Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalyje, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi V. Š. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas patenkintas ir V. Š. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti naują pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, ir teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teismui pateiktos medžiagos – 2014-08-11 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (64–66 b. l.) matyti, kad V. Š. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – hebefreninė šizofrenija. Iš 2015-10-20 VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro GKK išvados (146 b. l.) matyti, kad V. Š. dažnai patenka į ligoninę po konfliktų namuose, kurių metu būna agresyvus namiškių atžvilgiu, nuolat jiems grasina susidoroti, todėl kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba, kad V. Š. ambulatoriškai nesigydo, vaistų nevartoja dėl kritikos stokos būsenos atžvilgiu, kad V. Š. keletą kartų dėl būsenos pablogėjimo buvo gydytas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikoje: nuo 2014-02-24 iki 2014-08-22, nuo 2014-12-04 iki 2015-05-15, nuo 2015-06-05 iki 2015-06-30, nuo 2015-08-11 iki 2015-09-09, nuo 2015-09-25 iki 2015-10-15. Iš V. Š. psichinės būsenos aprašymo akto Nr. (6.8)-1-1338 (145 b. l.) matyti, kad V. Š. yra nerimąstingas, išblaškyto dėmesio, pasimetęs, dirglus, netvarkingas, kontaktas su juo formalus, jis nėra atviras, mąstymas nenuoseklus, neproduktyvus, lėto tempo, nuotaika pažeminta, emocijos nestabilios, intelektas žemas, asmenybė nebrandi, siaurų interesų, nesugebantis bendrauti su artimaisiais, nesuvokiantis savo blogo elgesio, nesugebantis dirbti, mokytis, nekritiškas būsenos atžvilgiu. Pateikta gydytojų išvada ir iš gydymo įstaigos pateikti dokumentai (118, 138–139, 140, 141–144 b. l.) liudija, kad V. Š. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra neveiksmingas – nuo 2014-12-03 V. Š. nebesilankė VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Kuršėnų poliklinikos psichiatro kabinete, nuolat yra gydomas stacionariai VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos ūmių būsenų skyriuje, o išleistas iš ligoninės į namus, juose pabūna vos kelias savaites. Teismo posėdyje dalyvavusi gydytoja psichiatrė O. B. patvirtino, kad V. Š. elgiasi neprognozuojamai, jis yra pavojingas aplinkai, nesigydo, nevartoja vaistų, nuo 2014-02-24 net penkis kartus buvo gydytas stacionariai, nes kėlė grėsmę savo motinai, nors stacionare jis elgiasi gražiai. Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad V. Š. psichinė sveikatos būklė nėra stabili, ji pablogėjo, gydytojai rekomenduoja pakeisti V. Š. taikomos priverčiamosios medicininės priemonės pobūdį – V. Š. gydyti psichiatrijos ligoninėje.

Skunde V. Š. motina S. Š. pripažįsta, kad jos sūnus yra sunkus ligonis, tačiau prašo jo nesiųsti gydytis į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, jo netraumuoti, nes jis nėra padaręs jokių nusikaltimų, be to, jai bus sudėtinga jį ten lankyti. Šie skundo argumentai nėra pakankami, kad panaikinti skundžiamą nutartį ir V. Š. palikti gydytis ambulatoriškai, nes iš bylos matyti, kad V. Š. ne vieną kartą smurtavo savo šeimos nario – močiutės atžvilgiu, nuolat gydomas ligoninės stacionare po konfliktų namuose, kurių metu būna agresyvus namiškių atžvilgiu, nuolat jiems grasina susidoroti, todėl kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba, paskirtų vaistų jis nevartoja, to neužtikrina ir jo motina. Be to, visuomenei pavojingas veikas įvykdę asmenys stacionariai stebimi bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. gydomi tik Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl S. Š. prašymas V. Š. gydyti ligoninėje, esančioje arčiau Šiaulių, negali būti tenkinamas.

Remiantis tuo kas išdėstyta bei atsižvelgiant į V. Š. gydančių gydytojų išvadą, jog V. Š. psichinė būklė pablogėjo, jo socialinis pavojingumas neišnykęs, jis pavojingas aplinkiniams, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją S. Š. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.