Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-124-1121/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-03-28
Bylos Nr.: 1A-124-1121/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26513-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: I. D.
Advokatai: Rita Balsevičė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-1121/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26513-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Paulius Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,nuteistosios I. D. gynėjai advokatei Ritai Balsevičei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. D. gynėjos advokatės Ritos Balsevičės (toliau – gynėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo –

I. D. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika padarytą 800 (aštuonių šimtų) Eur turtinę žalą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista J. P. iš I. D. 800 (aštuoni šimtai) Eur turtinei žalai ir 500 (penki šimtai) neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. I. D. mušdama ar kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: ji, 2021 m. liepos 29 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugriebė J. P. kairę ranką ir ją suspaudė, sudavė du kartus delnu į veidą, tris kartus spyrė į pilvą ir į kairę koją, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą, bei ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, padarydama nukentėjusiajai J. P. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje šlaunyje, tokiu būdu padarė J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Gynėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį I. D. atžvilgiu, nenustačius jos veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą. Netenkinus šio prašymo, prašoma nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

3. Pasak gynėjos, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje ištirtus įrodymus, nepašalinus akivaizdžių jų tarpusavio prieštaravimų, I. D. kaltę grindžiant išimtinai nukentėjusiosios nepatikimais ir prieštaringais parodymais, kuriuos paneigia kita byloje esanti medžiaga bei pirmosios instancijos teismui tinkamai nemotyvuojant savo išvadų dėl įrodymų vertinimo. Tokiu būdu pažeisti nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principai, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 dalies nuostatos.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad įrodyta, jog I. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nepašalino akivaizdžių tarp įrodymų esančių prieštaravimų, neatsižvelgė į gynybos argumentus dėl įrodymų nepatikimumo, neteisėtai nenurodė motyvų, kodėl tam tikrus įrodymus laiko patikimais, o kitus laiko nepatikimais ir juos atmeta. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis arba spėjimais – kiekviena versija turi būti patikrinta ir įvertinta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nuteistoji ir nukentėjusioji apklausų metu davė iš esmės skirtingus parodymus apie konflikto priežastį ir jo eigą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skirti pakankamai dėmesio nuosprendžio motyvavimui ir plačiau paaiškinti, kodėl esamus įrodymus laiko pakankamais, tačiau to nepadarė.

5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skundžiamame nuosprendyje pateiktas I. D. veiksmų kvalifikavimas formaliai nurašytas nuo kaltinamojo akto, kai teisminio nagrinėjimo metu buvo paneigtas tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas, suabejota jų teisingumu tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo G. R. parodymų pagalba, tačiau šie parodymai nebuvo vertinti. Kita vertus, tiesiogiai įvykio nemačiusios liudytojos J. P. parodymams buvo suteikta didelė įrodomoji reikšmė, nors apie įvykį ji sužinojo iš nukentėjusiosios.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, iš esmės rėmėsi vien nukentėjusiosios prieštaringais parodymais, kurie nebuvo pašalinti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai iš esmės sutampa, yra nepagrįsta, prieštarauja bylos nagrinėjimo metu užfiksuotiems duomenims. Nukentėjusiosios parodymai buvo kelis kartus keičiami ikiteisminio tyrimo metu, kada ji nurodė kitokią įvykių eigą, trauminių poveikių seką, jų kiekį, be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, prieštaraujančias kaltinamajame akte esančioms faktinėms aplinkybėms. Tokie parodymų neatitikimai vertintini kaip esminiai, nes tik smulkių detalių prieštaravimai laikytini neesminiais. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji negalėjo patikslinti, kokiais konkrečiais jos parodymais turėtų būti vadovaujamasi priimant nuosprendį. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji davė ankstesniems parodymams iš esmės prieštaraujančius parodymus, kas paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa.

7. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje pripažino davusi melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl to, kad liudytojas G. R. nieko nematė, nes „nenorėjo berniuko velti“, o tai turėtų būti vertintina kritiškai nustatant kitų nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir objektyvumą. Kvestionuotini ir nukentėjusiosios parodymai dėl to, kad jos organizmas specifiškai reaguoja į traumas ir iš karto atsiranda mėlynės, nes nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių pašalinti abejones dėl nukentėjusiosios organizmo ypatumų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad po įvykio nukentėjusioji nekvietė nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos. Nukentėjusiosios parodymai, kad ji laukė kol I. D. atsiprašys, todėl delsė kreiptis į šias tarnybas, vertintini kritiškai. Aplinkybė, jog iš karto po tariamo sumušimo nekviečiamos pagalbos tarnybos, paprastai vertinama kritiškai, kaltinamųjų naudai kitų įrodymų visete. Prieštaravimai tarp nukentėjusiosios parodymų yra esminiai, nebuvo pašalinti pirmosios instancijos teismo, kuris turėjo ir galėjo tai padaryti, o to nepadarius negalėjo jais grįsti I. D. kaltės.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su liudytojo G. R. parodymų vertinimu, nes tiesioginis konflikto liudininkas nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų ar kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, o jas paneigė, kadangi nepatvirtino nei vieno smurtinio veiksmo iš I. D. pusės nukentėjusiosios atžvilgiu, nors konfliktą stebėjo nuo jo pradžios apie 10 minučių. I. D. ir G. R. parodymai didžiąja dalimi sutampa, jie turėjo būti itin kruopščiai ištirti ir įvertinti kitų įrodymų visumoje, tačiau tai nebuvo padaryta. G. R. nepatvirtino staigaus nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimo, nors nukentėjusioji ir liudytoja J. P. parodė, kad mėlynės buvo labai ryškios, juodos, taigi jų būtų neįmanoma nepastebėti. G. R. patvirtino, kad įvykio dienos vakare iš I. D. gavo šiai padarytų sužalojimų nuotraukas ir suprato, kad sužalojimai atsirado įvykusio konflikto rezultate. Šias nuotraukas I. D. pateikė ir pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl jų vertinimo nepasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje nenurodyta jų atmetimo motyvų.

9. Liudytojos J. P. parodymai yra išvestiniai iš nukentėjusiosios. Kadangi nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, nepatikimi ir galimai melagingi, todėl kritiškai vertintini ir liudytojos parodymai. Parodymuose egzistuoja akivaizdūs nepašalinti prieštaravimai, o parodymų keitimo sutapimas parodo tarp nukentėjusiosios ir liudytojos buvusį susitarimą dėl parodymų suderinimo. Liudytojos parodymai, jog ji nematė nukentėjusiosios kieme G. R. ar jo automobilio, neatitinka tikrovės, kadangi liudytoja nurodė, kad matė iš kiemo išeinančią I. D., todėl negalėjo nematyti G. R., kuris išėjo po jos. Liudytojos parodymai dėl ant nukentėjusiosios žasto, rankos ir kojų esančių sumušimo žymių yra nenuoseklūs.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino specialisto išvadoje užfiksuotas aplinkybes ir nepagrįstai jas pripažino pagrindžiančiomis I. D. kaltę. Nukentėjusiosios sužalojimai, remiantis specialisto išvada, galėjo atsirasti tiek liepos 29 d. įvykio metu, tačiau galėjo atsirasti ir laikotarpiu nuo liepos 28 d. iki liepos 31 d. Taip pat išvadoje konstatuota, kad sužalojimai atsirado nuo mušimo kietu buku daiktu, kas neatitinka nukentėjusiosios nurodyto trauminio poveikio mechanizmo. Specialistas taip pat nenustatė sužalojimų pilvo, pakaušio, lūpos srityje, nors nukentėjusioji nurodė šias vietas kaip paveiktas I. D. trauminiais veiksmais, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiosios dantis pradėjo klibėti būtent trauminio poveikio rezultate. Specialisto išvada yra tariama, o ne kategoriška, taigi nepatvirtina, kad būtent I. D. veiksmų rezultate atsirado sužalojimai.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad I. D. pateikta versija dėl jos smūgio koja į dešinį nukentėjusiosios šoną yra gynybinė taktika, naudojama norint išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kitų motyvų dėl I. D. parodymų atmetimo pirmosios instancijos teismas nepateikė. I. D. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius, nuoseklius, neprieštaringus parodymus, pateikė papildomus įrodymus byloje, tačiau jie neaptarti ir neįvertinti.

12. Nukentėjusioji į medikus dėl dešinės kojos sumušimo niekada nesikreipė, apie tai nesakė nei liudytojai J. P., nei ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu. Dešinės kojos sužalojimas taip pat neužfiksuotas specialisto išvadoje, kas leidžia teigti, jog nenustatytas visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimas, taigi nesukelti ir pavojingi padariniai. Nurodytas smūgis buvo suduotas reaguojant į provokuojantį elgesį bei ginant save ir negimusio vaiko sveikatą. Nukentėjusioji pirmoji pradėjo smurtauti prieš I. D., varė šią iš savo kiemo, smogė į veidą ir taip sugadino jos akinius. I. D. veiksmai vertintini kaip padaryti esant giliam emociniam sukrėtimui, šokui, ginant save ir savo vaiką nuo agresyvaus nukentėjusiosios puolimo, todėl negali būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnį. Neatsirado įstatymo reikalaujami padariniai – fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, nenustatyta tyčia. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės dėl I. D. kaltės, o inkriminuotas kaltinimas nepasitvirtino, todėl ji išteisintina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, priteisdamas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą pilna apimtimi. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp I. D. atliktų veiksmų ir nukentėjusiosios danties klibėjimo. Specialisto išvadoje taip pat nebuvo konstatuota, kad dantis kliba I. D. trauminio poveikio rezultate, todėl darytina išvada, kad neįrodyta, jog dantis pradėjo klibėti būtent dėl I. D. veiksmų. 31-as dantis, kuriam nustatyta reikalinga implantacija, yra apatinėje žmogaus žandikaulio juostoje, kai nukentėjusioji nurodė, kad mėlynė jai buvo atsiradusi virš lūpos, taigi apatinis dantis niekaip negalėjo būti paveiktas nuo tokio tariamo smūgio. Nukentėjusioji į odontologijos kliniką kreipėsi praėjus pusantro mėnesio nuo įvykio, nors teigė, kad iš karto po įvykio pajuto danties klibėjimą ir skausmą. Bylos duomenimis nenustatyta, kad iki konflikto su I. D. nukentėjusioji neturėjo problemų su dantimi, neįrodyta, kad nuteistosios neteisėtų veiksmų rezultate dantis pradėjo klibėti bei neįrodytas turtinės žalos atsiradimo faktas ir dydis.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, todėl nesutiktina su sprendimu iš I. D. priteisti ir neturtinę žalą pilna apimtimi. Nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad patyrė nurodytą neturtinę žalą, kokiu būdu ji pasireiškė ir panašių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas pats sugalvojo, kokiais veiksmais neturtinė žala galėjo pasireikšti, kas yra ne tik neteisėta, nepagrįsta, neteisinga, bet pažeidžia ir rungimosi principą. Per daug sureikšmintas vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų – padariniai. Neatsižvelgta į kitas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Neturtinės žalos atsiradimo aplinkybės turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis, tačiau šiuo atveju nukentėjusioji ne tik tokių duomenų nepateikė, tačiau ir nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį, o tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės.

15. Pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistosios turtinės padėties nustatydamas neturtinės žalos dydį, t. y. ji nedirba, laukiasi, registruota Užimtumo tarnyboje, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, jos mėnesinės išmokos siekia 300 Eur. Bylose, kuriose konstatuota, kad nukentėjusiojo elgesys kaltinamojo atžvilgiu buvo provokuojantis ar turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažinamas. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad I. D. įpareigojama per 5 mėnesius atlyginti priteistą žalą, teismas išaiškino, kad įsiteisėjus nuosprendžiui nukentėjusioji gali kreiptis priverstinio išieškojimo į antstolį ir nesulaukusi šio termino pabaigos.

16. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

17. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji neneigia, jog vieną kartą spyrė nukentėjusiajai, tačiau tai turi būti vertinama kaip gynyba ir atsakas į nukentėjusiosios veiksmus, kas nelaikytina nusikalstama veika BK 140 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliaciniame skunde akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė I. D. inkriminuotus smurtinio pobūdžio veiksmus kaip nekeliančius jokių abejonių, skundžiamame nuosprendyje formaliai atkartodamas kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų, nes vieniems įrodymams suteikė išimtinę reikšmę, o kitus be jokio pagrįsto pagrindo atmetė.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo

19. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiais veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukelti minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika fizinio skausmo sukėlimo atveju kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. D. byloje nagrinėjamo įvykio metu padarė šiuos smurtinio pobūdžio veiksmus: sugriebė J. P. kairę ranką ir ją suspaudė, sudavė du kartus delnu į veidą, tris kartus spyrė į pilvą ir į kairę koją, t. y. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, padarydama J. P. poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

21. J. P. 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašytiniame prašyme nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d., apie 19.15 val., pas ją į namus atėjo (duomenys neskelbtini) gyvenanti I. D. ir pradėjo nukentėjusiąją žeminti, pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais. J. P. bandė ją nuraminti, kad išeitų iš kiemo, tačiau I. D. pradėjo muštis, t. y. spyrė nukentėjusiajai su koja į pilvą, į kairę koją, sugriebė už kairės rankos, sudavė į veidą, į galvą, dėl ko pajuto, jog pradėjo klibėti dantis. Nukentėjusioji pradėjo šauktis pagalbos. Tai išgirdo kaimynė J. P., kuri buvo darže. Kaimynė atbėgo, tačiau I. D. jau buvo išbėgusi į gatvę. Po įvykio iš karto pasijuto labai blogai, pradėjo svaigti galva, pakilo spaudimas, pykino, labai skaudėjo pilvą, ant rankos ir kojos atsirado mėlynės, klibėjo dantis. 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi pagalbos pas šeimos gydytoją (1 t., b. l. 8).

22. 2021 m. rugpjūčio 4 d. protokole-pareiškime nukentėjusioji J. P. nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d., apie 19.15 val., į jai priklausantį kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė I. D., kuri sukėlė konfliktą, kurio metu nukentėjusiajai sudavė koja į pilvą, į kairę koją, sugriebė už kairės rankos ir sudavė ranka į veidą, dėl ko J. P. pradėjo klibėti dantis, ji patyrė fizinį skausmą. Prašo I. D. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir ją nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 12).

23. 2021 m. rugpjūčio 4 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu nukentėjusioji J. P. nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d., apie 19.15 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namo įėjimo duris paskambino I. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji atidarė įėjimo duris ir išėjo pas I. D. į kiemą. I. D. ėmė nukentėjusiąją vadinti necenzūriniais žodžiais, žeminti, pravardžiuoti. Ji bandė I. D. nuraminti žodžiais ir prašė išeiti iš kiemo, tačiau I. D. tapo dar agresyvesnė, t. y. apie tris kartus koja jai sudavė į pilvą ir į kairę koją, rankomis sugriebė jai už kairės rankos, du kartus sudavė ranka į veidą, dėl ko nukentėjusiajai pradėjo klibėti dantis, ant kūno liko mėlynės nuo smūgių. Tuo metu nukentėjusioji pradėjo šauktis pagalbos ir pamatė, kad į pagalbą bėga kaimynė J. P., o tai pamačiusi I. D. nusiramino ir išėjo iš kiemo. Nežino, dėl ko I. D. ją sumušė (1 t., b. l. 15).

24. 2021 m. rugpjūčio 10 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu nukentėjusioji J. P. nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d., apie 19.15 val., suskambo jos namo durų skambutis, pagalvojo, jog gal kažkam iš (duomenys neskelbtini) kažko prireikė ir nieko neįtardama atidarė namo duris. Atidariusi namo duris pastebėjo, kad ant namo slenksčio stovi I. D., nukentėjusioji išėjo į namo kiemą. Paklausus, kas atsitiko, I. D. nieko neaiškindama pasakė, kad nukentėjusioji prisišnekėjo ir ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais, ji I. D. pasakė eiti iš kiemo, galbūt tai I. D. labai nepatiko, todėl pastaroji tapo dar agresyvesnė ir nieko neaiškindama suėmė nukentėjusiąją už pečių ir įspaudė ją į namo sieną, savo viena ranka sugriebė už kairės rankos ir stipriai ją suspaudė, tokiu būdu palikdama mėlynes. Bandydama ištrūkti, nukentėjusioji muistėsi, tada I. D. jai sudavė du kartus delnu į veidą, dėl ko ėmė klibėti dantis, ir tuo pat metu sudavė jai koja 3 kartus, pataikydama du kartus į pilvo sritį ir vieną kartą į kairę koją. Šiais bendrais veiksmais I. D. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir paliko daug mėlynių ant kūno. Kai bandė ją nuo savęs atitraukti, nukentėjusioji pradėjo šaukti, ją išgirdusi šalia gyvenanti kaimynė J. P. atbėgo į pagalbą. Tai pamačiusi I. D. iš karto ją paleido ir su riksmais tiesiog išėjo iš kiemo. Jų konflikto kaimynė ar kiti pašaliniai asmenys nematė. Policijos tą dieną nekvietė, kadangi galvojo, jog gal kitą dieną I. D. ateis atsiprašyti ir paaiškins šio konflikto priežastį, bet atsiprašymo nesulaukė. Dėl suduotų smūgių ir patirto šoko nukentėjusiajai pasidarė bloga ir silpna, todėl apie policiją ir negalvojo, į įvykio vietą greitosios nekvietė, pati pasiėmė namuose turėtų raminamųjų vaistų ir tik sekančią dieną nuvažiavo pas savo šeimos gydytoją, kuri nukentėjusiąją apžiūrėjo. 2021 m. rugpjūčio 2 d. nesulaukusi I. D., nukentėjusioji nuvažiavo į policijos komisariatą su pareiškimu, policijos pareigūnai jai išdavė užduotį vykti pas medicinos ekspertus, pas kuriuos ji ir nuvyko (1 t., b. l. 32).

25. 2021 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu nukentėjusioji J. P. nurodė, kad į kiemą nekviesta atėjusi I. D. pirma pradėjo konfliktą, o varant pastarąją iš kiemo ir prašant netriukšmauti, ji be aiškios priežasties puolė nukentėjusiąją. I. D. suėmė ją už pečių ir įspaudė į namo sieną, tada staigiai sugriebė savo viena ranka už nukentėjusiosios kairės rankos ir stipriai ją suspaudė, bandydama ištrūkti J. P. pradėjo muistytis ir tada I. D. jai sudavė du kartus delnu į veidą, dėl ko pradėjo klibėti dantis, ir tuo pat metu sudavė koja tris kartus, pataikydama jai du kartus į pilvo sritį ir vieną kartą į kairę koją. Šiais bendrais veiksmais I. D. jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 36).

26. Iš esmės analogiškus paaiškinimus (past. – dalyje dėl prieš ją I. D. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų) nukentėjusioji nurodė ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. J. P. paaiškino, kad įvykusio žodinio konflikto metu I. D. ją prispaudė prie durų, stipriai sugriebė už kairės rankos, dėl ko atsirado kraujosruvos. Bandė ištrūkti ir norėjo atstumti I. D. nuo savęs, tačiau tada pastaroji koja spyrė nukentėjusiajai į koją ir keliu kartą trenkė į pilvą bei delnu vieną ar du kartus sudavė į veidą, dėl ko nukentėjusiosios galva trenkėsi į duris, burnoje buvo nedaug kraujo, pradėjo klibėti dantis.

27. Sugretinus proceso metu duotus nukentėjusiosios paaiškinimus, daroma išvada, kad J. P. nuosekliai nurodė tai, jog nuteistoji I. D. prieš ją atliko šiuos smurtinio pobūdžio veiksmus: stipriai sugriebė kairę ranką, spyrė į pilvą ir kairę koją, sudavė į veidą, dėl ko pradėjo klibėti dantis. Kita vertus, nuteistoji apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes davė priešingus parodymus negu nukentėjusioji.

28. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu I. D. nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d., apie 19.01 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino pusseserė, kuri priekaištavo, jog ji šmeižia sūnų G. R., pasiūlė išsiaiškinti kaip buvo iš tikrųjų. Padėjusi ragelį apie 19.09 val. paskambino G. R. ir pasakė, kad jis nueitų pas J. P. į namus, kuri jį šmeižia ir jam pasakytų tai į akis. Į kiemą pas J. P. nuėjo kartu su G. R., paskambino į namo durų skambutį, duris jai atidarė J. P., kuri buvo neblaivi, tai suprato, nes jautėsi alkoholio kvapas nuo jos. Ji paklausė, kodėl taip kalba, o pamačiusi G. R., J. P. pirma puolė, stverdama savo kaire ranka I. D. už dešinės rankos, apdraskė ją ir stverdama dešine ranka jos kairę ranką stipriai suspaudė. Tai pamatęs G. R. jas išskyrė įsiterpdamas ir stojęs tarp jų, tada J. P. dešiniu delnu sudavė jai vieną kartą į veidą, dėl ko jai nukrito ant žemės akiniai ir deformavosi. Tai I. D. išvedė iš kantrybės ir pasakiusi, kad J. P. turės atpirkti akinius sudavė pastarajai kairia koja į dešinį šoną vieną kartą, daugiau jos nelietė. Viskas truko apie 3-4 minutes. Ji J. P. nemušė, tik gindamasi sudavė vieną kartą, dėl to smūgio ji yra kalta ir savo kaltę pripažįsta, bet daugiau nieko, į veidą nemušė. Gailisi taip pasielgusi ir jeigu J. P. nebūtų sugadinusi akinių ji taip pasielgusi nebūtų (1 t., b. l. 55). Iš esmės analogiškus parodymus nuteistoji I. D. davė ir 2021 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu (1 t., b. l. 70) bei teisiamajame posėdyje.

29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nukentėjusiosios ir nuteistosios duotais parodymais viso proceso metu bei juos sugretinusi su kitais byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, konstatuoja, kad įrodyta, jog I. D. sugriebė nukentėjusiajai J. P. kairę ranką ir ją suspaudė bei ne mažiau kaip kartą spyrė į kairę koją, tokiu būdu ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė J. P. poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, nežymiai sutrikdydama nukentėjusiosios sveikatą. Kita vertus, byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog I. D. nagrinėjamo konflikto metu būtų spyrusi nukentėjusiajai į pilvą ir delnu sudavusi į veidą.

30. Sprendžiant I. D. kaltės klausimą inkriminuoto kaltinimo kontekste, vienas iš pagrindinių duomenų šaltinių – nukentėjusiosios J. P. paaiškinimai, tačiau jie laikytini patikimais tik tiek, kiek juos patvirtina arba paneigia kiti bylos duomenys ir įrodymai.

31. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pirmosios instancijos teismui pateikė foto nuotraukas (1 t., b. l. 177-181), iš kurių akivaizdžiai matyti, kad J. P. kairės rankos žasto ir kairės šlaunies srityse susiformavusios didelės kraujosruvos, kurios, pasak J. P., atsirado būtent po I. D. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš ją. Be to, (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos šios išvados: 1) J. P. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 6-9 paras iki apžiūros; 2) sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais; 3) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kairio žasto priekinio paviršiaus viduriniame ir apatiniame trečdaliuose – dvi viena šalia kitos, atitinkamai iš viršaus į apačią, 4 cm skersmens ir 5 x 6 cm violetinės, gelsvais intarpais poodinės kraujosruvos, išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, 6 cm skersmens, netaisyklingos formos, nevienodo intensyvumo, gelsvai violetinė poodinė kraujosruva. Kairės šlaunies priekinio – išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, masyvi, vidutinio intensyvumo 14 x 6 cm gelsvai violetinė poodinė kraujosruva (1 t., b. l. 41-42). Minėti sužalojimai nukentėjusiosios kairiajame žaste bei kairėje kojoje užfiksuoti ir ambulatorinio apsilankymo aprašyme (1 t., b. l. 29).

32. Po nagrinėjamo įvykio iš karto į J. P. kiemą atėjusi J. P. patvirtino, kad ant nukentėjusiosios kairės rankos ir kojos matė „šviežius“ paraudonavimus, ant rankos matėsi pirštų paliktos žymės, todėl atmestina gynybos versija, kad J. P. minėti susižalojimai galėjo būti padaryti kitu nei byloje nagrinėjamu metu. Nuteistoji I. D. teisiamajame posėdyje pripažino, kad po to, kai prasidėjusio žodinio konflikto metu nukentėjusioji liepė jai išeiti iš kiemo, ji negavusi atsakymo nenorėjo išeiti, po ko jos susikibo rankomis, atėjus G. R. abi stovėjo susikibusios, taip pat nuteistoji viso proceso metu neneigė, jog spyrė nukentėjusiajai į koją. Be to, kad nuteistoji ir nukentėjusioji buvo susikabinusios už pečių iki rankų galūnių, stumdėsi, bandė mojuoti rankomis, patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas G. R..

33. Visi šie duomenys, kaip jau minėta, patvirtina, kad nuteistoji tyčiniais savo veiksmais atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, kas atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. D. pripažino kalta dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, I. D. spyris nukentėjusiajai į kairę koją negali būti laikomas gynyba, kadangi, kaip nurodė pati nuteistoji, ji šį smūgį atliko dėl to, jog supyko dėl tariamai sugadintų akinių, po to, kai G. R. atskyrė susikibusias nukentėjusiąją ir nuteistąją, kas akivaizdžiai patvirtina nuteistosios tyčią, kadangi ji be jokio pagrįsto pagrindo, iš esmės jau pasibaigus konfliktui, vedina asmeninio pykčio dėl mažareikšmės priežasties panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, nuteistosios tyčia nustatyta ir atliekant kitą smurtinį veiksmą – nukentėjusiosios kairės rankos sugriebimą ir suspaudimą. Byloje nustatyta, kad nuteistoji ir nukentėjusioji buvo susikabinusios viena kitai už rankų. Iš byloje esančių foto nuotraukų ir specialisto išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad po šių veiksmų J. P. kairiajame žaste atsirado didelės kraujosruvos. Akivaizdu, jog jos nebuvo padarytos vien tik jas švelniai priliečiam arba laikant, o turėjo būti arba trenkiama į tas vietas kietu buku daiktu (kumščiu, telefonu, kitu daiktu), arba tos vietos turėjo būti stipriai suspaustos panaudojant fizinę jėgą. Kadangi byloje neįrodyta, kad I. D. trenkė į šią nukentėjusiosios kūno vietą, be to, ir nukentėjusioji nuosekliai nurodė, jog I. D. jos kairę ranką buvo sugriebusi ir stipriai ją suspaudė, todėl darytina išvada, jog sugriebta kairė ranka buvo stipriai spaudžiama, t. y. nuteistoji atlikdama šiuos veiksmus suvokė, kad dėl to nukentėjusioji patirs arba stiprų fizinį skausmą, arba sužalojimus, kas patvirtina tyčią I. D. veiksmuose.

34. Vertinant, ar I. D. sudavė du kartus delnu nukentėjusiajai per veidą ir spyrė į pilvo sritį, atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. P. pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymą (1 t., b. l. 26), kuriame užfiksuota, kad gydymo įstaigoje nukentėjusioji apsilankė 2021 m. rugpjūčio 2 d., apie 22.09 val., nurodė, jog jaučia tik kairės rankos ir kojos skausmą (nenurodė, jog jaučia skausmą pilvo srityje), kadangi jai (duomenys neskelbtini) gyventoja J. P. namo kieme rankomis sudavė į ranką, pilvą, koją. Apžiūros metu užfiksuota, kad: bendra pacientės būklė vidutinė; pacientė sujaudinta; pilvas minkštas, skausmingas apie bambą iš kairės pusės; sumuštos vietos kairio žasto ir kairės šlaunies priekinėje pusėje pamėlsta (atsiranda mėlynė), skauda, patinsta (atsiranda gumbas). Aprašyme diagnozuoti paviršinis klubo ir šlaunies sužalojimas, taip pat peties ir žasto dauginiai paviršiniai sužalojimai (1 t., b. l. 29). Iš šio duomenų šaltinio matyti, kad nukentėjusioji šeimos gydytojai nenurodė, jog nuteistoji jai sudavė du kartus delnu į veido sritį, dėl ko pradėjo klibėti dantis, kas teisėjų kolegijai leidžia kritiškai vertinti J. P. duotus parodymus dalyje dėl smurtinio pobūdžio veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiosios veido sritį.

35. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nukentėjusiosios galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, nugaroje, dešinėje rankoje sužalojimų nėra. Apatinis dantis iš kairės vainikas nežymiai paslankus, aplink pirmus apatinius dantis balkšvas apnašas, dantenos tiek aplink viršutinius, tiek aplink apatinius dantų vainikus rausvai melsvos, paburkę, vietomis su gelsvais balkšvais, kietokais apnašais. Burnos gleivinėje sužalojimų nėra (1 t., b. l. 41-42). Iš specialisto išvados (past. – specialistas apie nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę dėl danties klibėjimo ir galimai suduotų smūgių per veidą buvo informuotas) matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiosios kūno vieta, į kurią, pasak jos, delnu nuteistoji sudavė du kartus, tačiau sužalojimų nustatyta nebuvo, kas sukelia rimtų abejonių dėl nukentėjusiosios duotų parodymų patikimumo bei objektyvumo šioje dalyje. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios pateiktų foto nuotraukų matyti, jog ant J. P. kairės rankos ir kairės šlaunies matyti didelės kraujosruvos, kurios padarytos veikiant stipriai pašaliniai jėgai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji proceso metu nenurodė, kad I. D. suduoti smūgiai delnu jai į veido sritį būtų akivaizdžiai silpnesni nei spyriai koja ar kairės rankos suspaudimas. Atsižvelgiant į tai, darytina logiška išvada, kad po tariamai nuteistosios delnu suduotų dviejų smūgių ant nukentėjusiosios veido turėjo atsirasti akivaizdžios smurto žymės (lūpos prakirtimas, veido paraudimas, įbrėžimas veide, patinimas ar pan.), tačiau jos objektyvių duomenų visuma nenustatytos, kas tik sustiprina teisėjų vidinį įsitikinimą šioje dalyje nesivadovauti J. P. parodymais. Be to, beveik neįmanoma, kad po smūgių delnu į veidą, kurie net nesužalojo šios srities, būtų padarytas stiprus poveikis dančiui, kuris pradėtų klibėti, atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvadoje nenustatyta jokių sužalojimų burnos gleivinėje. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. R. nenurodė, jog I. D. būtų sudavusi smūgius nukentėjusiajai į veido sritį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. P. nenurodė, jog iš karto atėjusi į kaimynės kiemą po įvykusio konflikto matė sužalojimus ant nukentėjusiosios veido. Taip pat svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios pirmosios instancijos teismui pateiktose foto nuotraukose, kaip sužalojimų vieta, neužfiksuota J. P. veido sritis.

36. Nurodytos aplinkybės, nesant kitų byloje objektyvių duomenų, leidžia teigti, kad išlieka pagrįstų abejonių dalyje dėl nukentėjusiajai suduotų smūgių į veido sritį, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu šios abejonės vertintinos nuteistosios naudai ir iš skundžiamo nuosprendžio šalintina aplinkybė, jog I. D. sudavė du kartus delnu į veidą nukentėjusiajai J. P.. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad I. D. tik vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai į kairę koją, t. y. nenustatyta, jog nuteistoji J. P. būtų spyrusi iš viso tris kartus koja į nukentėjusiosios koją ir pilvą, todėl ši aplinkybė keistina – konstatuotina, kad I. D. kartą spyrė į nukentėjusiosios J. P. koją (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios į bylą pateiktas nuotraukas ir jose esančios kraujosruvos ant kairės kojos šlaunies lokalizaciją, neatmeta galimybės, kad dėl smūgio į šią vietą nukentėjusiajai galėjo būti sukeltas ir skausmas pilvo srityje, tačiau I. D. pareikštame kaltinime, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, pilvo srities skausmo sukėlimas nėra inkriminuojamas, todėl teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės detaliau nepasisakys. Kita vertus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir konstatuotų I. D. atliktų smurtinių veiksmų pakanka, jog jai kiltų baudžiamoji atsakomybė, todėl apeliacinio skundo prašymas išteisinti I. D. atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio

37. Nukentėjusioji J. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį bendrai 1 300 Eur sumai, t. y. prašė 800 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės (moralinės žalos) atlyginimo (1 t., b. l. 135).

38. Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad 800 Eur turtinę žalą patyrė dėl to, kad pradėjo klibėti dantis, kreipėsi pas odontologą, kuris pasakė, jog dantį reikės šalinti dėl jai suduoto smūgio, ji pradėjo dantų gydymo procesą, sužalotas dantis buvo visiškai pašalintas.

39. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog I. D. būtų sudavusi J. P. į veido sritį, kas lėmė danties gydymą jį pašalinant, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl priteistos turtinės žalos keistinas, atmetant civilinio ieškinio prašymą priteisti 800 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Atmetus nukentėjusiosios civilio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo, keistina ir I. D. paskirta bausmė – panaikinamas kartu su laisvės apribojimo bausme paskirtas įpareigojimas per 5 (penkių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika padarytą 800 (aštuonių šimtų) Eur turtinę žalą (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš nuteistosios I. D. priteisti neturtinę žalą pilna apimtimi.

41. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

43. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata – viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas svarbus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, t. y. neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje nutartyje sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

44. Byloje nustatyta, kad I. D. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai J. P. ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, padarydama poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. nukentėjusioji patyrė ne tik fizinę, bet ir neturtinę žalą.

45. Nukentėjusioji dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų turėjo kreiptis į medikus, skausmais rankos srityje skundėsi ir po įvykio, t. y. patirti sužalojimai nebuvo vienadieniai ir truko kurį laiką. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad J. P. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, taip pat diskomfortą būnant viešoje vietoje, kadangi nusikaltimas padarytas vasarą, kai patirti sužalojimai negalėjo būti paslėpti po drabužiais, ant nukentėjusiosios kūno atsirado didelės ir ryškios kraujosruvos, kas nagrinėjamu atveju ir sudaro neturtinę žalą. Papildomai pažymėtina, kad pati nuteistoji buvo byloje nagrinėjamo konflikto iniciatorė, atėjo į privačią nukentėjusiajai priklausančią namų valdą, pakvietė J. P. į lauką ir pakeltu tonu daug vyresniam žmogui pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas ir aiškintis santykius, įžeidinėti nukentėjusiąją, kas akivaizdu, jog nepagrįstai žemino nukentėjusiosios garbę ir orumą, teisę į privatumą ir saugumą būnant savo namuose. Be to, kaip teigia pati I. D., pastaroji nukentėjusiajai spyrė į koją po to, kai tariamai J. P. sugadino jos akinius, t. y. smurtą panaudojo dėl mažareikšmės, ciniškos ir savanaudiškos priežasties, kas parodo akivaizdžią nepagarbą ne tik valstybėje galiojantiems įstatymams, bet ir kito asmens sveikatos neliečiamumui, savo materialinių interesų iškėlimą ir nepagrįstą sureikšminimą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur neturtinė žala yra adekvati padarytiems nukentėjusiajai sužalojimams, nuteistosios smurtiniams veiksmams bei provokaciniam elgesiui, todėl nėra pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Gynyba akcentuoja sunkią materialinę nuteistosios padėtį, tačiau priteisiama suma I. D. ateityje nesukels negrįžtamų pasekmių, jos teisių nesuvaržys labiau, nei tai būtina, be to, nusikalstamą veiką padaręs asmuo privalo prisiimti visas iš savo nusikalstamo elgesio kilsiančias pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visada galima susitarti tiek su antstoliu, tiek su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo dalimis arba jos atidėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistosios I. D. gynėjos advokatės Ritos Balsevičės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį.

Pakeisti I. D. paskirtą bausmę ir už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jai paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant I. D. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, jog I. D. sudavė du kartus delnu J. P. į veidą. Pakeisti nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad I. D. tris kartus spyrė į pilvą ir į kairę koją J. P., nurodant, jog I. D. vieną kartą koja spyrė J. P. į kairę koją.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – atmesti civilinio ieškinio dalį dėl J. P. pareikšto reikalavimo priteisti iš I. D. 800 (aštuonis šimtus) Eur turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti. Nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nepakeistą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys