Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai, paaiškinimai ir argumentai

3. Trečiasis asmuo J. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3.1. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad atsakovas priteisto išlaikymo iki ieškovo pilnametystės taip pat neteikė, trečiasis asmuo bandė išlaikymą išsiieškoti per antstolę, tačiau antstolė išieškoti išlaikymo negalėjo, kadangi atsakovo bankinėje sąskaitoje yra tik socialinės išmokos ir pinigai vaikams, tuo tarpu jokių kitokių įplaukų nėra, atsakovas už jau priteistą išlaikymą yra skolingas 6 000 Eur. Nurodė, kad kai tik trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ieškovui priteisimo, atsakovas išėjo iš darbo apsaugos įmonėje, pradėjo dirbti privačiai „juodais pinigais“ tikslu, kad nebūtų galima iš jo išieškoti išlaikymo sūnui. Išlaikymas buvo priteistas skirtingomis sumomis, kadangi ir tuo metu atsakovas mokėsi, buvo studentas trečią ar ketvirtą kartą ir motyvavo, kad negali mokėti didesnio išlaikymo sūnui. Laiko, kad atsakovas taip elgiasi piktybiškai. Nurodė, kad atsakovo sugyventinė turi magistro išsilavinimą, tačiau niekur nedirba, o kas liečia jos invalidumą nurodė, kad ji, būdama po stuburo traumos dalyvauja sportinėse varžybose „Kovos be taisyklių“ ir dirba privačiai asmenine trenere, pagimdė du vaikus. Atsakovas turi profesiją staliaus – baldžiaus, studijavo psichologiją universitete, kurią po trijų metų metė, po to mokėsi teisę Kolegijoje, kurią irgi metė, baigė masažo specialybę, pagal kurią ir dirba neoficialiai. Jos žiniomis, neturi jokių rimtų problemų su sveikata. Nurodė, kad trečiasis asmuo turi butą, garažą, jos pajamas sudaro apie 1 700 Eur, ji dirba trijose darbovietėse, kad galėtų išlaikyti save ir sūnų. Taip pat pati turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių nuolat vartoja medikamentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina – J. P., tėvas – A. P. (el. b. l. 8). 2018 m. balandžio 10 d. civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ir papildymo įrašas Nr. 272 patvirtina, kad 2018 m. balandžio 10 d. ieškovas pasikeitė pavardę iš P. į K. (el. b. l. 29-30), jo gyvenamoji vieta nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) ( el. b. l. 31).

5. 2015 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4524-752/2015 buvo patvirtinta J. P. ir A. P. taikos sutartis, pagal kurią A. P. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. P. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. po 140 Eur; laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. po 100 Eur; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. po 200 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki sūnaus pilnametystės po 150 Eur (2020 m. vasario 10 d. DOK-18922 priedas).

6. 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje 2YT-29833-752/2016, buvo nutraukta J. P. ir A. P. santuoka bendru sutikimu, tuo metu nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatant su motina J. P. (el. b. l. 9–11).

7. 2019 m. lapkričio 19 d. Kauno Technologijos Universiteto Inžinerijos licėjaus pažymoje nurodyta, kad ieškovas mokosi Licėjaus IV b gimnazijos klasėje pagal vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą; brandos egzaminų sesija baigiasi (duomenys neskelbtini); taip pat nurodyta, kad A. K. aktyviai dalyvauja inžinerinėje veikloje: 2017–2019 m. respublikiniame konkurse „Fizikos bandymai aplink mus“ laimėjo dvi I-as ir vieną II-ą vietas. Minėtame Licėjuje ieškovas mokėsi ir III a gimnazijos klasėje, t. y. , kai tapo pilnamečiu (el. b. l. 14, 15). Padėkos patvirtina tai, kad ieškovas aktyviai dalyvauja ne tik inžinerinėje veikloje, bet yra aktyvus ir sėkmingas ir kitokio pobūdžio varžybose bei konkursuose (el. b. l. 16–24). 2020 m. liepos 16 d. Kauno Technologijos Universiteto Inžinerijos licėjaus pažymoje nurodyta, kad brandos egzaminų sesija baigiasi 2020 m. rugpjūčio 4 d., brandos atestatų išdavimas 2020 m. rugpjūčio 11 d. (el. b. l. 148).

8. Ieškovas pateikė savo poreikių lentelę (2020 m. sausio 28 d. DOK- 13067)), pagal kurią matyti, jog ieškovui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 250 Eur suma maistui namuose ir mokykloje, 100 Eur mokymosi priemonėms ir korepetitoriams, 65 Eur už ryšio paslaugas, 60–70 Eur komunaliniams mokesčiams, 50 Eur laisvalaikiui, sportui, įrangai, 20 Eur sveikatos priežiūrai, 10 Eur higienos priemonėms, kas sudaro 560 Eur. Vertintina ir tai, kad į šias išlaidas neįtrauktos išlaidos aprangai ir avalynei.

9. Ieškovo motina trečiasis asmuo J. P. nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini); dirba keliose darbovietėse, jos pajamas sudaro apie 1 700,00 Eur į rankas per mėnesį (2020 m. vasario 10 d. DOK-18922 priedai). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir civilinės metrikacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad atsakovo A. P. ir I. K. šeima yra socialiai remtina, nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 spalio 1 d. buvo mokama socialinė pašalpa (el. b l. 130). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma patvirtina, kad šiai šeimai socialinė pašalpa paskirta ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. (el. b. l. 138).; atsakovo šeima susideda iš sugyventinės I. K. ir dviejų sūnų – S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A., gimusio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 131). Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas patvirtina tai, kad atsakovas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017 m. sausio 1 d. yra vaiko auginimo iki 3 metų atostogose, jo mėnesines pajamas sudaro 214,32 Eur (el. b. l. 46–51); atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (el. b. l. 45, 52). Metinės pelno mokesčio deklaracijos patvirtina, kad 2018 ir 2019 metais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pajamų neturėjo (el. b. l. 132-137).

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbių aplinkybių sąvoka įstatyme nedetalizuojama, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmės byloje, priteisiant išlaikymą pilnamečiui asmeniui, nustatoma pagal individualios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, jog tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiui ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: 1) vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; 2) vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-204/2009; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-368/2017).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini), tačiau jis ir toliau mokėsi ir siekė vidurinio išsilavinimo gimnazijoje ir bylos nagrinėjimo metu buvo paskutinėje (IV) gimnazijos klasėje, kurią baigė 2018 m. rugpjūčio 11 d.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus, arba leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Taigi, ieškovas atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą – mokosi gimnazijoje, siekia vidurinio išsilavinimo, jo mokymasis atitinka pažangaus mokymosi kriterijus, ieškovas aktyviai dalyvauja ir papildomuose užsiėmimuose– konkursuose, varžybose ir siekia maksimaliai geriausių rezultatų.

13. Materialinė parama pilnamečiam vaikui teikiama nustačius tokios paramos būtinumą, tačiau tai nėra susiję su reikalingumu nustatyti sunkią materialinę padėtį. Kadangi ieškovas mokėsi gimnazijoje dienos metu, tai jo galimybės dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui buvo ribotos. Dėl kasdien vykstančių pamokų ir poreikio jas lankyti, ieškovas turėjo didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi bei namų darbų atlikimui, ruoštis abitūros egzaminams. Taigi ieškovas negalėjo dirbti darbo dienomis. Produktyviam mokymuisi reikalingas adekvatus poilsio laikas, todėl būtų nepagrįsta pripažinti, kad ieškovas galėtų dirbti po pamokų ar savaitgaliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, jog jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjas siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas gyvena kartu su mama, jis neturi turto ir lėšų pragyvenimui, todėl akivaizdu, kad prašančiam išlaikymo pilnamečiam ieškovui išlaikymas buvo būtinas, jo materialinė padėtis nebuvo gera, todėl jau įgijusiam visišką civilinį veiksnumą ieškovui buvo būtina tėvų parama, kol jis baigs mokslus. Nuo dienos, kai ieškovas tapo pilnamečiu, jį visiškai išlaikė jo motina, trečiasis asmuo J. P..

15. Prašydamas priteisti išlaikymą, ieškovas, nurodė būtiniausių savo poreikių patenkinimui reikalingą per mėnesį sumą – apie 580,00 Eur. Nurodyti poreikiai iš esmės yra protingi, atitinka 18–19 metų vaikino, besimokančio paskutinėje gimnazijos klasėje, o taip pat užsiimančio kitomis papildomomis veiklomis, poreikių pobūdį, nėra dirbtinai išpūsto dydžio, o prieštaravimų dėl jų atsakovas teismui nepateikė.

16. Pasisakant dėl aplinkybės, ar atsakovas gali (turi galimybių) mokėti ieškovui jo prašomą išlaikymą, nepablogindamas savo ir kitų jo išlaikomų asmenų turtinės padėties, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo: „[...] atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos“.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis, 3.192 straipsnis). Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra niekur nedirbantis, gyvenantis tik iš valstybės skiriamų išmokų, kurias sudaro apie 320 Eur jo keturių asmenų šeimai. Nors atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau parengiamojo posėdžio metu nurodė įvairias aplinkybes, dėl kurių nei jis, nei jo sugyventinė negali susirasti darbo, taip pat negalėjo atsakyti į teismo klausimą, ar jo sugyventinė turi kokio nors turto, tačiau teismui pasiūlius atsakovui pateikti jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, atsakovas pareiškė, kad jokių įrodymų daugiau neteiks. Esant tokiai situacijai teismas laiko, kad atsakovas neįrodė, jog jis dėl savo sveikatos būklės negali susirasti darbo, t. y. atsakovas yra sveikas ir darbingas. Atsakovas neįrodė teismui, kad jo sugyventinė nedirba dėl to, kad yra bent iš dalies nedarbinga ar yra kokios kitos kliūtys susirasti jai darbą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad atsakovo šeimai mokamos socialinės išmokos leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovas ir jo sugyventinė neturi oficialaus darbo, tačiau tuo pačiu neatmestina ir trečiojo asmens J. P. nurodyta aplinkybė, kad jos žiniomis, atsakovas ir jo sugyventinė dirba nelegaliai, siekdami išvengti išieškojimo pagal teismo jau priteistą išlaikymą ieškovui. Taigi, atsakovas yra vidutinio amžiaus darbingas žmogus, turintis ne vieną paklausią profesiją, todėl teismo nuomone, gali pilnai vykdyti savo pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį jo sūnus, būdamas moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad nors ieškovo tėvo turtinė padėtis faktiškai rodoma kaip sunki, tačiau nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jog atsakovas negali ar yra nepajėgus jos pagerinti, leidžia daryti teismui tikėtiną išvadą, kad tokia turtinė padėtis yra sukurta sąmoningai, tikslu išvengti mokėti išlaikymą ieškovui. Konstatuotina, kad yra ir antroji CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga paramai gauti.

20. Teismui nustačius, kad ieškovo nurodyta jam reikalinga mėnesiui 580,00 Eur suma objektyviai atitinka tokio amžiaus asmens poreikius (Sprendimo 15 punktas), o ieškovas iš atsakovo prašo priteisti po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas reiškia, ženkliai mažiau nei pusę reikalingos sumos, teismas laiko, kad atsakovas turi pareigą tokią išlaikymo sumą mokėti.

21. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio asmens poreikius bei galimybes gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, įvertinęs tai, kad ieškovas nors ir pilnametis, bet ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo ir mokėsi gimnazijoje, siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, įvertinant tai, kad ieškovui parama buvo reikalinga, nes jis pats negalėjo pasirūpinti savo išlaikymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), mano, kad atsakovas gali pilnamečiui sūnui teikti išlaikymą po 225,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 3.192¹ straipsnis).

22. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

23. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad valstybė byloje patyrė 437,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (el. b. l. 144). Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 437,00 Eur už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

25. Bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo mokėtinas 60,75 Eur (225,00 Eur x 12 mėn. = 2 700,00 Eur; 2 700,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 60,75 Eur) žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 60,75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Valstybei iš atsakovo priteistinos 9,02 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą (paramą) jo pilnamečiam sūnui ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jis įgis vidurinį išsilavinimą ir bus ne vyresnis negu 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 437,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas už ieškovui byloje suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 60,75 Eur (šešiasdešimties eurų 75 ct) žyminį mokestį ir 9,02 Eur (devynių eurų 2 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.