Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-112-330/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
2-112-330/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teisme gautas J. G. ieškiniu pavadintas procesinis dokumentas.

Šalies argumentai

2. J. G. pateiktame dokumente prašoma: 1) „patvirtinti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. buvo trauma darbe (NDNT patvirtinta trauma 2019 m. lapkričio 25 d., nelaimingo atsitikimo darbe pažyma) ir buvo sulaužytas stuburas, kaklas, juosmuo, krūtinės griaučiai, kad NDNT privalo vertinti darbingumo lygį pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 12.4 punktą ir kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nedelsiant atiduotų valstybės skolą“; 2) „įvertinti pareigūnų baudžiamuosius nusikaltimus, kaltinamąja nutartimi nubausti ir užskaityti ieškinį“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti J. G. pateiktą dokumentą, išaiškinęs teisę pareikšti reikalavimus administraciniuose teismuose bei teisę kreiptis į prokuratūrą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.

4. Teismas pažymėjo, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui, kuriam jis buvo paduotas. Be to, ieškinį atsisakoma priimti kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo, kilusio tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

5. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad analogiškas J. G. reikalavimas išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-386/2018. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-8-602/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu administraciniuose teismuose nagrinėjamos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, atlyginimo.

7. Apskųsta nutartimi teismas taip pat atsisakė priimti reikalavimą įvertinti pareigūnų veiksmus kaip nusikalstamas veikas, motyvuodamas, jog toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, kadangi ikiteisminis tyrimas atliekamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir tokį tyrimą gali atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3456-779/2021, ir įvertinti skunde nurodytų pareigūnų nusikaltimus, kaltinamąja nutartimi nubausti bei užskaityti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Teismas neteisus, kad reikia su ieškiniu kreiptis į administracinį teismą, o dėl baudžiamųjų nusikaltimų – į policiją ir prokuratūrą.

8.2. Į administracinį teismą dėl nurodytų nusikaltimų J. G. kreipėsi prieš penkerius metus, tačiau jo apeliacinis skundas šiame teisme buvo atmestas.

8.3. Į Generalinę prokuratūrą dėl pareigūnų baudžiamųjų nusikaltimų kreiptasi maždaug penkis kartus, tačiau prokuratūra nurodė kreiptis į vyresnius teismus.

8.4. Teismas neteisingai pritaikė CPK 137 straipsnį, nurodydamas, jog ieškinys yra dėl to paties dalyko.

8.5. Vilniaus apygardos teismas bylos neužbaigė, jokio sprendimo nebuvo, liko neįvertinti korupcijos nusikaltėliai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

3. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti teisme gautą dokumentą, konstatavus, jog ieškinys nėra teismingas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, nes: dalis J. G. reikalavimų išspręsti įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu; kita dalis reikalavimų galėtų būti reiškiami ir nagrinėjami administraciniuose teismuose administracinių bylų teisenos tvarka; likusi dalis reikalavimų galėtų būti nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka.

4. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka.

5. Analizuojamu atveju J. G. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su dokumentu, kurį pavadino ieškiniu, o tai reiškia, kad jis siekė, jog jo reikalavimai būtų nagrinėjami civilinio proceso tvarka. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, bylos dėl civilinio turto konfiskavimo ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai reiškia, kad CPK nustatyta tvarka negali būti nagrinėjamos bylos dėl administracinių bei baudžiamųjų teisinių santykių.

6. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjami administraciniuose teismuose Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Tiriamuoju atveju pagal pirmą dokumente išdėstytą reikalavimą J. G. siekė patvirtinimo, kad 2015 m. lapkričio 9 d., 16 val. įvyko trauma darbe, todėl darbingumo lygis turi būti vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 12.4 punktą, taip pat prašė išmokėti valstybės skolą.

7. Civilinio proceso tvarka nagrinėjamos ypatingosios teisenos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tačiau tik tuo atveju, jei įstatymas nenumato kitokios tvarkos (CPK 144 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Asmens darbingumo lygio nustatymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, vadovaudamasi Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše nustatytais kriterijais (Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 2 punktas). Skundai dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimų nagrinėjami administracine tvarka (Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 38 punktas, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia tvarka paduotas J. G. skundas buvo išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I-230-386/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-8-602/2020 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų priežasčių tyrimo ir patvirtinimo dokumentais priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Ginčai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimų taipogi nagrinėjami ne civilinio proceso, bet administracinių ginčų teisenos tvarka (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad ginčai dėl aplinkybių, susijusių su darbingumo lygio nustatymu, nelaimingo atsitikimo darbe fakto nustatymu bei išmokų nustačius tokį faktą skyrimu, nėra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose CPK nustatyta tvarka. Tokios aplinkybės laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų galėtų būti nagrinėjamos administraciniuose teismuose. Šiame kontekste pastebėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog pateikus teismui bet kokio pobūdžio dokumentą ar reikalavimą, besikreipiančiojo skundas ar prašymas automatiškai turi būti patenkintas. Atskirajame skunde išdėstytas teiginys, kad J. G. jau buvo kreipęsis į administracinius teismus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad klausimai, susiję su darbingumo lygio nustatymu, nelaimingo atsitikimo darbe kaip draudžiamojo įvykio socialinei išmokai gauti vertinimu, nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.

10. Be to, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame dokumente, tiek atskirajame skunde J. G. prašė įvertinti pareigūnų veiksmus kaip nusikalstamas veikas, pritaikyti jiems baudžiamąsias sankcijas ir „užskaityti ieškinį“. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad civilines bylas nagrinėjantis bendrosios instancijos teismas gali spręsti tik ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių. Antrasis J. G. dokumente išdėstytas reikalavimas (dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto nustatymo ir bausmės už tokią veiką skyrimo) patenka į baudžiamųjų teisinių santykių reguliavimo sritį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka tiriamos nusikalstamos veikos, taikomas baudžiamasis įstatymas, siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ir antrasis J. G. reikalavimas negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nustačius, jog J. G. pareikšti reikalavimai negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti J. G. pateiktą ieškinį, tinkamai taikė civilinį procesą reguliuojančias teisės normas.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis