Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. 2-873-464/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
2-873-464/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00951-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-873-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00951-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. G. ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos direktorei J. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, faktų pripažinimo ir įvertinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2–4) ir prašė:

1.1. patvirtinti, kad jis 2015 m. lapkričio 9 d. darbe patyrė traumą (trauma patvirtinta Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba) 2019 m. lapkričio 25 d. nelaimingo atsitikimo darbe pažyma), ieškovui lūžo stuburas, kaklas, juosmuo, krūtinės griaučiai, todėl Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba privalo vertinti jo darbingumo lygį pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, 1 priedo 1 dalies 12.4 papunktį, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) privalo nedelsdama grąžinti valstybės skolą;

1.2. priteisti 900 000 Eur VSDFV išvardintiems pareigūnams kaip kompensaciją ieškovui ir iš jų valstybės biudžetui 450 000 Eur;

1.3. įvertinti pareigūnų baudžiamuosius nusikaltimus, kaltinamąja nutartimi nubausti, tenkinti ieškinį.

2. Nurodė, kad atsakovė VSDFV ir Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba priėmė nepagrįstus sprendimus nemokėti išmokų dėl patirtų traumų darbe, jo skundai, teikiami šioms institucijoms, yra nepagrįstai atmetami. Teigia, kad šių abiejų institucijų vadovės nepagrįstai siekia apriboti ieškovo teises, tyčiojasi tiek iš ieškovo, tiek ir iš jo šeimos narių. Mano, kad valstybės institucijų darbuotojų veiksmai, kuomet jie siekia sunaikinti neįgalų ieškovą ir jo šeimos narius, turi nuskalstamos veikos požymių. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad ieškovo sveikata dėl netinkamų institucijų veiksmų itin pablogėjo, jis patiria nuolatinį stresą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi (b. l. 5–7) ieškovo J. G. ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais teisiniais pagrindais; išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, dėl atitinkamų pareigūnų padarytų nusikaltimų – turi teisę kreiptis į policiją ar prokuratūrą.

4. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad analogiško ieškovo ieškinio priėmimo klausimas jau buvo sprendžiamas ir yra jau išspręstas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Vien tai, kad ieškovas nurodė didesnę nei ankstesniame ieškinyje priteistinos žalos sumą nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo klausimą išspręsti kitaip, nei tai buvo padaryta ankstesnėmis teismų nutartimis.

5. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3456-7792021, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-112-330/2022, jau buvo konstatuota, kad ieškovo reikalavimus, susijusius su įpareigojimu Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybai pakartotinai įvertinti ieškovo darbingumo lygį, yra išnagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai administracinėje byloje Nr. I-230-386/2018 ir atmetę juos kaip nepagrįstus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-8-602/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Be to, ieškovui jau buvo išaiškinta, kad ginčai dėl aplinkybių, susijusių su darbingumo lygio nustatymu, nelaimingo atsitikimo darbe fakto nustatymu bei išmokų nustačius tokį faktą skyrimu, nėra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose civilinio proceso tvarka.

6. Teismas nurodė, kad ankstesnėmis teismų nutartimis buvo nustatyta ir išaiškinta, kad reikalavimai dėl Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos ir VSDFV veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo turėtų būti reiškiami Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose (pagal ieškovo gyvenamąją vietą) arba Vilniaus apygardos administraciniame teisme (pagal atsakovų buveinę). Teismai jau yra pasisakę ir dėl to, kad reikalavimai įvertinti pareigūnų baudžiamuosius nusikaltimus, kaltinamąja nutartimi nubausti ir užskaityti ieškinį nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiojo asmens skundą ar nustatę nusikaltimo požymius gali pradėti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnis).

7. Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas J. G. atskirajame skunde (b. l. 12–13) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį, patenkinti ieškinio reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Sprendimas dėl ginčo esmės nėra priimtas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas siekia inicijuoti tapatų jau išnagrinėtam ginčą.

8.2. Visi teismai turi vertinti visų rūšių nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškovui nurodė, kad jis su reikalavimu turi kreiptis į teismą.

8.3. Kadangi administraciniai teismai yra šališki, ginčą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į bet kurį teismą paties asmens pasirinkimu ar bet kokiu būdu ir forma. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo įsitikinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

11. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nustačius, kad egzistuoja bent vienas iš aptartų teisinių pagrindų, civilinis procesas pagal tokį ieškinį negali būti pradedamas. Pagal CPK 137 straipsnio 4 dalį, teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja trys CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai pareikštam ieškiniui atsisakyti priimti, t. y. tokio pobūdžio ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (1 punktas), ieškinys neteismingas tam teismui (2 punktas), yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, duomenis apie ankstesnes apelianto inicijuotas bylas (Lietuvos teismų informacinės sistema LITEO; CPK 179 straipsnio 3 dalis), sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad turimų duomenų pakako konstatuoti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo ieškiniui atsisakyti priimti buvimą. Kiti du teismo nurodyti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai iš esmės tokioje situacijoje tampa pertekliniais, nes civilinis procesas pagal ieškovo ieškinį bet kuriuo atveju negali būti pradėtas.

13. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tiek, kiek įmanoma identifikuoti iš chaotiškai ir nenuosekliai išdėstytų ieškinio faktinių aplinkybių, apeliantas siekia jam nepalankių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimų peržiūrėjimo ir kitokių nei buvo priimta priėmimo, žalos, susijusios su šios tarnybos ir VSDFV darbuotojų atliktais veiksmais, priimant sprendimus, atlyginimo bei jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliantui jau kartą buvo išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą, kuris yra privalomas tiek valstybės institucijoms, tiek ir fiziniams asmenims, ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjami administraciniuose teismuose Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis), klausimus dėl baudžiamojo persekiojimo veiksmų atlikimo sprendžia ikiteisminio tyrimo institucijos (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3456-7792021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-112-330/2022). Taigi, nė vienas iš aptartų reikalavimų negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

14. Taip pat skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad vien tai, jog apeliantas iš naujo kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kuriame išdėstytos identiškos faktinės aplinkybės toms, kuriomis buvo grindžiamas jo ankstesnis ieškinys, nurodė didesnį prašomos priteisti žalos dydį, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks ieškinys yra kitoks, nei anksčiau jau nepriimtas, ir gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

15. Aptariamų aplinkybių kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jo elgesys, kuomet jis teikia analogišką teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną ieškinį, nors jam jau buvo išaiškinta, kad su tokiu reikalavimu jis galėtų kreiptis į specializuotą teismą ir (ar) ikiteisminio tyrimo institucijas, sudaro pagrindą abejoti jo procesiniu sąžiningumu, todėl ateityje jam gali būti taikomos CPK 95 straipsnyje nurodytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės.

16. Atskirojo skundo argumentai dėl administracinių teismų šališkumo, teismų prievolės nagrinėti visas bylas, nepriklausomai nuo jų rūšies, tėra apelianto subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti pasvarstymai, kurie nesudaro nei prielaidų nepaisyti įstatymuose imperatyviai nustatytų bylų teismingumo taisyklių, nei, juo labiau, pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė