Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, neteistam, dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2014 m. vasario 23 d. apie 09.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, tyčia, laikydamas rankoje peilį, užsimodamas juo ir sakydamas nukentėjusiajai O. B. žodžius „Smogsiu“, grasino nužudyti nukentėjusiąją O. B. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai O. B. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tai, jog V. Š. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

Apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone (6-7 b. l.)

Nukentėjusioji O. B. teisme parodė, kad jai parėjus iš lauko anūkas stovėjo virtuvėje. Jis paėmė peilį ir atsisukęs į ją pasakė „kaip smogsiu“. Ji pradėjo verkti ir nuėjo į kambarį. Buvo rytas, viskas vyko namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namie buvo dukra, nepamena, ar anūkė buvo. Dukra tikriausia viską matė. Anūkas buvo virtuvėje ir pagrasino. Bijojo jo, gerai, kad jis nesmogė. Žino, kad jis yra gydomas. Jis nesiskaito žodžiais, duoda į bet kokį daiktą, trankosi. Jis yra neprotingas, pats nežino ką daro. Jis ankščiau yra sudavęs ranka, kumštelėjęs. Jam tai kaip žaidimas. Policiją iškvietė ji pati. Ankščiau taip pat yra kvietusi. Kuomet būna normalus, sutaria, priešiškumų jam nėra. Anūkas nuo vaikystės buvo kitoks nei kiti. Anūkas peilį paėmė nuo stalo, jis turėjo tokią mintį pagąsdinti, jis su peiliu užsimojo prieš ją. Dabar jis sako, kad nieko blogo nepadarė. Su dukra kalbėjosi, ji barė sūnų. Anūkas buvo blaivus. Jis negeria. Iki įvykio jautė, kad jis nėra normalus kaip visi. Jo psichinė būklė sukėlė baimę. Šiuo metu jis ieškosi darbo, bet nuvykus į pokalbius, mato, kad ne darbo žmogus. Jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad V. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, jog V. Š. grasinimai, t. y. veiksmai buvo nukreipti nukentėjusiosios O. B. atžvilgiu, ir jie buvo realūs. Nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką, kitas aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (peilio turėjimas rankoje, užsimojimas juo ir atitinkamų žodžių išsakymas), turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimai bus realiai įgyvendinti. Įvertinęs objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, teismas pripažįsta, jog V. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi nutarta V. Š. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (55-56 b. l.).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-123/2014 nurodyta, kad įtariamojo V. Š. pažintinė ir emocinė veikla sąlygota lėtinio psichikos sutrikimo-hebefreninės šizofrenijos. Įtariamojo V. Š. pažintinė ir emocinė veikla nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti sąlygota lėtinio psichikos sutrikimo-hebefreninės šizofrenijos. V. Š. negalėjo teisingai suvokti savo ir kitų asmenų atliekamų veiksmų, negalėjo juos teisingai valdyti, negali duoti adekvačius parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. V. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2014 metų vasario 23 dieną sirgo psichikos liga- hebefrenine šizofrenija. V. Š. nusikaltimo padarymo metu, t.y. 2014 metų vasario 23 dieną negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. V. Š. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu- hebefrenine šizofrenija. V. Š. šiuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Su V. Š. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą, negali atlikti bausmės. V. Š. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones- ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (64-66 b. l.)

Teisme ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, kad ekspertizę atliko 2014-08-11 kartu su kolege S. Š.. V. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – hebefrenine šizofrenija ir negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jis negali būti pilnavertis proceso dalyvis, todėl rekomendavo nedalyvauti procese. V. Š. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Išvada kategoriška. Hebefreninė šizofrenija – susirgimas priskiriamas prie nepagydomų lėtinių psichikos sutrikimų, galima pilna ar dalinė remisija, todėl medikamentinis gydymas būtinas. V. Š. savo veiksmų nusikaltimo padarymo metu nesuvokė, nes sirgo iki nusikalstamos veikos padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2014 m. vasario 23 d. negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, ir dabar nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, V. Š. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 str.). Todėl atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad V. Š. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Š. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

V. Š. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.