Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-06-13 · Civilinė byla Nr. eB2-387-357/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-13
Bylos Nr.
eB2-387-357/2022
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00153-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Suinteresuotas asmuo
M. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-387-357/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00153-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.3.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tasrina“ nemokumo administratorės R. Ž. pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tasrina“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo M. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Tasrina“ nemokumo administratorė R. Ž. prašo: 1) pripažinti BUAB „Tasrina“ bankrotą tyčiniu; 2) pripažinti, kad tyčinis BUAB „Tasrina“ bankrotas sukeltas M. Ž. veikimu ir/ar neveikimu.

2. Nurodo, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes bendrovės vadovas M. Ž., kuris ėjo vadovo pareigas nuo 2018-05-15 iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pasisavino 8 517 Eur lėšas jas persivedęs į savo asmeninę sąskaitą be pateisinamos priežasties nors tuo tarpu jau buvo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog bendrovėje neliktų jokių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti BUAB „Tasrina“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.

3. Pažymi, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Darbo ginčų komisijai buvo teikiami klaidingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, taip sąmoningai slepiamas dirbtas darbuotojų laikas ir už tą laiką mokėtinas darbo užmokestis bei su juo susiję mokesčiai. Vienintelė BUAB „Tasrina“ finansinė ataskaita, pateikta Registrų centrui yra už 2018 metus. UAB „Tasrina“ įregistruota buvo 2018-05-11. Nepateiktos finansinės ataskaitos už 2019 ir 2020 metus bei nepateikta finansinė ataskaita nemokumo administratorei nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai. Deklaracijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo teikiamos neteisingos, tai pažymėta Darbo ginčų komisijos sprendimuose. Įmonės vadovas nevykdė 2019-11-05 Darbo ginčų komisijos sprendimų įpareigojimų patikslinti duomenis apie darbuotojų atleidimo datą ir priskaičiuotą darbo užmokestį. Šis pareigos pažeidimas buvo sąmoningas siekiant išvengti įsipareigojimų mąsto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bankroto procese nemokumo administratorei patikslinus deklaracijas pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus, finansinis įsipareigojimus Valstybinio socialinio fondo valdybai padidėjo iki 1726,44 Eur. Bendrovės vadovas nevykdė įstatymo ir teismo nustatytų pareigų, neperdavė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl šios priežasties administratorė neturi galimybės įvertinti sudarytų sandorių teisėtumo ir nustatyti nemokumą sukėlusias priežastis. Daro išvadą, kad buvęs valdymo organas siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tai sudaro savarankišką pagrindą pagal JANĮ 70 str. 2 d. 4 p. pripažinti bankrotą tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

Bankroto administratorės prašymas BUAB „Tasrina“ bankrotą pripažinti tyčiniu tenkinamas.

4. Pareiškėja BUAB „Tasrina“ nemokumo administratorė R. Ž. tyčinio bankroto požymiais laiko sąmoningai netinkamą įmonės valdymą, įmonės vadovui be priežasties persivedus įmonės turėtas lėšas, netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinės atskaitomybės duomenų neperdavimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Minėti veiksmai atlikti galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ).

5. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

6. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi, tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

7. Įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis); žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šių asmenų veikimo ar neveikimo ir šie kreditoriai CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 29 punktas).

8. Atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, galima teigti, kad šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau savaime įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra susijęs su pagrindinio bankroto proceso tikslo – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus – pasiekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

9. Įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei teismas nustato įstatyme nurodytus tyčinio bankroto požymius. Tokie tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse. Pažymėtina, kad nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti. JANĮ tyčinio bankroto požymiai reglamentuojami šio įstatymo 70 straipsnio 1–2 dalyse.

10. Sprendžiant dėl JANĮ 155 straipsnio 1 dalies teisės normos taikymo nagrinėjamu atveju, reikia atsižvelgti ir į bendrąsias teisės aktų taikymo laiko atžvilgiu taisykles. CPK 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu. Priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė).

11. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tasrina“, nemokumo administratore paskyrė R. Ž.. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi UAB „Tasrina“ likviduota dėl bankroto, likviduojamos UAB „Tasrina“ patvirtinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai 7865,75 Eur sumai.

12. Nagrinėjamu atveju teismas turi atsakovės UAB „Tasrina“ 2018 metų balansą, pagal kurį atsakovės turtas sudarė 2 278 Eur (jį sudaro per vienerius metus gautinos sumos), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 566 Eur. Pagal UAB „Tasrina“ 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 1 788 Eur nuostolį. Revizitai.lt duomenimis, atsakovė nuo 2019 m. lapkričio 23 d. neturi apdraustų darbuotojų, nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. atsakovė turėjo 273,04 Eur socialinio draudimo skolą.

13. Nustatyta, kad bankroto procese nemokumo administratorė gavo UAB „Tasrina“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, kad nuo 2018-06-05 iki 2019-11-19 M. Ž. buvo pervesta iš viso 17 618,85 Eur suma. Nustatyta, kad M. Ž. grąžino į minimą sąskaitą iš viso 5095 Eur, o 4006,85 Eur buvo jam išmokėtos lėšos, susijusios su darbo užmokesčiu ir komandiruotpinigiais. Taigi, nemokumo administratorė teisingai nurodo, kad M. Ž. be pateisinamos priežasties ir be jokių dokumentų savo reikmėms iš UAB „Tasrina“ banko sąskaitos išsimokėjo 8 517,00 Eur sumą (17618,85 Eur - 5095 Eur - 4006,85 Eur). Nemokumo administratorė teismui pateikė piniginių lėšų išmokėjimo suvestinę, kurioje fiksuoti visi M. Ž. atlikti mokėjimai ir jo paties grąžintos sumos.

14. Remiantis 2018 metų balansu, UAB „Tasrina“ nuo 2018-12-31 jau turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. UAB „Tasrina“ už suteiktas UAB „Bitė Lietuva“ paslaugas neatsiskaitinėjo nuo 2018-10-31. 2018-12-31 pradelstas įsipareigojimas UAB „Bitė Lietuva“ sudarė 86,72 Eur (2018-11-30 išrašyta PVM sąskaita - faktūra serija TA Nr. 0038752529. Pagal šią PVM sąskaitą - faktūrą pareiga susimokėti UAB „Tasrina“ kilo iki 2018-12-31).

15. Vienintelė finansinė ataskaita Registrų centrui yra pateikta tik už 2018 metus. UAB „Tasrina“ įregistruota buvo 2018-05-11. Pagal Registrų centrui pateiktą balansą matyti, kad įmonė 2018-12-31 neturėjo jokio turto. Balanse nurodoma tik 2282 Eur dydžio gautinos sumos. Nors gautinos sumos yra laikytinos įmonės turtu, teismas neturi jokių duomenų, iš kurių galėtų spręsti, jog 2282 Eur gautinas sumas UAB „Tasrina“ būtų turėjusi realias galimybes atgauti. Taip pat nustatyta, kad nemokumo administratorė negali identifikuoti 2282 Eur gautinos sumos, nes įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir jokios sutartys neperduotos nemokumo administratorei iki šiol. Taigi, 2018-12-31 UAB „Tasrina“ neturėjo jokių piniginių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, o gautinų sumų reali atgavimo tikimybė nebuvo aiški. UAB „Tasrina“ balanse už 2018 metus nurodyta, kad 2018-12-31 turėjo 1566 Eur dydžio įsipareigojimų, tačiau teismas, sutikdamas su nemokumo administratorės pozicija, konstatuoja, kad įsipareigojimų dydis nėra tikslus 2018 metų balanse. Iš aiškinamojo rašto, pridėto prie finansinės ataskaitos matyti, kad 1351 Eur dydžio įsipareigojimas yra Valstybinio socialinio fondo valdybai už darbuotojų socialinį draudimą bei 23 Eur delspinigiai, kas rodo, kad ši suma 2018-12-31 jau buvo pradelsta, bei 192 Eur įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai už gyventojų pajamų mokestį. Į balanse nurodytus įsipareigojimus nėra įtrauktų įsipareigojimų UAB „Bitė Lietuva“, kurie 2018-12-31 duomenimis sudarė 122,62 Eur, o 86,72 Eur iš jų jau buvo pradelsti. Taigi, laikytina, kad 2018-12-31 įmonė buvo pradelsusi 1437,72 Eur (1351 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 86,72 Eur UAB „Bitė Lietuva“), kas rodo, kad įmonė buvo nemoki pagal tuo metu galiojusį ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, numatančią, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas nustatė, kad turimais duomenimis, 2018-12-31 BUAB „Tasrina“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 1437,72 Eur sumą ir ji viršijo pusę įmonės turimo turto, t. y. 2282 Eur. Taigi, įmonė realiai buvo nemoki 2018-12-31 d.

16. Nustatyta, kad BUAB „Tasrina“, turint įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams, biudžetui ir darbuotojams jau 2019-09-01, atliko mokėjimus M. Ž. iki 2019-11-19, kas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir sąlygojo aplinkybę, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo panaikintos.

17. BUAB „Tasrina“ 2018-12-31 esant nemokiai, įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų finansinei situacijai gerinti, savo veiksmais įmonės padėti blogino. Matyti, kad per 2019 ir 2020 metus įmonės finansinė padėtis buvo bloginama M. Ž. iš įmonės sau išmokėjimus 8 517,00 Eur sumą be tokius mokėjimus pateisinančių dokumentų. Teismo vertinimu, šiuos aptartus veiksmus, nukreiptus prieš įmonę, M. Ž. atliko sąmoningai.

18. Nemokumo administratorė byloje įrodė, kad BUAB „Tasrina“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Nustatyta, kad į Darbo ginčų komisiją kreipėsi du BUAB „Tasrina“ darbuotojai dėl jiems neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių lėšų priteisimo. Darbo ginčų komisija 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu konstatavo, kad į darbo bylą pateikta darbo sutartis buvo be darbuotojų (A. K. ir S. B.) parašų; M. Ž. pateikė klaidingus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių į užsienį, kai tuo tarpu jokių komandiruočių nebuvo, o asmenys gyveno užsienyje. Taigi, komandiruočių atveju M. Ž. siekė išvengti mokesčių, susijusių su darbo užmokesčiu, mokėjimo, kas turimais duomenimis sudarė 1726,44 Eur (patikslintas padidėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinis reikalavimas). Pažymėtina, kad darbo ginčo byloje net kelis kartus buvo tikslinamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir komandiruočių dienpinigių ir kitų išlaidų priskaičiavimų žiniaraštis.

19. Byloje nustatyta, kad M. Ž. nevedė buhalterinės apskaitos nuo 2019-01-01, neruošė ir neteikė finansinių ataskaitų Registrų centrui nei už 2019, nei už 2020 metus. Taip pat nustatyta, kad M. Ž. neparuošė finansinių ataskaitų nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperdavė nemokumo administratorei jokių buhalterinių registrų. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi skyrė 500 Eur baudą M. Ž. už dokumentų neperdavimą, tačiau ir po minėtos nutarties M. Ž. neperdavė nemokumo administratorei reikalingų įmonės duomenų. Bankrutuojančios bendrovės dokumentų neperdavimas administratorei gali būti laikomas kaip savarankiškas pagrindas pripažinti tokios bendrovės bankrotą tyčiniu. Teismų praktikoje aiškinama, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui jos valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 ir 2 p.), kad pareigą pagrįsti svarbumą priežasčių, kurios nulėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai; kad sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-17 nutartis, priimta c. b. Nr. 2-192-157/2017; 2016-01-21 nutartis, priimta c. b. Nr. 2-163-381/2016; 2015-01-09 nutartis, priimta c. b. Nr. 2-217-381/2015).

20. Nemokumo administratorė bankroto proceso metu nustatė, kad įmonė jokio turto nuo jos įkūrimo neįsigijo. Tuo tarpu įmonės įsipareigojimai augo. Per 2019 metus įmonės įsipareigojimų padidėjo 7 077,44 Eur (UAB „Bitė Lietuva“ 515,44 Eur, A. K. 2 396 Eur, S. B. 2 396 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 1 726,44 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija 43,56 Eur). Per 2020 metus kreditorinių reikalavimų papildomai padaugėjo dar mažiausiai 134,57 Eur, nes vykdomasis dokumentas dėl neišmokėto darbo užmokesčio buvo perduotas antstolei vykdyti, nuolatos didėjo delspinigiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, UAB „Tasrina“ buvo valdoma taip, kad per 2018 ir 2019 metus neliko jokių įmonės lėšų, į kurias kreditoriai galėtų nukreipti savo finansinius reikalavimus.

21. Jeigu M. Ž. 2018-12-31 būtų pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kreditorių finansiniai reikalavimai nebūtų padidėję daugiau nei 7212 Eur suma. Nustatyta, kad UAB „Tasrina“ atžvilgiu nuo 2018-10-24 jau buvo vykdomi priverstiniai skolų valstybinėms institucijoms nurašymo veiksmai per PLAIS sistemą. Iš UAB „Tasrina“ AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad priverstinis skolų nurašymas vyko 2018 m. spalio, gruodžio mėnesiais, 2019 m. balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio mėnesiais. Ši aplinkybė rodo, kad įmonės vadovas nemokėjo laiku mokesčių, susijusių su darbo užmokesčiu ir nebuvo atidus ir rūpestingas.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277- 313/2016, 24 punktas). Dėl to, teismas pareiškėjos prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi nagrinėti pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį pareiškėjos nurodomų veiksmų atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ nuostatas.

23. Teismas, įvertinęs visus išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nemokumo administratorė įrodė šiuos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus tyčinio bankroto požymius: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus sudarydamas nuostolingus sandorius, tai įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

25. Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, pripažįsta BUAB „Tasrina“ bankrotą tyčiniu, taip pat pripažįsta, kad tyčinis BUAB „Tasrina“ bankrotas sukeltas M. Ž. veikimu ir/ar neveikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tasrina“, juridinio asmens kodas 304842358, bankrotą tyčiniu.

Pripažinti, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tasrina“ tyčinį bankrotą sukėlė M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiksmai.

Sprendimo kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Rasa Bartašienė