio vardo jis nežino, iš striukės išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir juo papurškė R. į veidą, pataikė jam į akis, paskui atsisuko į jį ir papurškė juo į jį, tačiau jis spėjo nusisukti. Tuo metu jis laikė A., nes žinojo, kad jis yra kovotojas ir gali būti rimtesnių pasekmių, jei jis bus laisvas. Po to, kai tas vaikinas papurškė dujų, jis ir vėl pradėjo vaikinus raminti, jie jau ėjo link durų, R. jiems kažką pasakė ir vaikinas, kurio vardo jis nežino, trenkė iš nugaros R. į galvos sritį, tada R. ir tas vaikinas susigrūmė. Jis paleido A. ir nuėjo jų skirti. Kiek smūgių ir į kokias kūno vietas R. gavo jis nežino. Vykstant grumtynėms, pribėgo ir A., tačiau kažkuris iš besigrumiančių vyrų jį nustūmė, jam pradėjo kraujuoti alkūnė. Jis išskyrė R. ir vaikiną, kurio vardo jis nežino, tada jį išstūmė pro duris į koridorių. Kadangi pamatė, kad A. kraujuoja, jam suteikė pirmąją pagalbą ir tada jį irgi išprašė iš namų. Konflikto metu pats fizinio skausmo jis nejuto. Jokių pretenzijų dėl jo namuose įvykusio konflikto jis neturi. Būdamas pas jį namuose, R. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinai jau buvo išėję. Atvykus pareigūnams, papasakojo, kaip pas jį namuose įvyko konfliktas. Paskui atvyko medikai, jie apžiūrėjo R. ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kada pareigūnai ir kaip sulaikė asmenis, kurie sumušė R., jis nežino. A. R. bandė smūgiuoti, tačiau nepataikė, nes jis jo smūgį sustabdė. Iš karto po to, kai išvažiavo policijos pareigūnai jis susitvarkė namus, išvalė sienas nuo raudonos spalvos skysčio, kuriuo jos buvo ištepliotos (1 t., b. l. 79-80). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad viso konflikto metu nematė jokio peilio, ar kad jis būtų panaudotas, ar kad juo būtų grasinama. Nematė, kad kas nors jį būtų turėjęs. Tame įvykyje jis norėjo, kad konfliktas nurimtų, stengėsi sulaikyti nuo didesnių sužalojimų (1 t., b. l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. A. parodė, kad 2021 m. sausio 19 d. apie 22.30 val. gavo iškvietimą iš Vilniaus miesto OVS budėtojo, jog į kojas padurtas žmogus adresu (duomenys neskelbtini), atvykus prie namo, pastebėjo atvykusius pareigūnus. Kartu su atvykusiais pareigūnais užėjo į butą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems užėjus į butą, pastebėjo atvykusius medikus, R. K. ir, kaip vėliau paaiškėjo, V. Š., butas buvo tvarkingas, tačiau tik užėjus į butą, dešinėje pusėje matėsi laiptai į tualetą, tačiau jų turėklas (atrama) buvo nulaužtas, iš sienos ištrauktas. Matėsi ant dešinės pusės prie įėjimo buvo nedidelė kraujo dėmė. Pasiteiravus R. K., kas atsitiko, R. K. paaiškino, jog pas juos įsiveržė į butą du nepažįstami asmenys, juos užpuolė, grasino su peiliu, pripurškė dujų, mojavosi peiliu, tačiau peilio niekur nesimatė, jokių žymių ant asmenų nebuvo. Ant R. K. vizualiai nesimatė sumušimo žymių. Taip pat matėsi, jog R. K. ir su juo buvęs V. Š. buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jiems bendraujant su juo, R. K. nors ir įspėtas, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus jų akivaizdoje. Bendraujant su V. Š., jis jiems paaiškino, kad jis su R. K. dalyvavo maudynėse ir susitarė su R. K. vakare susitikti, tačiau R. K. atėjo ne vienas, o su dar dviem asmenimis ir jie visi kartu bendrai išgėrinėjo alkoholį. Vartojant alkoholinius gėrimus prasidėjo konfliktas, V. Š. paaiškino, jog jis nematė ir nesuprato, dėl ko kilo konfliktas. V. Š. minėjo, jog R. K. gynė. R. K. nurodė, jog konflikto metu jam papurškė dujų į veidą vienas iš konfliktuojančių asmenų. R. K. pageidavo jog GMP jį išvežtų į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 85-87).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus protokole-pareiškime nurodyta, jog 2021 m. sausio 19 d. apie 22.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu du R. K. nepažįstami vyriškiai sudavė jam apie 10 smūgių į veidą bei kūno sritį bei jam buvo papurkšta ašarinėmis dujomis į akis. Dėl šių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, todėl prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. 2021 m. sausio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta įvykio vietos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nebuvo paimta. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 41-56).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad tyrimo metu atlikta BPC skambučio garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu be kita ko nustatyta, kad pranešėjas nurodė, kad jį sumušė, sužalojo (1 t., b. l. 106-107).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. K. savanoriškai pateikė 2021 m. sausio 20 d. medicinos dokumentų išrašą/ siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad R. K. teigė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, traumos data: 2021 m. sausio 19 d., specialioji būklė: abi plaštakos patinusios, skausmingi abiejų plaštakų pirštų judesiai, stebimos hematomos dešinės ausies ir galvos srityse (1 t., b. l. 92-95).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 173/2021 nustatyta, kad R. K. nustatyta poodinės kraujosruvos viršugalvyje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairės pusės apatinio žandikaulio-kaklo srityse, dešinės plaštakos ir plaštakos II-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairėje blauzdoje, pjautinė žaizda dešiniame pade. Pjautinė žaizda padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai – kietu buku, ribotą paviršių ar/ir buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies apatiniame voke padaryta prieš 3-6 paras iki apžiūros, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. sausio 19 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. K. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu (1 t., b. l. 142-143).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad tyrimui pateiktose 2021 m. sausio 19 d. 23.35 abiejų plaštakų dviejų krypčių rentgenogramose, kurios buvo atliktos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – apimtų kaulų, tame tarpe ir abiejų plaštakų II pirštų pirštakaulių rentgenologinių lūžio požymių nematyti, t. y. kaulų vientisumas nepažeistas, linijinių prašviesėjimų nėra, kaulų ašys tolygios, deformacijų, destrukcijų nematyti. Daroma išvada, kad abiejų plaštakų rentgenologinių lūžio požymių nematyti R. K. Centro poliklinikoje atliktos kontrolinės rentgenogramos – 2021 m. sausio 21 d. 8.55 abiejų plaštakų dviejų krypčių bei 2021 m. sausio 25 d. 9.01 dešinės plaštakos dviejų krypčių – šiose rentgenogramose rentgenologinių lūžiui būdingų pakitimų (t. y. kaulų kontūro nutrūkimo, vientisumo pažeidimo, linijinių prašviesėjimu, poslinkių, deformacijos, destrukcijos) neišryškėjo, todėl daroma kategoriška išvada, kad lūžio nėra (1 t., b. l. 89-91).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo N. A. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo N. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis N. A. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną kartu su A. T. ėjo į parduotuvę ir sutiko R. K. R. K. jiems pasiūlė išgerti ir jie nuėjo pas R. K. Vakaro eigoje prasidėjo konfliktas, kadangi R. K. pradėjo jį žeminti negražiais žodžiais. A. T. buvo išgėręs ir pradėjo jį ginti. Jis susistumdė su R. K. ir jam vieną kartą trenkė į galvą, o po to neprisimena kaip, bet trenkė ir antrą kartą. Tada R. K. ir A. T. pradėjo muštis. Vėliau R. K. jį išvarė iš namų, pripurškė į akis dujų, jis nukrito nuo laiptų. Netoliese buvusi mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo kartu su policija. Tokie jo parodymai buvo esminėse detalėse nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 70-72, 77-80, 86-87, 98-100). Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo R. K. parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų V. Š. bei N. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai, specialisto išvada.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog N. A. veikdamas kartu su A. T., sukėlė fizinį skausmą R. K. bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą. Teismas nustatė, kad kaltinamasis N. A. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam R. K. į petį ir veido sritį, šiuos smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko suprasdamas tokių veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad kaltinamojo N. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo N. A. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam N. A. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai.

Atsižvelgiant į kaltinamojo N. A. asmenybę, kuris anksčiau neteistas (2 t., b. l. 48-50), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 54-57), nedirbantis (2 t., b. l. 51-53), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 58), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 59), kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas sankcijoje numatytam (BK 46 straipsnio 2 dalis) vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas N. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 19 d. 22.40 val. iki 2021 m. sausio 20 d. 11.28 val. (2 t., b. l. 62, 65), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

N. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b. l. 101-102).

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. K. pareiškė 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nurodė, kad gydėsi, išgyveno stresą (1 t., b. l. 68).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-601-1072/2022 A. T. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to paties įvykio, nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš A. T. priteista 800 Eur suma R. K. naudai neturtinei žalai atlyginti. N. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su A. T., t. y. žala nukentėjusiajam padaryta bendrais A. T. ir N. A. veiksmais. Vadinasi, tarp N. A. ir A. T. padarytų nusikalstamų veiksmų, dėl kurių yra sprendžiamas klausimas šioje baudžiamojoje byloje ir tarp R. K. padarytos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kurioje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Taigi, jei vienas iš kaltininkų atlygina nukentėjusiajam visą žalą, žala laikoma atlyginta. Žalą atlyginęs asmuo turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš kito bendrininko, kad šis jam atlygintų tą piniginės sumos dalį, kurią jis atlygino už kitą asmenį (CK 6.9. straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kuriuo byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-147-648/2018).

Byloje nėra duomenų, kad A. T. būtų atlyginęs R. K. priteistą neturtinę žalą, todėl R. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš N. A. ir A. T., kuris nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 296,90 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 72-74). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis N. A. atsakingas už nukentėjusiojo R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, nustatytina, kad kaltinamasis turi atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo N. A. ir su juo kartu veikusio A. T. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Kaip jau minėta anksčiau, A. T. dėl to paties įvykio nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu. Minėtu nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš A. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 296,90 Eur turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos. Be to, baudžiamojoje byloje yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodyta, kad priteista 296,90 Eur turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad N. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su A. T., išlaidos dėl nukentėjusiojo R. K. gydymo priteistinos solidariai iš N. A. ir A. T., kuris nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo N. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 2 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo N. A. valstybės naudai 130 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (2 t., b. l. 142-146). Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. A. yra nedirbantis, teismas neturi duomenų apie jokias jo gaunamas pajamas, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pragyventi jam padeda teta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. A. netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su skaitmenine laikmena, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. A. 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 19 d. 22.40 val. iki 2021 m. sausio 20 d. 11.28 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Iš N. A. priteisti solidariai su A. T., nuteistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-601-1072/2022, nukentėjusiajam R. K. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš N. A. priteisti solidariai su A. T., nuteistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-601-1072/2022, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 296,90 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo N. A. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su skaitmenine laikmena, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti N. A., kad:

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

3. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas