Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 1994-04-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 147 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) laisvės atėmimu 3 metams; 2) 1997-03-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) laisvės atėmimu 6 metams 2 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; 3) 2002-02-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003-07-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į 2000 metų LR BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui; 4) 2010-01-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 5) 2011-08-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal 2012-09-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4, 5 dalimis, lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2013-05-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 6) 2014-04-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 7) 2016-03-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (150,64 eurų) bauda; bauda sumokėta 2016-05-16; 8) 2019-01-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 16 d. 23.40 val. iki 2019 m. sausio 18 d. 12.35 val.; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. C. 2019-02-15 apie 16.02 val. Veterinarijos g., ties namu Nr. 30, Vijolių k., Šiaulių r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatytas daugiau kaip 1,50 promilių neblaivumas, jam kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - ?2,68 promilės etilo alkoholio.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Iš policijos registrų duomenų matyti, kad automobilio „Opel Zafira", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas yra M. K.(b. l. 22).

2019-03-18 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. nutarimu M. K. grąžinti daiktai: telefonas „Samsung S8", automobilio akumuliatoriaus pakrovėjo laidai, sportiniai bateliai (b. l. 49-53).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. C. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K., tiesiogiai matęs daromą nusikaltimą, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog T. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,68 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo T. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skirdamas kaltinamajam T. C. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

T. C. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas teistas, bausmės neatlikęs ir teistumui neišnykus (b. l. 78-85, 87-119), baustas administracine tvarka (b. l. 127-133), vykdantis individualią veiklą (b. l. 138). Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimo įvykdymą laisvės atėmimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2019-01-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino ir gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, vykdo individualią veiklą, kas rodo, jog siekia teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, išlaiko savo šeimą, t. y. sugyventinę ir jos nepilnametį sūnų, padarė išvadas dėl neteisėtų veiksmų, po šio įvykio alkoholio nebevartoja, nėra duomenų, kad būtų pažeidęs kitus 2019-01-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl LR BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

T. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. C. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svarbesnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam T. C. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, T. C. nustatytinas 2 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas.

Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo T. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą, gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Analizuojamu atveju matyti, kad T. C. vairavo M. K. priklausančią transporto priemonę „Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,68 promilių girtumas. Minėtas vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau juo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju, jau minėta, T. C. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Be to, automobilio savininkas M. K. pats sąmoningai leido T. C. vairuoti jam priklausantį automobilį, kartu vartojo alkoholį, vėliau kartu važiavo nusipirkti dar alkoholio, nors ir žinojo, kad T. C. yra neblaivus, t. y. pats transporto priemonės savininkas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės dar labiau patvirtina faktą, kad nekonfiskavus automobilio „Opel Zafira", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam T. C. nusikalstamumui, M. K. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Tuo pačiu pastebėtina, kad 2019-01-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu T. C. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo 2019-01-21 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad nuosprendžiais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra bendrinamos, 2019-01-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu T. C. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas tęstinas pagal 2019-01-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį numatytas sąlygas.

Daiktiniai įrodymai – automobilis „Opel Zafira", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo rakteliai (2 vnt.) su pakabukais (2 vnt.) bei registracijos liudijimas Nr. F876546, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019-02-28 kvitą Nr. 0003987, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini.

Daiktiniai įrodymai – trys plastikinės taros, saugomos Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019-02-28 kvitą Nr. 0003987, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai – telefonas „Samsung S8“, automobilio akumuliatoriaus pakrovėjo laidai, sportiniai bateliai, kurie grąžinti savininkui M. K., paliktini M. K. neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę T. C. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2019-01-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę T. C. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsni 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, T. C. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, per šį laikotarpį kaltinamąjį įpareigojant:

- dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, T. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio „Opel Zafira", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskaciją.

T. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus – automobilį „Opel Zafira", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelius (2 vnt.) su pakabukais (2 vnt.) bei registracijos liudijimą Nr. F876546, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019-02-28 kvitą Nr. 0003987, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Daiktinius įrodymus – tris plastikines taras, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019-02-28 kvitą Nr. 0003987, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – telefoną „Samsung S8“, automobilio akumuliatoriaus pakrovėjo laidus, sportinius batelius, kurie grąžinti savininkui M. K., palikti M. K. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.